Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 24.2; 36.1; 42.10; 45.1; 121.14; 121.21.

2013 m. gegužės 31 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Taringis“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1623-550/2012 pagal ieškovės valstybės įmonės Kėdainių miškų urėdijos ieškinį atsakovei UAB „Taringis“ dėl baudos (netesybų) už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2011-06-21 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11-75 (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 7–10), pagal kurios 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo patiekti (perduoti nuosavybėn), o atsakovė nupirkti (priimti nuosavybėn) apvaliąją medieną: 1 200 m³ PJ-Lp ir Pj-B sortimento medienos (600 m³ per 2011 m. III ketvirtį ir 600 m³ per IV ketvirtį), kurios vieno kubinio metro kaina be PVM atitinkamai sudaro 131 Lt (PJ-Lp) ir 135 Lt (Pj-B), ir 200 m³ ML I (Ą, B, Sb) sortimento medienos (100 km³ per 2011 m. III ketvirtį ir 100 m³ per IV ketvirtį), kurios vieno kubinio metro kaina be PVM sudaro 125 Lt (toliau bendrai – mediena). Ši Sutartis buvo nevisiškai įvykdyta, nes per 2011 m. III ketvirtį ieškovė perdavė, o atsakovė nupirko 157,22 m³ PJ-Lp ir Pj-B sortimento medienos ir 99,83 m³ ML I (Ą, B, Sb) sortimento medienos bei per IV ketvirtį - 230,78 m³ PJ-Lp ir Pj-B sortimento medienos ir 78,21 m³ ML I (Ą, B, Sb) sortimento medienos. 2011 metų III ketvirčio pabaigoje liko nenupirkta 442,78 m³ sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos bei 0,17 m³ sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos, o 2011 metų IV ketvirčio pabaigoje liko nenupirkta 369,22 m³ sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos bei 21,79 m³ sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos, iš viso per 2011 metų III ir IV ketvirčius pagal Sutartį liko nerealizuota 812 m³ sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos ir 21,96 m³ sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

Ginčas byloje kilo dėl šalių sudarytos Sutarties 6.2 punkte (jeigu pirkėjas (apeliantė) neperka arba pardavėjas (ieškovė) neparduoda apvaliosios medienos numatytais Sutartyje ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai Sutarties šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą) numatytų netesybų priteisimo. Ieškovė, remdamasi šia Sutarties nuostata, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 911,7 Lt baudą (netesybas), nes atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir per 2011 metus neatsiėmė iš ieškovės viso Sutartyje numatyto medienos kiekio. Atsakovė nesutinka, kad Sutartis buvo neįvykdyta dėl jos kaltės, nurodydama, kad ji nupirko visą ieškovės pasiūlytą medieną, daugiau medienos ieškovė pirkti nepasiūlė, tai yra pati ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, reikalavimui dėl netesybų už per 2011 m. III ketvirtį nenupirktą medienos kiekį atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Taigi esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar atsakovė, kaip Sutarties šalis, privalo sumokėti baudą (netesybas) už Sutarties neįvykdymą bei nuo kada skaičiuotina ieškinio senatis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 2011-06-21 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11-75 (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 7–10), pagal kurios 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo patiekti (perduoti nuosavybėn), o atsakovė nupirkti (priimti nuosavybėn) apvaliąją medieną: 1 200 m³ PJ-Lp ir Pj-B sortimento medienos (600 m³ per 2011 m. III ketvirtį (liepa–rugpjūtis–rugsėjis) ir 600 m³ per IV ketvirtį (spalis–lapkritis–gruodis)) bei 200 m³ ML I (Ą, B, Sb) sortimento medienos (100 m³ per 2011 m. III ketvirtį ir 100 m³ per IV ketvirtį).

Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog Sutartis buvo nevisiškai įvykdyta, t. y. iš viso per 2011 metų III ir IV ketvirčius pagal Sutartį liko nerealizuota 812 m³ (442,78 iš III ketvirčio ir 369,22 iš IV ketvirčio) sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos ir 21,96 m³ (0,17 iš III ketvirčio ir 21,79 iš IV ketvirčio) sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos.

