- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-724-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amunetė“
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Ukmergės miškų urėdija“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Amunetė“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-80-217/2010 pagal ieškovo valstybės įmonės „Ukmergės miškų urėdija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amunetė“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ ieškiniu (b.l. 18-20) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Amunetė“ 10 051,50 Lt baudą pagal 2008 m. lapkričio 20 d. apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir 932 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 302 Lt žyminis mokestis ir 630 Lt už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas nurodė, kad pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti apvaliąją medieną, o atsakovas – ją nupirkti, per 2009 m. I ir II ketvirtį po 585 ktm (kietmetrius) medienos pagal sutarties 1.1 punkte nustatytą medienos asortimentą. Sutartis su atsakovu sudaryta apvaliosios medienos pusmetinio pardavimo konkurso nustatyta tvarka, atsakovą pripažinus laimėtoju pagal jo pasiūlyme nurodytą kainą. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė: per 2009 m. I ketvirtį nenupirko 289 ktm, o per 2009 m. II ketvirtį nenupirko 565 ktm medienos, todėl jam taikytina sutartinė atsakomybė – 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio bauda (sutarties 6.2 punktas). Atsakovui 2009-05-11 ir 2009-07-01 buvo išsiųstos pretenzijos dėl baudos sumokėjimo, tačiau atsakovas gera valia baudos nesumokėjo. Faktas apie ekonominės krizės egzistavimą buvo visiems žinoma aplinkybė jau nuo 2008 m. vidurio. Ši aplinkybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 25 d. nutarime Nr. 233. Medienos pardavimo rinkos smukimas Lietuvoje ir Europoje buvo pastebimas nuo 2008 m. vasaros. Todėl šios aplinkybės atsakovui jau buvo žinomos vykdant apvaliosios medienos pirkimo pardavimo konkursą ir sudarant sutartį su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 8 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Amunetė“ ieškovui VĮ „Ukmergės miškų urėdijai“ 10 051,50 Lt baudą pagal 2008 m. lapkričio 20 d. apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir 932 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteisė 10,36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, jam apie posėdį praneštai tinkamai, todėl atsakovui ir jo atstovui prašant, priimtas sprendimas už akių. Teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų įvertinimą ir nurodė, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Ieškinio dalyką ir pagrindą patvirtina 2008 m. lapkričio 20 d. apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, 2009-05-11 ir 2009-07-01 pranešimai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi atsakovas sutartyje numatytais terminais ir kiekiais iš ieškovo nenupirko apvaliosios medienos (2009 m. I-mą ketvirtį liko nenupirkta 298 ktm, o II-rą ketvirtį - 565 ktm įsipareigoto kiekio), todėl jis prievolę įvykdė netinkamai. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareigą vykdyti prievoles tinkamai ir nustatytais terminais, o ieškovas nėra gavęs iš atsakovo informacijos apie aplinkybes, kliudančias atsakovui įvykdyti sutartį. Todėl teismas ieškovo reikalavimą laikė pagrįstu ir jį tenkino: jam iš atsakovo priteisė sutarties 6.2 punkte numatytą baudą, 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės, t.y. 10 051,50 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Amunetė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų ir neatsižvelgė į tai, kad nėra ieškinį pagrindžiančių įrodymų. Teismo sprendimo už akių paskelbimas buvo atidėtas, nors tą draudžia CPK 285 straipsnio 6 dalis. Atsakovas negavo iš ieškovo jokio pranešimo apie paruoštą pardavimui medienos kiekį, todėl sutarto medienos kiekio pirkimas sutartyje numatytu būdu neįvyko. Todėl atsakovas mažesnį medienos kiekį nupirko dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nepateikė 2009-03-10 pranešimo Nr. T4-274 ir 2009-06-05 pranešimo Nr. T4-629 ar jų nuorašų, nors jie nurodyti ieškinio prieduose, taip pat nenurodė, kokiu būdu juos išsiuntė atsakovui. Pagal ieškinyje minimas LR Aplinkos ministro patvirtintas Prekybos apvaliąja mediena taisykles (6.1 p.) yra numatytas pardavėjo pranešimo apie paruoštą pardavimui medieną siuntimo būdas – prieš 2 darbo dienas faksu ar elektroniniu paštu. Tačiau atsakovas jokiomis ryšio priemonėmis negavo pranešimo iš ieškovo apie paruoštą pardavimui visą ar dalį sutartyje numatytos medienos kiekio. Sprendimas grindžiamas ne sutarties tinkamo vykdymo įrodymais, bet pačios sutarties sudarymo ir 2009-05-11, 2009-07-01 pranešimų pateikimo į bylą faktu. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nupirko 689,51 ktm sutartyje sutartos rūšies medienos ir 202,42 ktm kitos rūšies (nes ieškovas reikiamos medienos pagal sutartį neturėjo). Atsakovo advokatas teismo posėdyje iki priimant sprendimą už akių paaiškino, kad atsakovas, nupirkdamas 689,51 ktm medienos, siekė visiško sutarties įvykdymo ir kad 2009-12-16 siuntė pasiūlymą ieškovui pakeisti sutarties sąlygas, kadangi pats ieškovas neįvykdė sutarties 2.2 p. reikalavimo ir dėl to pirkimas numatytu laiku neįvyko. Ieškovas 2009-12-22 raštu atsakovo pasiūlymą atmetė. Teismui buvo pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai ir 28 PVM sąskaitos-faktūros, kuriuos teismas pasiūlė atsiimti. Dėl šių veiksmų teismas pažeidė konstitucinę pareigą įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus (atsakovo atsikirtimus, paaiškinimus). Be to, teismas sprendimą už akių grindė neesančia teisės norma - CPK 232 straipsnio 2 dalimi, nors šiame straipsnyje yra tik 1 dalis, o nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje byloje iš viso nėra. Teismas, nagrinėdamas ir atmesdamas atsakovo pastabas dėl 2010-01-08 protokolo, pažeidė rungimosi principą, nes atsisakė apklausti atsakovo liudytoją R. L., buvusį 2010-01-08 teismo posėdžio salėje ir galėjusį patvirtinti atsakovo pastabose nurodytas aplinkybes, kad teismas atsisakė priimti atsakovo teiktus įrodymus. Atsisakydamas apklausti liudytoją, teismas atsakovui atėmė galimybę šio liudytojo parodymais įrodinėti pastabose dėl protokolo nurodytas aplinkybes. Šia įrodinėjimo priemone pasinaudoti galima neleisti tik esant rimtam pagrindui manyti, kad liudytojo apklausa neturės ryšio su byla. Antrą kartą (2010-01-21) pareikštas pastabas dėl 2010-01-18 teismo posėdžio protokolo su garso įrašu teismas priėmė. Šiose pastabose atsakovas nurodė, kad į protokolą neįrašyti advokato paaiškinimai dėl 2010-01-08 teismo posėdyje aptarinėto atsakovo 2009-12-16 pasiūlymo ir ieškovo 2009-12-22 atsakymo. Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių: 1) neteisingai surašyti teismo posėdžio protokolai; 2) teismas nesuteikė atsakovui teisės įrodinėti savo prašymus ir reikalavimus liudytojo parodymais; 3) prieš priimdamas sprendimą už akių teismas turėjo informacijos, kad pats ieškovas galimai nevykdė sutartinių įsipareigojimų (iš atsakovo atsiliepimo, advokato paaiškinimų ir atsakovo teiktų ir nepriimtų dokumentų); 4) sprendimas už akių grindžiamas ne įrodymais apie ieškovo tinkamą sutarties vykdymą, o tik ieškovo ieškinio argumentais, juos prilyginant įrodymams; 5) teismas netinkamai taikė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimus atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą; 6) teismas, pažeisdamas objektyvumo principą (CPK 185 str. 2 d.), nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad ieškovo pareigos pagal sutartį yra įvykdytos, o į bylą nepateikti 2009-03-10 ir 2009-06-05 pranešimai atsakovui buvo įteikti netgi ieškinyje nenurodytu būdu, ir kad atsakovas į pranešimus nereagavo; 7) neaišku, kuo pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų, nors turėjo duomenų, kad atsakovas iš ieškovo ginčo laikotarpiu pirko nemažus kiekius sutartyje numatytos medienos; 8) atsakovas įvykdė daugiau kaip 76 % sutarties, o byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo įsipareigojimų įvykdymą; 9) įstatymas numato formalų tik pateiktų teismui įrodymų vertinimą ir nenustato teismo pareigos priimti sprendimą už akių, net jei to prašo atvykusi šalis. Kilus abejonių dėl ieškovo įrodymų, sprendimas už akių turėjo būti priimamas atsakovo naudai arba nepriimamas visai.
