Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; nepilnamečių vaikų G. G. ir A. V. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. G.; iš ieškovo D. G. nepilnamečių vaikų G. G. ir A. V. G. išlaikymui priteisti po 100 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės; pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe: a) 275/312 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) 24475/5458128 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą; ieškovui priteisti: a) 37/312 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) 3293/5458128 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisti 6440,40 Eur piniginę kompensaciją;Atsakovė J. G. (ieškovė pagal priešieškinį) priešieškiniu prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės; šalių vaikų G. G. ir A. V. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką; Priteisti atsakovei šį turtą: 1) 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2/3 dalis žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); 3) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovui šį turtą: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iš ieškovo 18 000 eurų dydžio skolą už vaikų išlaikymą ir 17 160 Eur dydžio vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės reikalingą sumą atsakovui po santuokos nutraukimo jam tenkančia nekilnojamojo turto dalimi, kurio vertė sudaro 35 160 Eur dydžio sumą: 1) 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/3 dalimi žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), likusią 43 340 Eur dydžio vaikų išlaikymo iki jų pilnametystės dalį priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis išmokomis – 179 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą G. G. poreikių patenkinimui ir 179 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą dukros A. V. G. poreikių patenkinimui; nustatyti, kad ieškovas vaikų išlaikymo sumas už kiekvieną mėnesį privalo pervesti į atsakovės banko sąskaitą iki to mėnesio 5 dienos; netaikyti CK 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų taikinimo priemonių, nes atsakovė dėl šiame ieškinyje nurodytų santuokos nutraukimo priežasčių susitaikymo galimybių ir prasmės tęsti santuokinį gyvenimą su ieškovu nemato. Atsakovė reikalavimo dėl jos išlaikymo iš ieškovo priteisimo nekelia, tokio išlaikymo ji nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovės iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie bus pateikti atskiru pareiškimu arba į teismo posėdį.2017 m. spalio 23 d. gautas atsakovės J. G. atsiliepimas į ieškovo D. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Kartu pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo D. G. po 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą dukrų G. G. ir A. V. G. poreikių tenkinimui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatyti, kad ieškovas laikino vaikų išlaikymo sumas už kiekvieną mėnesį privalo pervesti į atsakovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 5 d., skirti atsakovę iš ieškovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.Priteisė iš ieškovo D. G. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms G. G. ir A. V. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190,00 Eur dydžio išmokomis, sumokant iki einamojo mėnesio 5 d., nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė atsakovę J. G. nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Teismas atsižvelgė į tai, jog byloje išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą nėra, į tai, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra vienoda. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vienam vaikui reikalingų lėšų dydžio ir tėvų galimybių, remiantis teismų praktika dėl priteisiamo laikino išlaikymo dydžio, ieškovės prašymą tenkino iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį dalyje ir nustatyti laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G. ir A. V. G. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo. Pažymi, kad atsakovė pateikė neteisingą informaciją apie situaciją dėl vaikų išlaikymo. Melagingai teigia, kad ieškovui palikus šeimą ir ja visiškai nesirūpinant susidarė 18 000 eurų dydžio įsiskolinimas už vaikų išlaikymą. Ieškovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymo vykdė pagal galimybes. Kai turėdavo darbą, susitikęs su dukromis nupirkdavo joms reikalingų prekių (rūbų, žaislų ir pan.), maisto, paduodavo pinigų ir atsakovei. Kad išlaikymas buvo visada teikiamas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė niekada iki šiol nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovė niekaip nepagrindė, kaip susidarė 18 000 eurų suma dukrų išlaikymui. Šią sumą paskaičiavo ji pati, niekaip nepagrįsdama realių išlaidų vaikų išlaikymui dydžio, bei kad analogišką sumą ji yra išleidusi jų išlaikymui. Atsakovė taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji būtų žodžiu, telefonu, elektroniniais laiškais prašiusi mokėti išlaikymą, o atsakovas būtų atsisakęs tai daryti.Ieškovas keletą metų gyveno su atsakove jau vaikams augant ir žino atsakovės išlaidų/pirkimo įpročius. Atsakovė yra labai taupi (netgi šykšti), todėl dažnai perka per skelbimus, iš „mamų“ internetu. Be to, ji nuolat gauna labdaros. Dalį