Vadovaujantis Sutarties 6.2 punktu, jeigu pirkėjas (apeliantė) neperka arba pardavėjas (ieškovė) neparduoda apvaliosios medienos numatytais Sutartyje ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai Sutarties šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Ieškovė teigė, jog už likusį nenupirktą medienos kiekį yra atsakinga atsakovė, todėl ji privalo sumokėti baudą. Atsakovė teigė, jog visa Sutartyje numatyta mediena nustatyta tvarka jai nebuvo pasiūlyta ir pateikta, todėl baudos mokėti ji neprivalo, o, be to, yra praleista ieškinio senatis reikalauti baudos už medienos kiekį, nenupirktą per III ketvirtį.

Sutarties 2.2 punktu ieškovė įsipareigojo prieš 2 darbo dienas ryšio priemonėmis informuoti apeliantę apie paruoštą pardavimui apvaliosios medienos kiekį, o apeliantė, gavusi panešimą, įsipareigojo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą medienos kiekį, jeigu nepažeisti Sutarties 1.1 punkte nurodyti terminai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2011-08-29 raštu Nr. V6-1336 (t. 1, b. l. 14), vadovaudamasi Sutarties 2.2 punktu, informavo apeliantę, jog jai paruošta parduoti 40 m³ PJ-Lp-Sm ir 35 m³ ML I (Ą, B, Sb) medienos. Taip pat ieškovė 2011-11-24 raštu Nr. V6-1772 (t. 1, b. l. 56), vadovaudamasi Sutarties 2.2 punktu, informavo apeliantę, jog jai paruošta parduoti 90 m³ PJ-Lp-Sm medienos. Iš viso ieškovė minėtais raštais pasiūlė perduoti atsakovei 130 m³ sortimento PJ-Lp medienos bei 35 m³ sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos. Apeliantė šį medienos kiekį nupirko.

Be to, kaip pati apeliantė nurodo, ji taip pat nupirko 100,78 m³ sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos bei 43,21 m³ sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos, kuri, beje, kaip pati pripažįsta, jai buvo pasiūlyta tik telefonu. Dėl likusios 812 m³ sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos ir 21,96 m³ sortimento ML I (Ą, B, Sb) medienos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, apeliantė pasiūlymų negavusi, o buvus priešingai turi įrodyti ieškovė. 2012-01-09 raštu Nr. V6-36 (t. 1, b. l. 16) ieškovė kreipėsi į apeliantę, informuodama, jog apeliantė liko neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų – nenupirko 812 m³ PJ-Lp ir PJ-B medienos ir 21,96 m³ ML I (Ą, B, Sb) medienos, todėl, vadovaudamasi Taisyklių 56 punktu ir Sutarties 6.2 punktu, už nenupirktą medieną turi sumokėti 10 proc. nuo nenupirktos medienos vertės baudą.

Apeliantės teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-327 „Dėl prekybos apvaliąja mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekybos apvaliąja mediena taisyklių 61 punktu (toliau – Taisyklės) (aktuali redakcija nuo 2009-12-09 iki 2012-01-01), kuris nustato, kad Pardavėjas prieš 2 darbo dienas faksu ar elektroniniu paštu informuoja Pirkėją apie paruoštą pardavimui apvaliosios medienos kiekį; Pirkėjas, gavęs Pardavėjo pranešimą, per Sutartyje nustatytą laikotarpį privalo nupirkti Pardavėjo pasiūlytą parduoti apvaliosios medienos kiekį, vienintelis dispozityvus ir šalių pasirinkimu nustatytinas elementas – tai dienų skaičius, per kurį Pirkėjas, gavęs Pardavėjo pranešimą, privalo nupirkti paruoštą medieną. Nei informacijos pateikimo priemonių, nei nustatyto 2 darbo dienų termino šalys pakeisti negali. Todėl apeliantės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog „šalys, įgyvendindamos įstatymo numatytą sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.), Sutartyje numatė, kad pranešimas gali būti perduotas bet kokiomis ryšio priemonėmis, įskaitant ir telefonu“.

