Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-142-334/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
AN2-142-334/2019
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00080-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švit
Advokatai
Renaldas Balčiūnas
Kategorijos
  • 21.11.11Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-142-334/2019
Proceso Nr. 4-14-3-00080-2019-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. atstovo advokato Renaldo Balčiūno ( toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-08-23 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-04-07 A. B. pateikė policijos komisariatui pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. balandžio 7 d., apie 13.30 val., atvykęs į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog suarti jam priklausantys juodųjų serbentų sodinukai, viso suarta 30 vienetų, kuriuos jis pirko po 3 eurus. Pareiškime nurodė, jog sodinukus suarė kaimynas K. T.. Nurodė, jog jam padaryta 90 eurų turtinė žala. Prašė surasti kaltą asmenį, jį nubausti ir įpareigoti atlyginti padarytą žalą.

2. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. P., ištyręs pateiktą A. B. skundą, 2019-07-05 nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, konstatuojant, jog K. T. nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimo).

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. B. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams, tačiau skundžiama nutartimi A. B. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog K. T. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjo S. P. 2019-07-05 nutarimas paliktinas galioti.

4. 2019-09-20 Panevėžio apygardos teisme gautas A. B. atstovo advokato Renaldo Balčiūno skundas, kuriame prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-08-23 nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos archyvo išrašo kopiją.

5. Nurodo, kad K. T. neturėjo jokios teisės arti žemės sklypo, kuriame augo serbentai, nes žemė, adresu (duomenys neskelbtini) nepriklauso jam, o įsakymą leisti naudotis ginčo sklypu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad K. T. veikė tyčia, nes tuo metu, kai K. T. arė minimą žemės sklypą, serbentai buvo apie 60-80 cm ir neabejotinai buvo matomi bei pastebimi, todėl juos suardamas K. T. to norėjo bei siekė, kad jie būtų sunaikinti. Pareiškėjas skunde aiškina, kad tiek L. T., tiek ir K. T. duoti parodymai dėl sklypo prižiūrėjimo neatitinka tikrovės, todėl teismo, turėjo būti vertinami kritiškai. Nurodo, kad Utenos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog policijos pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų tam, kad išsiaiškintų visas faktines aplinkybes, susijusias su pasodintais serbentais, todėl pareiškėjo manymu, 2019-07-05 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į A. B. atstovo advokato Renaldo Balčiūno pateiktą skundą, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatas (toliau - institucija) nesutinka su skundo reikalavimais ir mano, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-08-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad iki šiol byloje aptariamas žemės sklypas yra valstybinė žemė, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymu leista naudotis L. T., o A. B. namų valdos sklypas nėra suformuotas ir jis neturi jokių nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą patvirtinančių dokumentų. Institucijos manymu, tokie A. B. veiksmai galėtų būti vertintini kaip bandymas užvaldyti valstybinę žemę, nes jo žemės valda tame sklype nėra suformuota ir jis apie tai žino.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, prašo administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nesivadovaujant tik atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Komentuojamo straipsnio dalyje nurodytas vidinis įsitikinimas yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

11. Kaip matyti iš A. B. pareiškimo, jo skundų dėl Institucijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir apylinkės teismo nutarties turinio, pareiškėjas mano, jog K. T. suardamas jam priklausančius juodųjų serbentų sodinukus, veikė tyčia, norėdamas juos sunaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs A. B. paaiškinimus ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų L. T., K. T., L. B. ir A. V. parodymus, teismui pateiktus duomenis, fotonuotraukas, sprendžia, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai ANK 518 straipsnyje administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. T. veiksmuose nepagrindžia. Byloje nenustatyta, kad K. T. būtų piktnaudžiavęs savo padėtimi bei savavališkai, tyčia, pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką, suarė A. B. pasodintus serbentų sodinukus ir sąmoningai norėjo juos sunaikinti.

12. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog K. T. veiksmai apariant ginčijamą žemės sklypą, kuris iki šiol yra valstybinė žemė, ir jį sukultivuojant negali būti laikomi savavaldžiavimu, nes tokiais veiksmais K. T. tyčia nesiekė pažeisti įstatymų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad žemė 0,07 ha, esanti po A. B. priklausančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) ir kuri ribojasi su A. B. kaimynų T. namų valda yra valstybinė žemė. Teismo posėdžio metu liudytoja L. T. parodė, kad ji šiuo žemės sklypu naudojosi eilę metų, todėl dar 2018 m. lapkričio 15 d. išreiškė pageidavimą žemės sklypą išsinuomoti ir kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kuri atliko pageidaujamo išsinuomoti valstybinio žemės sklypo matavimus ir sudarė schemą. Pasak liudytojos L. T., Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai tam neprieštaravo, tačiau patarė jai pildyti prašymą kitais metais, kad nereikėtų mokėti žemės mokesčio už visus 2018 m., nes metai ėjo į pabaigą. 2019 m. kovo 25 d. L. T. pateikė prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr(duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ L. T. buvo leista laikinai naudotis minėtu žemės sklypu. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad L. T. ir jos vyras K. T. turėjo pagrįstą manymą, jog 2019 m. jiems bus leista naudotis minėtu sklypu, juo labiau, kad kaip minėta, neigiamo atsakymo dėl prašymo laikinai naudotis valstybine žeme iš Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų, dar 2018 m. pabaigoje jie negavo. Be to, nors tuo metu K. T. neturėjo leidimo dirbti valstybinę žemę, tačiau susiklosčiusių aplinkybių visuma neleido kilti pagrįstoms abejonėms dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu L. T. leidimo išdavimo negalimumo. Atitinkamai, K. T. turėdamas tvirtą įsitikinimą dėl leidimo naudotis valstybine žeme, dar 2018 m. rudenį apardamas, o pavasarį sukultivuodamas valstybinę žemę, ruošė žemę numatytiems kitų metų (2019 m.) ūkio darbams, o ne tyčia siekė sunaikinti A. B. pasodintus serbentų sodinukus, todėl tokie K. T. veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio prasme. Šios išvados niekaip nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai, kad serbentų sodinukai, kurie 2019-02-07 buvo užfiksuoti antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matomi ir pastebimi. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad kultivavimo darbus K. T. atliko ankstų pavasarį, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, negali būti atmesta galimybė, jog sodinukai per žiemą nušalo, nunyko ir nebuvo akivaizdžiai matomi.

13. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas bando įtikinti teismą, jog ginčytinas žemės sklypas nuosavybes teise priklauso A. B., tačiau šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusio Utenos apskrities Anykščių rajono Anykščių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu nuspręsta neprojektuoti A. B. priklausančiam gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, nes A. B. pageidaujamo suprojektuoti namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas neatitinka teisės aktuose numatyto galimo formuoti namų valdų žemės sklypo ribų ir ploto, o su siūlomomis naudojamo namų valdai žemės sklypo ribomis ir plotu A. B. nesutiko. Dėl šio sprendimo, A. B. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau institucija priėmė sprendimą, kuris netenkino A. B.. A. B. šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu vyksta skundo nagrinėjimas. Taigi, iki šiol nėra suformuota namų valda apie A. B. pastatus ir nėra jokių duomenų, jog minėtas žemės sklypas, šiuo metu priklausantis valstybei, yra planuojamas jam priskirti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčytinas žemės sklypas priklauso A. B.. To nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pateikta archyvo išrašo kopija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pats A. B. sodindamas serbentų sodinukus valstybinėje žemėje, neturėdamas tam leidimo, prisiėmė riziką.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino policijos pareigūnus neišsiaiškinus tam tikrų aplinkybių, susijusių su pasodintais serbentais (kiek jų buvo pasodinta, ar iš viso buvo pasodinta), tačiau esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad K. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, atlikti papildomą tyrimą, nėra pagrindo. Aukščiau minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl A. B. pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl pagrįstai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priimtas Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato 2019-07-05 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal šį A. B. pareiškimą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-08-23 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o taip pat, kaip jau minėta aukščiau, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-08-23 nutartį nepakeistą ir A. B. atstovo advokato R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė