Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. pareiškėja pradėjo rengti inžinerinio statinio neturinčio stogo adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Statinio paskirtis - kiti inžineriniai statiniai. Statinio kategorija - I grupės nesudėtingas statinys. Statinio projektas rengiamas 1238 m² žemės sklype, kuris priklauso pareiškėjai ir kitiems bendrasavininkams. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: kita, o naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nederino statinio projekto dėl Kultūros paveldo departamento (toliau – ir Departamentas) nepritarimų projektui: eilės naujai atsirandančių ir nepagrįstų objektyviais duomenimis motyvų. Sklype yra gyvenamasis namas su kavinės patalpomis, pastatas-kavinė, du ūkiniai pastatai ir garažas. 2003 metais gyvenamasis namas su kavinės patalpomis buvo rekonstruotas. Rekonstrukcijos metu pakeistas pastato tūris, architektūrinė išraiška, konstrukcijos, medžiagiškumas. Rekonstruojant pastatą, pakeista užstatymo linija, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės pristatant tūrį kavinės erdvei formuoti. Taip buvo pakeista viso pastato pirminė struktūra ir architektūrinė išraiška. Projektuojamas inžinerinis statinys neturintis stogo yra registruotų kultūros vertybių Palangos miesto centrinės istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje, bei Senojo miesto vietoje, pripažintoje saugoti moksliniam pažinimui. Supaprastinto statinio - inžinerinio statinio neturinčio stogo statybos projektas (toliau - Projektas) vykdomas vadovaujantis Palangos centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. Nr. 32 (toliau - CDDP). Projekte išlaikytas CDDP nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: teritorijos naudojimo būdas - komercinės paskirties teritorija, teritorijos naudojimo pobūdis - komercinis pastatas; statinio aukštis nedidinamas; užstatymo tankis nedidinamas; statinio tvirtinimui nenumatomi žemės judinimo darbai; statinys tvirtinamas prie esamų, NTR registruotų grindinio trinkelių ankeriais varžtais; paliekama esama statybos linija. Inžinerinis statinys neturintis stogo statomas derinant statybos liniją prie jau susiklosčiusios gatvės užstatymo linijos, nes projektuojamas ant jau esančio kiemo statinio. Techninį projektą parengė UAB „Studija 33“. Prašymus ir paaiškinimus į Departamento pastabas pateikė nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“. Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą suderinti Projektą. 2019 m. gegužės 20 d. Administracijai nepritarus statinio projektui, nurodant, jog pateikta pastabų, IS „Infostatyba“ buvo paskelbti Departamento motyvai, nenurodant konkrečių pažeidimų, bet nurodant, kad nėra sprendinio dėl archeologinių tyrimų būtinybės prieš vykdant judinimo darbus; pagal Palangos miesto istorinės dalies Palangos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą yra saugomas esamas užstatymo tankumas, pagal Detalųjį planą užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas, nėra užtikrinami šie teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (1 pastaba). Į šias pastabas buvo atsakyta 2019 m. gegužės 28 d. pataisius Projektą, nurodant (net pervadinant Projektą), kad yra projektuojama pergolė - inžinerinis statinys, kuris turi transformuojamas viršutines žaliuzes, bet ne stacionarų stogą, neturi išorinių sienų, neformuoja patalpų. Buvo pateiktas naujas prašymas derinti Projektą. 2019 m. birželio 12 d. Departamentas vėl nepritarė Projekto sprendiniams ir nurodė, kad yra projektuojamas inžinerinis statinys, turintis stogą, statinys padidina esamus užstatymo rodiklius (2 pastaba). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimo motyvu buvo nurodyta nauja, po ankstesnio patikrinimo nepateikta pastaba: nepritarime atsirado sąvoka - statinio stogas, o 1 pastabos neliko. 2019 m. birželio 18 d. Administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento, nurodydama, kad Departamentas pateikė pastabų. 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas Administracijai paaiškino, jog projektuojamas statinys yra be stogo ir išorinių sienų, tai įrodo projektinė dokumentacija, kuri buvo pataisyta pagal Departamento pastabas ir jam pateiktas pataisytas Projektas. 2019 m. liepos 18 d. buvo pateiktas naujas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš Departamento gautas nepritarimas pakoreguotam Projektui vėl pateikiant naujų, ankstesniuose patikrinimuose nebuvusių pastabų: abejones dėl tikslaus statinio priskyrimo pogrupiui, vartojamų sąvokų pagrindimo, dėl statinio priskyrimo inžineriniam statiniui; Departamentas nurodė, kad projektuojamas statinys padidina esamus užstatymo rodiklius, o tai prieštarauja kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 patvirtintam Palangos miesto istorinės dalies Palangos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Specialiajam planui (toliau - ir Specialusis planas); Projekte nesivadovaujama Specialiojo plano sprendiniais, neišanalizuotas atitikimas Specialiojo plano sprendiniams (3 pastaba). Dėl Departamento nepritarimo Projekto sprendiniams, 2019 m. liepos 8 d. Administracija atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2020 m. vasario 10 d. į šias pastabas buvo motyvuotai atsakyta, panaikintos abejonės, nors šis nepritarimas, kaip ir ankstesni atsakovo sprendimai buvo nepagrįstas. 2020 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas naujas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija pažymėjo IS „Infostatyba“ jog nederina projekto, atsisakė derinti statinio projektą dėl 2020 m. balandžio 23 d. Departamento be anksčiau buvusių ir pataisytų pastabų nurodytų kitų, anksčiau nebuvusių motyvų t. y. jog Projektas neatitinka galiojančio Detaliojo plano sprendiniams, nustatytiems sklypui Nr. 2, esančiam kvartale U32; Projekte nesivadovauta paveldosaugos reikalavimais, numatytais Specialiajame plane; Projektas neatitinka STR 1.05.01:2017 16 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nėra kultūros paveldo medžiagos (4 pastaba).