Šis šalių ginčas yra kilęs iš jų sudarytos ir vykdytos Sutarties. Teismas, aiškindamas šalių sudarytas sutartis, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantės argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis ne tik šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, bet ir Taisyklėmis, atmestinas. Sutarties 2.2 punkte šalys nusprendė, kad ,,Pardavėjas (ieškovė) apie paruoštą pardavimui medienos kiekį informuoja Pirkėją prieš 2 darbo dienas ryšio priemonėmis“. Kadangi konkrečios ryšio priemonės nenurodytos, o telefonas yra viena iš ryšio priemonių, akivaizdu, kad šalys, įgyvendindamos įstatymo numatytą sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.), Sutartyje numatė, kad pranešimas gali būti perduotas bet kokiomis ryšio priemonėmis, tame tarpe ir telefonu, ką nurodo ieškovė, patvirtino liudytojo Z. G. parodymai ir ko, beje, neneigė ir pati apeliantė, pripažindama papildomai nupirkusi 100,78 m³ PJ-Lp ir PJ-B bei 43,21 m³ ML I (Ą, B, Sb) medienos, kuri jai nebuvo pasiūlyta raštu, bet buvo pasiūlyta telefonu, be to, šiam nupirktam medienos kiekiui nereikalavusi kitokios formos pranešimų. Kadangi šalys dėl pranešimų formos susitarė savarankiškai ir aiškiai Sutartimi, teismui nėra pagrindo tiesiogiai taikyti Taisyklių nuostatų. Pažymėtina, jog tokia yra ir kitų Lietuvos teismų formuojama praktika (Panevėžio apygardos teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-649-212/2010; Kauno apygardos teismo 2010-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-724-230/2010).

Pažymėtina ir tai, jog pati apeliantė 2011-09-29 raštu (t. 1, b. l. 15) pripažino, jog „dėl nepalankiai susiklosčiusių meteorologinių sąlygų ir to pasekoje subjurusių miško kelių“ jai iš ieškovės ,,nepavyko nupirkti sutartimis numatyto medienos kiekio. Nenorėdami laužyti savo technikos ir gadinti Jūsų kelių mes neforsavome medienos išvežimo. Todėl, atsižvelgiant į šias sąlygas prašome sutartimis numatytą nupirkti per trečiąjį metų ketvirtį, bet nenupirktą medienos kiekį perkelti į šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Tikimės geranoriško situacijos supratimo.“ Neabejotinai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šis raštas akivaizdžiai įrodo, kad apeliantei buvo pasiūlyta pirkti didesnį medienos kiekį (t. y. viršijantį raštuose nurodytą), nei ji įsigijo per 2011 m. III ketvirtį (bet atitinkantį Sutartyje numatytus kiekius), nes priešingu atveju (t. y., jei apeliantei nebūtų siūlyta įsigyti daugiau medienos per minėtąjį ketvirtį) teikti tokį prašymą nebūtų buvę jokio pagrindo ir prasmės. Pabrėžtina, jog priešingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog sutartinius įsipareigojimus pažeidė pati ieškovė (pvz., pretenzijos ar pan.), apeliantė nepateikė, todėl kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė nepasiūlė apeliantei (neinformavo jos apie paruoštą) Sutartimi sulygtą medienos kiekį. Tokios aplinkybės rodo, jog pati apeliantė, nereikalavusi iš ieškovės tinkamai vykdyti Sutartį, nepasinaudojusi Sutartyje nustatytomis galimybėmis skaičiuoti netesybas arba nutraukti Sutartį, savo veiksmais pripažino pažeidusi prievolę. Apeliantė objektyvių Sutarties nevykdymo priežasčių, pateisinančių sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, net nenurodė. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, sprendime pakankamai argumentuotai pateikė įrodymų analizę ir vertinimą, pagrįstai nusprendė, jog pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti išvadai, kad būtent atsakovė neįvykdė Sutarties sąlygų, neįvykdė prievolės nupirkti iš ieškovės prekes pagal Sutartį.

Pabrėžtina, jog pagal CK 6.38 straipsnį sutartis šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Taip pat įstatymas įpareigoja šalis, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis, imtis maksimalių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, sutarčiai įvykdyti. Šalių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo, sutartinės atsakomybės. Apeliantė yra verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Jeigu sutartinės prievolės nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.) (LAT 2005-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005; 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007 ir kt.).

