Utenos apylinkės teismo nutarimas

2019-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-170-786/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
II-170-786/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
L. T.
Kategorijos
Byla Nr. II-170-786/2019
Proceso Nr. 4-14-3-00112-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20;21.10.3;21.10.4; (S)
ROIK:19103023487UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 12 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B.,dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Sauliui Pakėnui,dalyvaujant nukentėjusiajai L. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato 2019-09-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-1165-2019, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. liepos 11 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Raimonda Kvietkauskaitė nutarimu A. B. paskyrė 38 eurų baudą už LR Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t.y., jog jis 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., (duomenys neskelbtini) savavališkai, vykdydamas savo tariamas teises, tyčia pasodino ir augino tris medelius ir ežią įvairių daržovių, NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo 2019-05-03 įsakymu Nr.38VĮ-670-(14.38.2) L. T. išnuomotame žemės sklype, tuo trukdydamas L. T. naudotis minėtu sklypu bei pažeisdamas valstybinės žemės nuomotojo teises, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

Policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo A. B. skundas dėl priimto nutarimo. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog jam buvo surašytas protokolas ir nubaustas pilnai neištyrus visų aplinkybių. Nurodo, kad jis pažeidimo nepadarė, todėl prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad surinktų įrodymu visuma patvirtina, jog A. B. padarė nusižengimą ir prašė skundą atmesti.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovas posėdžio metu nurodė, kad išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašė skundą atmesti ir paaiškino, jog pareigūnas nustatęs pažeidimą, jog A. B. valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris išnuomotas L. T., savavališkai tyčia pasodino medelius ir ežią daržovių ir trukdė išsinuomota žeme naudotis, surašė administracinio nusižengimo protokolą, buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytas motyvais ir prašė skundą patenkinti. Nurodė, jog pažeidimo nepadarė ir paaiškino, kad jis paveldėjo senelei priklausiusią sodybą. Pagal turimus dokumentus, prie gyvenamo namo ir ūkio pastatų buvo 85 arų žemės sklypas. Prie pastatų nebuvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, todėl 2018 metų balandžio mėnesį jis kreipėsi į nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo suformavimo. Nacionalinėje žemės tarnyboje nurodė, jog suformuos žemės sklypą. Jis nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos siūlomu sklypo dydžiu, sprendimą apskundė teismui ir šiuo metu skundas nagrinėjamas teisme. Buvusio žemės sklypo ribas jis žinojo. Jis tvarkė ir prižiūrėjo sklypą. Prižiūrėjo sklype augusius vaismedžius, serbentų krūmus, šienavo žolę. Per sklypą eina kelias. Atskirtą sklypo dalį kovo mėnesį suarė kaimynė L. T.. Suardami žemę, sunaikino ten augusius serbentų krūmus. Paklausus, kodėl suarė, atsakė, kad tai jų žemė. 2019 m. balandžio mėnesį suartoje sklypo dalyje jis pasodino tris obelaites, sukasė daržo lysvę. Kad minimą žemės sklypo dalį L. T. išsinuomojo, ji nesakė, nuomos sutarties nerodė. 2019 m. liepos 11 d. policijos pareigūnai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tada jis sužinojo, kad 2019 m. gegužės 3 d. L. T. išsinuomojo ginčo sklypą. Mano, kad jis negalėjo pažeisti L. T. interesų, pasodindamas obelaites ir sukasdamas daržo lysvę, nes 2019 m. balandžio mėnesį, ginčo sklypo L. T. nebuvo išsinuomojusi. L. T. sklypas išnuomotas, jau su pasodintomis obelaitėmis ir daržo lysve. Mano, kad jį suklaidino Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, nepaaiškindami visų aplinkybių. Mano, kad ir K. T. padarė pažeidimą, suardamas sklypą, kuris jam nepriklausė, tačiau panašios situacijos įvertintos skirtingai. Mano, jog protokolas buvo surašytas neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl prašė panaikinti priimtą nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas.

Nukentėjusioji L. T. paaiškino, kad A. B. yra paveldėjęs sodybą. Žino, kad sodybą priklausė J. ir kad jie yra susitvarkę žemės klausimus, o žemė prie pastatų yra valstybinė. Esantį žemės sklypą skyrė kelias. Dalis sklypo yra šalia jų sklypo, todėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypo dalies nuomos. 2019 m. gegužės 3d. nacionalinės žemės tarnybos įsakymu jai buvo leista išsinuomoti 0,07 ha žemės sklypą. Kada A. B. pasodino medelius ir lysvę daržovių, nežino. Kada išsinuomojo, obelys augo. Kadangi A. B. reiškė pretenzijas dėl sklypo, todėl kreipėsi į pareigūnus.