Nurodė, kad pakartotinas prašymas išduoti Statybos leidimą buvo pateiktas ir registruotas IS 2020 m. balandžio 6 d., Departamento nepritarimas gautas 2020 m. balandžio 23 d., Administracijos atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą registruotas 2020 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatytą 10 darbo dienų terminą pakartotinam patikrinimui, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas, akivaizdu, jog šis terminas buvo praleistas. Vadinasi, praleidus įstatymo numatytą terminą, vadovaujantis Reglamento 18 punkto reguliavimu, kur pasakyta, kad per nustatytą statinio projekto patikrinimo terminą subjektui (Departamentui) nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo), laikoma, kad statinio projektui subjektas pritarė, Administracija, jei nebuvo kitų nepritarimo motyvų, privalėjo išduoti statybos leidimą. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, Administracija įpareigotina išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes vadovaujantis aukščiau išdėstytu, visos institucijos, kurios tikrino Projektą, tam Projektui pritarė. Reglamento 19 punkte nustatyta, kad, jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Šiuo atveju Administracija nurodė: „1. Informuojame, kad projekto sprendiniams nepritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys.“ Administracijos sprendimo neišduoti leidimą ir motyvų dėl leidimo neišdavimo IS nebuvo pateikta. Tai patvirtinta 2021 m. rugsėjo 14 d. Administracijos paaiškinimuose Nr. (19.1.)JPS3-250, jog darbuotojas IS automatiškai pažymėjo, kad leidimas neišduodamas, nenurodant jokių atskirų administracijos motyvų ir nepriimant jokio atskiro sprendimo. Ginčijamas Atsisakymas nėra net surašytas, jame nėra motyvų, kurių pagrindu atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat nenurodyta ginčijamo Atsisakymo apskundimo tvarka. Nepakanka vien formaliai nurodyti, kad atsisakoma išduoti statybos leidimą, nes nederina Departamentas, bet būtina motyvuotai pagrįsti kodėl, kokie ir kaip Projekto sprendiniai turi būti pakeisti, papildyti ar pan., kad jiems būtų galima išreikšti pritarimą. Iš ginčijamo Atsisakymo nėra pakankamai aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant neišduoti statybos leidimo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjos prašymo atmetimo pagrindas. Tai, be kita ko, reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, taip apribojant pareiškėjos teisę į teisminę gynybą; antra, apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjai ištaisius Departamento nurodytus motyvus dėl nederinimo, sistemiškai atsiranda vis nauji motyvai arba tie patys motyvai kartojasi kas antrą atsisakymą derinti statybos projektą. Jeigu pareiškėjas ištaisė Departamento nurodytas klaidas ar neatitikimus Projekte, o kitose nederinimo akto pastabose atsiranda nauji nederinimo motyvai, pareiškėja turi pagrįsto pagrindo tikėtis, kad buvę projekto trūkumai buvo ištaisyti ir negali atsirasti nauji. Ištaisius naujai nurodytus trūkumus, Departamentas kitame sprendime vėl nurodo anksčiau buvusius trūkumus kaip naujus, kurių nebuvo nurodyta prieš tai pateiktose nederinimo pastabose ir/ar kurie jau buvo pataisyti. Dėl eilės Departamento nurodytų pastabų buvo nepritarta statybos projektui „Inžinerinio statinio neturinčio stogo (duomenys neskelbtini), statybos projektas”, kuris parengtas 2017 metais. Pareiškėja teikė prašymus derinti Projektą 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. balandžio 6 d.. IS „Infostatyba” 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 28 d. teikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo dėl projekto pavadinto „Pergolės (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas”. 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. balandžio 6 d., teikti prašymai dėl Projekto derinimo buvo pavadinti „Inžinierinio statinio, neturinčio stogo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas“. Akivaizdu, kad tai tas pats projektas, tik atsižvelgiant į Administracijos rekomendacijas, Departamento pastabas, Projektas derinimo eigoje buvo pervadintas. Todėl negalima daryti išvados, jog ginčijamas sprendimas nederinti Projekto yra priimtas dėl kito projekto, nei IS „Infostatyba” 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 28 d. teiktas Projektas, tik kitu pavadinimu. 2020 m. balandžio 6 d. pareiškėjos parašyme nurodyto Projekto ir anksčiau teiktų projektų pavadinimo skirtumai, pateikus tą patį projektą derinimui nekeičia projekto ir projektuojamo objekto bei ginčo esmės. Departamentas statinio projektui paskutinį sykį nepritarė 2020 m. balandžio 23 d. Pateikė pastabas: (i) statybos projektas neatitinka galiojančio CDDP sprendiniams, nustatytiems sklypui Nr. 2, esančiam kvartale U32; (ii) projekte nesivadovauta paveldosaugos reikalavimais, numatytais Specialiajame plane; (iii) projektas neatitinka Reglamento 16 punkto, LR statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nėra kultūros paveldo medžiagos. Departamento 2020 m. balandžio 24 d. nederinimo pastaba Nr. 1 yra nauja, kurios visiškai nebuvo ankstesniuose trejuose nutarimuose. Neatitikimas CDDP nebuvo vertintas ir nebuvo motyvu iki tol pateiktose pastabose. Nors šis reikalavimas negali naujai atsirasti, tačiau ir atsiradęs naujai, yra nepagrįstas, nes projektuojamas inžinerinis statinys neturintis stogo, neturi išorinių sienų ir neformuoja patalpų. Projekte taip pat nenumatytos jokios statinio atitvaros. Pagal projekto sprendinius numatytos statinio konstrukcijos: kolonos, sijos ir pan. (žr. brėžinys A-02). Pagal projekto sprendinius nėra numatytos jokios patalpos (žr. brėžinys A-02). Pastaba Nr. 2 nurodo, jog sklypo brėžinyje yra pastatas pažymėtas numeriu „2“, kuris didina užstatymo tankį. Pažymima, kad tai nauja, iki tol nebuvusi pastaba ir beje, kuri nesusijusi su projektuojamu inžinieriniu statiniu, brėžinyje pažymėtu numeriu „1“. Pastaba Nr. 3 nurodo, kad statinys prieštarauja teritorijos tvarkymo rėžimo reikalavimui, kuris nustato, jog paliekama esama užstatymo linija, o projektuojamas statinys keičia užstatymo liniją. Ši Atsakovės pozicija nepagrįsta. Projektuojamas statinys yra numatytas pastatyti ant jau esančio ir registruoto Nekilnojamojo turto registre inžinierinio statinio - kiemo aikštelės. Projektuojamas inžinierinis statinys nedidina kiemo aikštelės ribų, o kiemo aikštelė įregistruota 1984 metais, t. y. gerokai anksčiau nei priimtas CDDP bei Specialusis planas. Statinys tvirtinamas prie esamų grindinio trinkelių ankeriais varžtais. Jei nagrinėjamu atveju statybos projekte yra keičiama užstatymo linija, būtent tai ir tūrėtų būti nurodyta pastabose, pagrindžiant tai konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Pastabų Nr. 4, 5 negalima įvertinti, nes pateiktos CDDP reglamentų citatos ir nenurodyta kokia apimti statinio projektas neatitinka reglamentavimui. Pastaba Nr. 6 nurodo, kad projekte nesivadovauta Specialiojo plano nuostatomis, nustatančiomis reikalavimus pastatų aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui, intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, želdinių aukščiui ir tankiui. Pastaboje Nr. 4 nieko nepasisakyta dėl UAB „Studija 33“ 2020 m. vasario 10 d. paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą 4 straipsnio 5 punktą - žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (tai yra detaliuoju planu, o ne bendruoju ar specialiuoju planu). Nurodė, kad planuojamoje teritorijoje galiojantis CDDP atitinka Specialiojo plano reikalavimams ir sprendiniams, todėl jei Projektas suderinamas su CDDP, jis vadovaujantis įstatymu turi būti suderinamas su Specialiuoju planu.