Jokiais konkrečiais skaičiais ir argumentais nepagrįstą apeliantės teiginį, jog ieškovės pateiktas 2011 m. gruodžio mėn. suvestinis apvaliosios medienos judėjimo ir apskaitos registras (t. 1, b. l. 46–48) nepatvirtina, kad ieškovė visu Sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo paruošusi visą apeliantei pagal Sutartį nustatytą medienos kiekį, atitinkantį Sutarties sąlygas, kolegija vertina kaip nepaneigiantį ieškinio dėl baudos pagrįstumo.

Tačiau kolegija taip pat pažymi, jog Sutarties 6.2 punktas ne tik nustato prievolę Sutarties sąlygų nesilaikančiai šaliai mokėti 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, bet kartu ir apibrėžia išimtinius atvejus, kada ši nuostata gali būti netaikoma, o būtent: privalomas pranešimas apie aplinkybių atsiradimą kitai šaliai per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Kolegija būtent tokiu pranešimu laiko atsakovės 2011-09-29 raštą, kuriuo ji nurodo, kad ,,dėl nepalankiai susiklosčiusių meteorologinių sąlygų ir to pasekoje subjurusių miško kelių“ jai iš ieškovės ,,nepavyko nupirkti sutartimis numatyto medienos kiekio. Nenorėdami laužyti savo technikos ir gadinti Jūsų kelių mes neforsavome medienos išvežimo. Todėl, atsižvelgiant į šias sąlygas prašome sutartimis numatytą nupirkti per trečiąjį metų ketvirtį, bet nenupirktą medienos kiekį perkelti į šių metų ketvirtąjį ketvirtį.“ Akivaizdu, jog šiuo raštu atsakovė siekė, kad jai nebūtų skaičiuojama 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio bauda už III ketvirtyje nenupirktą medienos kiekį, kurį ji nurodė pageidaujanti nupirkti IV ketvirtyje. Be to, kolegija, šį raštą vertina ir kaip 2011-10-06 įsigaliojusią (CK 6.168 str.) atsakovės ofertą dėl Sutarties dalyko pakeitimo (t. y. Sutartyje numatytų medienos kiekių, atsakovės nenupirktų per III ketvirtį, perkėlimo į IV ketvirtį), kurią (ofertą) ieškovė turėjo akceptuoti. Pažymėtina, jog šiame rašte nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovė turėjo pateikti atsakymą į atsakovės ofertą. Vadovaujantis CK 6.170 straipsniu, oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo. Kadangi terminas atsakymui pateikti nebuvo nustatytas, o atsakovė (oferentas) pripažįsta negavusi ir neigiamo atsakymo (t. y. atsisakymo ofertą akceptuoti), akivaizdu, kad atsakovės oferta ieškovei galiojo, tačiau kolegija pažymi, jog teisines pasekmes ši oferta galėjo sukelti tik nuo to momento, kai oferentas (atsakovė) gavo ieškovės akceptą (CK 6.173 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.173 straipsnio 1 dalimi, akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, tačiau tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Vadovaujantis CK 6.173 straipsnio 3 dalimi, jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo. Vadinasi, bet kokiu atveju reikalinga nustatyti atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimą, t. y. atitinkamą akceptanto (ieškovės) elgesį, kuriuo pareiškiamas ofertos dėl Sutarties dalyko pakeitimo priėmimas. Atsakovei nepripažįstant ofertos akceptavimo, kolegijos nuomone, ieškovė privalėjo įrodymais pagrįsti, kad ji atsakovės ofertą priėmė (akceptavo). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų siūliusi atsakovei IV ketvirčio metu pirkti medieną, kurią pagal Sutartį buvo įsipareigota nupirkti III ketvirtyje. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimą, t. y. atitinkamą akceptanto (ieškovės) elgesį, kuriuo per protingą terminą (CK 6.174 str.) buvo pareikštas ofertos dėl Sutarties dalyko pakeitimo priėmimas. Pažymėtina, jog netgi liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas Z. G. tiesiogiai nepatvirtino ofertos priėmimo. Nors jis ir nurodė, kad visas III ketvirčio numatytas medienos kiekis buvo pasiūlytas atsakovei, tačiau pažymėtina, kad, jo parodymuose nesant nuorodos į konkretų pasiūlymo laiką, nėra jokio pagrindo išvadai, jog šis kiekis buvo pasiūlytas ne tik III, bet ir IV ketvirtyje. Kolegijos nuomone, šiuo atveju būtent ieškovė, siekdama sutartinių netesybų atsakovės atžvilgiu pritaikymo, atsakovės ofertos akceptavimą per protingą terminą turėjo išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai bei jį užfiksuoti, turint omenyje, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, be teisėto pagrindo atmetė apeliantės prašymą dėl 6 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo, motyvuodamas tuo, kad pati apeliantė, kreipdamasi 2011-09-29 raštu (t. 1, b. l. 15) į ieškovę dėl nenupirktos medienos kiekio perkėlimo į 2011 metų IV ketvirtį, kam ieškovė prieštaravimo neišreiškė, perkėlė galutinį Sutarties įvykdymo terminą iki 2011 metų ketvirto ketvirčio paskutinės dienos – 2011-12-31.