Liudytoja Kristina Sriubienė, PK pareigūnė, posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas L. T. pareiškimas dėl to, kad A. B. trukdo naudotis išsinuomotu žemės sklypu. L. T. nurodė, kad tai yra valstybinis žemės sklypas, kurį ji išsinuomojo pagal 2019 m. gegužės 3 d. Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos įsakymą. L. T. nurodė, kad neprisimena kad A. B. pasodino medelius. A. B. nurodė, kad paveldėjo pastatus ir žemės sklypą. Tarp L. T. ir A. B. kilo nesutarimai dėl žemės sklypo. Konkrečių aplinkybių žemėtvarkos tarnyboje nesiaiškino. A. B. surašė protokolą už padarytą nusižengimą.

Liudytojas L. B. paaiškino, kad ko sūnus A. B. 2018 m. balandžio mėnesį paveldėjo jo žmonos motinos sodybą. Sūnus pateikė prašymą suformuoti sklypą. Sklypą pažadėjo suformuoti, tik nurodė, kad tam reikia laiko. Prie pastatų žemės sklypas buvo laisvas. Sklypo plotas apie 75 arus. Sūnus tą žemės sklypą pradėjo tvarkyti. Dalį sklypo T. suarė. T. jokių dokumentų nerodė.

Liudytoja B. P. paaiškino, kad jos sūnus A. B. paveldėjo jos motinos sodybą. Buvo apie 75 arų žemės sklypas. Jos motina parodė kas kur auga. Sūnus pradėjo tvarkyti sklypą. 2018 m. balandžio 20 d. pasodino tris medelius ir 20 kelmų braškių. Tamuliai suarė dalį sklypo. Prašė parodyti dokumentus, tačiau jokių dokumentų nerodė. Liepos mėnesį iš policijos pareigų sužinojo, kad Tamuliai išsinuomojo dalį sklypo.

Liudytoja V. I. paaiškino, kad A. B. prašymu planavo pasodybinį sklypą. Žemė prie pastatų priklausė valstybei. Pagal įstatymų nuostatas, prie A. B. pastatų suformavo apie 50 arų dydžio žemės sklypą. A. B. su tokio dydžio sklypu nesutiko. Galutinis sprendimas nebuvo priimtas.

Motyvuojamoji dalis

A. B. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismų praktikoje nuolat pažymima, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 str. dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

A. B. 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nubaustas pagal LR ANK 518 straipsnio 1 dalį, kad 2019 m. gegužės 3 d. – gegužės 31d. (duomenys neskelbtini), savavališkai, vykdydamas savo tariamas teises, tyčia pasodino ir augino tris medelius ir ežią įvairių daržovių, L. T. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo 2019-05-03 įsakymu Nr. 38VĮ-670-(14.38.2)išnuomotame žemės sklype, ir taip trukdydamas naudotis žemės sklypu.

Pareiškėjas A. B. nurodė, kad jis nurodytu laiku medelių ir daržovių sklype nesodino, nes medelius ir daržoves buvo pasodinęs 2019 m. balandžio 20 d., kai dar žemės sklypas L. T. nebuvo išnuomotas, manydamas kad žemės sklypo dalis priklausys jam, suformavus namų valdos žemės sklypą, nes tai žemės sklypo dalis priklausiusi paveldėtų pastatų šeimininkams.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta – L. T. pareiškimu, Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus vedėjo įsakymu, aktu dėl namų valdos žemės sklypo projektavimo.

Apklausta nukentėjusioji L. T. nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalį dirbo paveldėtų pastatų šeimininkai, ar buvo medeliai ir daržovės pasodintos nežino, tačiau paskui nurodė, kad obelys augo, kad buvo priimtas sprendimas leisti jai išsinuomoti žemės sklypą.

Apklausti liudytojais L. B. ir P. B., nurodė, kad prie pastatų buvo apie 75 arų dydžio žemės sklypas. Sūnus paveldėjęs pastatus, tvarkė žemės sklypą, 2018 m. balandžio 20 d. pasodino tris obelaites ir braškių.

Nacionalinės žemės ūkio prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo 2019-05-03 įsakymu Nr.38VĮ-670-(14.38.2.) leista L. T. naudotis 0,07 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad įsakymas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriui.

Apklausta liudytoja Kristina Sriubienė nurodė, kad konkrečiai nesiaiškino, kada buvo pasodinti medeliai, nesiaiškino aplinkybių dėl žemės sklypo žemėtvarkos tarnyboje.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas A. B. pasodino tris obelaites ir lysvę daržovių žemės sklypo dalyje, kuria anksčiau naudojosi jo giminaičiai, kuriems priklausančius pastatus jis paveldėjo. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrių, prašydamas suformuoti namų valdos žemės sklypą (b.l.57). Tai, kad ginčo žemės sklypu naudojosi buvę pastatų savininkai, patvirtino ne tik pareiškėjas, bet ir L. T., L. B. bei P. B.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina rašytiniai dokumentai, tai į bylą pateikti išrašai iš ūkio knygos, faktinių aplinkybių patvirtinimo aktas, registrų centro pažyma, planas (b.l.47-48, 49-50,94-95,84,87). Pareiškėjas nurodė, kad tikėdamasis, jog bus suformuota buvusi namų valda, žinodamas sklypo ribas, pradėjo tvarkyti sklypą. Pareiškėjas A. B. nurodė, kad obelaites ir lysvę daržovių pasodino 2019 m. balandžio 20 d., vietoje K. T. išartų serbentų krūmų. Šias aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai L. B. ir P. B., bei iš dalies patvirtino ir L. T.. L. T. nurodė, kad ji naudojosi ginčo žemės sklypu ir jai šiuo sklypu naudotis leido buvę pastatų savininkai, ir jai žinoma, kad tai valstybinė žemė. Su namų valdos žemės sklypo projektavimo aktu pareiškėjas A. B. nesutikęs ir apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir skundas šiuo metu nagrinėjamas (el2407-1063/2019, Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko).