jos dukroms pastoviai atveždavo pats ieškovas. Tai būna rūbai ir batai, kartais – maistas, atsakovė teikia pirmenybę nemokamiems būreliams. Šiuo metu atsakovė su vaikais gyvena ieškovui pilnai ar dalinai (dėl to sprendžiamas ginčas šioje byloje) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovas teikia išlaikymą ne grynaisiais pinigais, bet natūra, kadangi atsakovė sutaupo, neišleisdama jokių lėšų kito gyvenamojo būsto įgijimui ar nuomai. Ieškovas sutinka, kad galimai jo teikiamas išlaikymas dukroms buvo per mažas arba mažesnis, nei norėtų atsakovė, tačiau taip įvyko ne dėl vengimo jį teikti, o dėl ieškovo sveikatos ir dėl to pablogėjusios materialinės padėties. Savo pareigos mokėti išlaikymą neginčija, tačiau nei atsakovės reikalaujamo, nei teismo priteisto išlaikymo mokėti negali, nes jis neatitinka jo turtinės padėties ir įstatymo reikalavimų. Ieškovas mano, kad priteisdamas laikinąjį išlaikymą, teismas visiškai neatsižvelgė į pastarojo turtinę padėtį ir priteisė išlaikymą, neatitinkantį nei vaikų poreikių, nei tėvų turtinių galimybių, nei proporcingumo principo. Nuo 2008 metų ieškovas susirgo psichikos liga. Nuo to laiko pastoviai gydosi, vartoja medikamentus. Dėl ligos buvo priverstas atsisakyti turėto gerai apmokamo darbo, nes nebuvo pajėgus dirbti. Iki šiol gali dirbti tik paprastus, nesukeliančius streso ir nereikalaujančius didelio susikaupimo darbus. Pastaraisiais metais dirba už minimalią algą arba iš viso neturi darbo. Nuo 2017 m. gegužės mėnesio yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje. Kadangi neturi reikiamo darbo stažo, negauna ir bedarbio pašalpos, taigi šiuo metu neturi jokių pajamų, jam padeda motina. Nuo 2017 m. liepos mėnesio suintensyvėjus ligai, prasidėjo jau 5-as depresijos epizodas. Nuolat vartoja vaistus, patiria miego sutrikimus. Dėl sveikatos būklės, vartojamų vaistų faktiškai yra dalinai nedarbingas, todėl ieško atitinkamo darbo - ne daugiau nei pusę etato ir pagal savo patirtį/galimybes. Tinkamo darbo pagal tokius kriterijus kol kas nesiseka surasti (o ir jį suradus, tikėtina, kad atlyginimas bus minimalus arba pusė minimalaus - 1/2 etato). Šiuo metu ruošiasi riboto darbingumo nustatymui.Pažymi, kad iki ligos spėjo įgyti nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą su žemės sklypo dalimi, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įsigytas santuokos metu, tačiau buvo įsigytas už ieškovo asmenines lėšas, todėl jį prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe. Ieškovui tai gyvybiškai svarbus klausimas, nes kol šiame bute gyvena atsakovė su vaikais, ieškovas yra praktiškai benamis – glaudžiasi ten, kur jį priima – tai pas motiną, tai pas draugus. Vertindamas savo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, supranta, kad buto priteisimas tai vienintelė jam likusi galimybė turėti savo gyvenamąjį būstą, būti užtikrintam, kad neatsidurs gatvėje. Nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė – ji turi gerą, paklausią profesiją (yra odontologė), gauna didelį stabilų atlyginimą, turi nemažų santaupų. Šių lėšų jai užtektų ir kito būsto įsigijimui ar nuomai, ir vaikų išlaikymui.Ieškovas pažymi, kad teismas nenurodė vaikų poreikiams reikalingos sumos (kaip minėta, galima tik spėti, kad ji sudaro 720 Eur/mėn.), gaunasi absurdiška situacija, kai jis, esantis žymiai blogesnėje turtinėje padėtyje, nei atsakovė, asmuo, privalės teikti didžiąją dalį išlaikymo. Šeimoje tokia suma dukterų išlaikymui niekada nebuvo ir nebus išleidžiama, ji tiesiog neatitinka turtinės padėties. Realiai ši suma vidutiniškai sudaro 400 Eur abiem vaikams (vidutiniškai 200 Eur vienam vaikui). Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.Atsakovė su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pareigos įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad šiai dienai teismas neturi jokio pagrindo ir pareigos sutikti su deklaratyviais ieškovo teiginiais, kad įsiskolinimo iš vaikų išlaikymą nėra, kad vaikų išlaikymui atsakovė neva neišleidžia tokios sumos, kurią kaip laikiną išlaikymą priteisė teismas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nėra ir negali būti nustatytos bei vertinamos.Ieškovas nurodė, kad jo sveikatos būklė nėra gera, pateikė išrašą iš medicininių dokumentų apie gydymąsi nuo 2017 m. liepos 27 d., taip pat savo vaistų knygelę su laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2016 metų išrašytų vaistų receptais. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo darbingumas būtų apribotas, t. y., kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis ir jis negalėtų dirbti. Taip pat ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad bandė susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą. Ieškovas yra darbingo amžiaus, galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, byloje neturint duomenų apie ieškovui nustatytą nedarbingumą, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečių vaikų ir paties poreikius.Pažymėtina, kad ieškovas ne kartą sakė atsakovei, kad kol jie neišsiskirs, jis tikrai neieškos apmokamo darbo, nes skyrybų metu nustatant vaikų išlaikymo dydį bus atsižvelgiama į gaunamas pajamas; o jeigu jis bus bedarbis, tuomet išlaikymą teismo priteis labai mažą ir jam nereikės prisidėti prie vaikų išlaikymo.Atsakovės manymu, ieškovas neieško darbo būtent dėl tos priežasties, kad nereikėtų teikti išlaikymo dukroms, o ne dėl savo sveikatos būklės. Sveikatos būklė netrukdo ieškovui intensyviai dalyvauti savanoriškoje neatlygintinėje veikloje. Dėl šios veiklos niekur už atlygį nedirbantis ir pastoviai užimtas ieškovas per visą vasarą savo dukras aplankė vos tris kartus. Be to, ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis dėjo bent kažkokias pastangas susirasti darbą.Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ar nepakankami tam, kad būtų galima daryti nekvestionuotiną išvadą, kad ieškovas periodiškai išlaiko nepilnametes dukras. Toks ieškovo tik momentinis (ne periodinis) rūpinimasis vaikais neužtikrina nepilnamečių vaikų minimalių poreikių iki bus išnagrinėta civilinė byla ir nesudaro teisinio pagrindo, įvertinus laikino išlaikymo paskirtį, netaikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas galimai neatskleidė tikrosios savo turinės padėties. Nors ieškovas teigia, kad jo materialinė padėtis yra itin sunki, tačiau jo teises šioje byloje gina ne valstybės paskirtas advokatas, bet privatus. Taip pat ieškovas nebuvo atleistas ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taip pat lieka neaišku, kaip niekur nedirbantis ieškovas išsilaiko save ir patenkina savo poreikius, galimai jis turi kitų pragyvenimo šaltinių, kuriuos nuo teismo slepia siekdamas sumažinti išlaikymo vaikams dydį.Vaikai nuo pat faktinių skyrybų pradžios (2015 m. gegužės mėnesio) gyvena tik su atsakove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tuo tarpu ieškovas nuo vaikų priežiūros yra visiškai nusišalinęs, tais retais atvejais kai užsinori pabūti su vaikais, veža juos pas savo motiną, o pats su vaikais praleidžia labai mažai laiko. Tik po to, kai iškėlė skyrybų bylą, ieškovas su vaikais matytis pradėjo šiek tiek dažniau. Realiai žinodamas kaip dirbančiai atsakovei yra sunku prižiūrėti vaikus, nuvežti ir paimti juos iš ugdymo įstaigų, ieškovas prie vaikų priežiūros praktiškai neprisideda, net nesutinka rytais palydėti į ugdymo įstaigą. Pats ieškovas tvirtina, kad yra bedarbis ir turi visas galimybes tai padaryti, tačiau jam yra per sunku atsikelti anksti ryte, kad galėtų palydėti dukras į mokyklą ir bent tokiu būdu prisidėti prie vaikų priežiūros. Atsakovė pažymi, kad nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, ir tai, kad ieškovas atskirajame skunde nurodydamas, jog gali teikti tik 50 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, niekaip nepagrindė, kad ši suma yra pakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Apeliantas su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – dokumentus iš medicinos įstaigos, darbo biržos pažymą, VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, bei kompensuojamųjų vaistų paso išrašą.Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naują įrodymą, elektroninį laišką, kuriame susirašinėjama su ieškovu.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nauji įrodymai atsirado prasidėjus teisminiam procesui, į jų reikšmę nagrinėjamam klausimui, sprendžia, kad šiuo atveju būtų tikslinga prijungti ieškovo ir atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus prie bylos medžiagos. Ieškovo ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai vienas kitam turi būti žinomi, kadangi atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo

Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Apeliacinis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Šiuo teismo procesiniu dokumentu buvo įvertintas laikino išlaikymo dydis bei nustatyta pareiga išlaikymą mokėti. Skundžiamojoje nutartyje teisingai nustatyta, jog reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, o nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas, tai šių poreikių dydžiui įvertinti pagrįstai remtasi minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Atskiruoju skundu ieškovas siekia, jog jam būtų nustatyta mažesnė dukrų išlaikymo dalis, nes jo turtinė padėtis blogesnė už atsakovės. Dėl šalių konfliktų ieškovas gyvena pas motiną arba draugus. Ieškovo atstovas nėra Valstybės paskirtas advokatas, tačiau buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su ieškovu pasirinktu atstovu. Vertinama, kad ieškovo turimos išlaidos yra jos pasirinkimo dalykas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi nekilnojamojo turto - gyvenamąjį namą su žemės sklypu, šį turtą padalinus santuokos nutraukimo byloje šalys įgis galimybę disponuoti šiuo turtu bei pasirinkti jų pajamas atitinkantį gyvenimo būdą.Byloje nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis iki 2013 metų buvo geresnė, tačiau šeimos name gyvena ir jo teikiamais privalumais naudojasi atsakovė. Esamos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės gaunamos didesnės pajamos rodo jos geresnę turtinę padėtį ir nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu, paneigti vaikų teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą. Papildomai pateikti dokumentai esminio faktinių aplinkybių pasikeitimo nelemia.Įvertinus išdėstytą daroma išvadą, jog, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo D. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.