Ieškovė neginčija apeliantės nurodytų aplinkybių, kad 2011 metų trečiąjį ketvirtį liko nenupirkta 442,78 m³ sortimento PJ-Lp ir PJ-B medienos, kurios kaina sudaro 442,78 m³ x 131 Lt = 58 004,18 Lt bei 0,17 m³ sortimento ML I (Ą, B Sb) medienos, kurios kaina sudaro 0,17 m³ x 125 Lt = 21,25 Lt, todėl viso per 2011 m. trečiąjį ketvirtį liko nenupirkta medienos už 58 004,18 Lt + 21,25 Lt = 58 025,43 Lt. Kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog ieškovė, pageidaudama prisiteisti 10 procentų dydžio baudą nuo minėtos sumos pagal Sutarties 6.2 punktą, privalėjo kreiptis į teismą per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo rugsėjo 30 d. (2011 metų trečiojo ketvirčio paskutinės dienos), t. y. iki 2012-03-31. Kadangi tuo remdamasi atsakovė prašė teismo ieškovės reikalavimui priteisti iš apeliantės 5 802,54 Lt netesybas taikyti ieškinio senatį, o ieškinio senatis taikoma tik skolininkui reikalaujant, ieškovei bylos nagrinėjimo metu neįrodžius, kad ji per protingą terminą akceptavo atsakovės ofertą dėl Sutarties dalyko pakeitimo (t. y. medienos kiekių, atsakovės nenupirktų per III ketvirtį, perkėlimo į IV ketvirtį) ir kad apie tai buvo aiškiai ir suprantamai pareikšta atsakovei (CK 6.173 str.), kolegijos nuomone, šis atsakovės prašymas teismo buvo atmestas visiškai nepagrįstai.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš dalies patenkina apeliacinį skundą, teismo sprendimą pakeičia (CPK 330 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.) ir, pritaikiusi ieškinio senatį, netenkindama ieškinio reikalavimo dėl 5 802,54 Lt baudos priteisimo, priteistą netesybų (baudos) sumą sumažina iki 5 109,16 Lt (10 911,70 – 5 802,54) bei atitinkamai žyminį mokestį – iki 153,27 Lt, advokato pagalbos išlaidas – iki 327,76 Lt (skaičiuojant, kad patenkinta ieškinio dalis sudaro 46,82 proc.) bei panaikina sprendimo dalį, kuria procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistos iš atsakovės, nes, šias išlaidas proporcingai padalinus tarp šalių, jos tampa mažesnės nei po 10 Lt iš kiekvienos (CPK 96 str. 6 d.). Be to, atitinkamai atsakovei, laimėjusiai 53,18 proc. bylos, priteistina iš ieškovės 638,16 Lt už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 54–55, 134–135) bei 174 Lt (5 802,54 x 0,03) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovės UAB „Taringis“ ieškovei valstybės įmonei Kėdainių miškų urėdijai netesybų sumą sumažinti iki 5 109,16 Lt, žyminį mokestį – iki 153,27 Lt, advokato pagalbos išlaidas – iki 327,76 Lt.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistos iš atsakovės.

Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Kėdainių miškų urėdijos atsakovei UAB „Taringis“ 638,16 Lt už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės įmonės Kėdainių miškų urėdijos atsakovei UAB „Taringis“ 174 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.