Ginčo sklypu (valstybei priklausančiu sklypu) L. T. leista naudotis pagal 2019m. gegužės 3 d. nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 38VĮ-670(14.38.2).Apie tai, kad ji išsinuomojo žemės sklypą, pareiškėjo A. B. neinformavo. A. B. apie tai, kad žemės sklypas išnuomotas L. T., sužinojo iš policijos pareigūnų 2019 m. liepos 11d., kada jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Iš pateiktos į bylą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties (administracinio nusižengimo byla AN2-142-334/2019) matyti, kad pareiškėjas A. B. 2019 m. balandžio 7 d. policijos pareigūnams pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad K. T. išarė ginčo žemės sklypą ir sunaikino 30 juodųjų serbentų sodinukų. Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, jog K. T. veiksmuose būtų ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo požymiai. 2019 m. liepos 5 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

2019 m. liepos 2 d. pareiškimą policijai pateikia L. T., kuri nurodo, kad jos išsinuomotame sklype A. B. pasodino 3 medelius ir ežią daržovių (b.l.17-18).

Iš esamo A. B. apklausos protokolo matyti, kad apklausos metu nesiaiškinama kada buvo pasodinti medeliai ir daržovės, tai yra faktai nurodyti L. T. pareiškime (b.l.16). Policijos pareigūnas - vyresnioji tyrėja Kristina Sriubienė 2019 m. liepos 11 d. A. B. surašo administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 518 straipsnį, kuriame nurodo, kad A. B. savavališkai, tyčia 2019 m. gegužės 3d.- gegužės 30 d. pasodino ir augina tris medelius ir ežią daržovių L. T. 2019 m. gegužės 3 d. išsinuomotame žemės sklype. Surašant protokolą. A. B. nurodo, kad 2019 m. balandžio 20 d., vietoje išartų serbentų krūmų, pasodino tris obelaites ir ežią daržovių. Priimant nutarimą nurodoma, kad tris obelis ir ežią daržovių savavališkai, tyčia A. B. pasodino 2019 m. gegužės 3d. – gegužės 31 d., nors motyvuojamoje dalyje nurodo, kad obelaitės buvo pasodintos iki L. T. žemės išsinuomojimo. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek priimtas nutarimas neišsiaiškinus visų aplinkybių. Tai, kad visų aplinkybių pilnai neištyrė pripažino posėdžio metu apklausta ir pareigūnė K.Sriubienė.

Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjo A. B. veiksmai, tai žemės sklypo, kuris tikimasi, kad bus suformuotas kaip namų valdos žemės sklypas prie jo paveldėtų pastatų, tvarkymas, pasodinimas obelaičių, ir nežinant, kad šis sklypas vėliau bus išnuomotas L. T. , nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo A. B. kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismo manymu, tai tik kaimynų nesutarimai iki bus išspręsta, kam bus leista naudotis ginčo žemės sklypu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog 2019 m. gegužės 3 d. – gegužės 31 d. A. B. savavališkai, tyčia pasodino medelius ir lysvę daržovių L. T. 2019 m. gegužės 3d. išsinuomotame žemės sklype.

Kitų neginčijamų įrodymų byloje surinkta nėra. Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. B. kaltė, dėl ANK 518 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymo, nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Teismas vadovaujasi principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir sprendžia, kad nėra pagrindo A. B. veiką kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį, todėl administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina (ANK 591str. 1 d. ).

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į administracinio nusižengimo byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes bei surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta kitų ar naujų duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę, jog jis 2019 m. gegužės3 d. – gegužės 31 d., savavališkai, vykdydamas savo tariamas teises, tyčia pasodino ir augino tris medelius ir ežią daržovių (duomenys neskelbtini), NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo 2019-05-03 įsakymu Nr.38VĮ-670-(14.38.2) L. T. išnuomotame žemės sklype, tuo trukdydamas L. T. naudotis minėtu sklypu bei pažeisdamas valstybinės žemės nuomotojo teises, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl skundžiamas A. B. atžvilgiu Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Kvietkauskaitės 2019 m. rugsėjo 20 d. priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. rugsėjo 20 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Kvietkauskaitės nutarimą, kuriuo A. B. paskirta 38 eurų bauda už LR Administracinio nusižengimų kodekso 518 straipsnio pažeidimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).

Teisėja Vitalija Ragauskienė