Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Č. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. Č., nesutikdama su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (4 t., 91–101).

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d. yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis ir sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas.

CPK 306 str. 3 d. nustatyta, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 316 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio CPK 306 ir 311 str. nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiama 2014 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 352,76 EUR (1218 Lt) dydžio žyminį mokestį, pateikti teismui tai įrodančius dokumentus arba pateikti duomenis, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ar kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra atidėtas.

Ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo 2014-10-03 nutartį, nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo žyminio mokesčio dydį, nes ginčijamo žemės sklypo vertė yra ne 33 342,22 EUR (115 124 Lt), bet 27 427,02 EUR (94 700 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai D. Č. ir A. Č., pateikdami pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl apsimestinio sandorio ir su juo susijusių kitų sandorių nuginčijimo (1 t., 1–3 b. l.) pateikė teismui VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 33 342,22 EUR (115 124 Lt)(1 t., 5 b. l.). Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad paduodant ieškinį, jie sumokėjo 388,09 EUR (1340 Lt) dydžio žyminį mokestį (1 t., 4 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovai, kreipdamiesi į teismą, patys paskaičiavo ir sumokėjo, būtent, 388,09 EUR (1340 Lt) dydžio žyminį mokestį. Teikdami patikslintą ieškinį, ieškovai taip pat nurodė, kad yra sumokėtas 388,09 EUR (1340 Lt) žyminis mokestis (2 t., 57 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ Registrų centras 2013-04-22 ieškovei D. Č. išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011 metais buvo 27 427,02 EUR (94 700 Lt) (4 t., 13 b. l.).

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ginčo sumos: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus.

Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo vertė 2011 metais buvo 27 427,02 EUR (94 700 Lt), todėl žyminis mokestis skaičiuotinas vadovaujantis šia rinkos verte. Kadangi 0,2308 žemės sklypo vertė buvo 27 427,02 EUR (94 700 Lt), o apeliantė ginčijo sandorio dalį dėl 0,0721 ha, kurio vertė atitinkamai yra 8567,97 EUR (29583,49 Lt), todėl žyminio mokesčio dalis už šį reikalavimą sudaro 257,04 EUR (887,50 Lt). Už reikalavimą dėl D. Č. pripažinimo dalies t. y. 0,0721 ha valstybinės žemės sklypo pirkėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, turi būti mokamas 40,26 EUR (139 Lt) žyminis mokestis. Bendras žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus sudaro 297,29 EUR (1026,50 Lt).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji yra permokėjusi žyminį mokestį, žyminio mokesčio permoka sudaro 519,30 EUR (1793 Lt).

Pažymėtina, kad klausimą dėl žyminio mokesčio permokos apeliantė kelia ir apeliaciniame skunde, todėl žyminio mokesčio sumokėjimo, o esant pagrindui ir grąžinimo klausimas, bus sprendžiamas nagrinėjant jos apeliacinį skundą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl byloje sumokėtų žyminių mokesčių užskaitymo, paduodant apeliacinį skundą.

Nustačius, kad skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuoti apeliacinio skundo trūkumai dėl jo apmokėjimo žyminiu mokesčiu, o pirmosios instancijos teismo skirtas terminas jau yra pasibaigęs, ieškovei atnaujintinas terminas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-03 nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nustatytinas terminas iki 2015 m. vasario 17 d. nurodytiems procesiniams veiksmas atlikti (CPK 78 str. 1 d., 115 str. 2 d., 306 str. 3 d.). Išaiškintina, kad per nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d., 316 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį pakeisti, nustatant ieškovei D. Č. terminą iki 2015 m. vasario 17 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 297,30 EUR žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.