Ieškovas VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui 350 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovui neatvykus į teismo posėdį, atsakovas turėjo teisę nesutikti, kad teismas priimtų sprendimą už akių ir taikytų CPK 246 straipsnio nuostatas. Atsakovas ginčija sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, kad teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kaip savarankiškos įrodinėjimo priemonės. Atsakovo paaiškinimus teismas vertina CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galėtų pasiteisinti dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t.y. nenurodė atsakomybę šalinančių aplinkybių, o įmonės (verslininko) atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą yra be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą už akių, teismas tyrė visus argumentus ir įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo, atliko formalų visų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.), o jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai negali būti vertinami, kaip sudarantys pagrindą abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas nei su atsiliepimu į ieškinį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu nepateikė rašytinių įrodymų, kad tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus arba kad egzistavo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios vykdyti sutartį (sutarties 6.2 punktas). Atsakovas 2009-12-16 pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo pateikė tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo. Šiuo pasiūlymu atsakovas pripažino, kad nevykdė sutartinių įsipareigojimų nupirkti sutartą medienos kiekį per sutartyje numatytą terminą – iki 2009-07-01. Atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie paruoštą pirkimui medieną, nepagrįsti. Apvaliosios medienos pardavimas yra vykdomas vadovaujantis Prekybos apvaliąja mediena taisyklėmis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Dl-504 redakcija, V.Ž. 2008-10-07 Nr. l15-4395). Šiose taisyklėse nėra atsakovo apeliaciniame skunde minimo punkto 6.1, pagal kurį pardavėjas prieš 2 darbo dienas faksu ar elektroniniu paštu informuoja pirkėją apie paruoštą pardavimui apvaliosios medienos kiekį. Ieškovas paruošė atsakovui sutarties 1.1 punkte sutartą medienos kiekį, apie tai ieškovas informavo atsakovo atstovą telefonu (sutarties 2.2 punktas). Medieną atsakovas atsisakė pirkti dėl per aukštos kainos. Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir be pagrindo nesirėmė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nes vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktiką užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Esminis ginčas tarp šalių vyksta dėl sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. lapkričio 20 d. apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 (b.l. 23-26). Ieškovo reikalavimų pagrindą sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas sutarties 1.1 punkte nustatytais terminais nenupirko numatyto medienos kiekio, dėl ko jam taikytina sutartinė atsakomybė, o būtent sutarties 6.2 punkte numatytos pasekmės - 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės baudos sumokėjimas. Atsakovo atsikirtimai ieškinio reikalavimui, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant sprendimą už akių, yra grindžiami tuo, kad pats ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nustatyta tvarka nepranešdamas atsakovui apie paruoštą pardavimui medienos kiekį, t.y. nevykdė sutarties 2.2 punkto reikalavimų, ir kad buvo nupirktas kur kas didesnis medienos kiekis. Sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad pardavėjas prieš 2 darbo dienas informuoja ryšio priemonėmis pirkėją apie paruoštą pardavimui apvaliosios medienos kiekį. Tokiu būdu šalys laisva valia susitardamos numatė, kad pranešimas perduodamas ryšio priemonėmis, konkrečiai jų neįvardinant. Iš tikrųjų LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d įsakymu Nr. D1-327 patvirtintų Prekybos apvaliąja mediena (redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. spalio 8 d.) taisyklių 61 punktas numato, kad pardavėjas prieš 2 darbo dienas faksu ar elektroniniu paštu informuoja pirkėją apie paruoštą pardavimui apvaliosios medienos kiekį. Pirkėjas, gavęs pardavėjo pranešimą, per sutartyje nustatytą laikotarpį privalo nupirkti pardavėjo pasiūlytą parduoti apvaliosios medienos kiekį, t.y. numato konkrečias pranešimo formas (faksu arba elektroniniu paštu). Tačiau šalys, įgyvendindamos įstatymo numatytą sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), sutartyje numatė, kad pranešimas gali būti perduotas bet kokiomis ryšio priemonėmis, tame tarpe ir telefonu, kaip, ieškovo teigimu, ir buvo daroma. Kad buvo pranešama telefonu, iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, jog tam tikras medienos kiekis pagal sutartį buvo nupirktas, nors byloje ir nėra pateikta jokių rašytinių pranešimų apie paruoštą pardavimui medienos kiekį. Aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo paruošęs medieną pardavimui, patvirtina ir paties atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas ginčijamu laikotarpiu yra nupirkęs to paties asortimento medienos, tačiau kitų susitarimų su ieškovu pagrindu ir už mažesnę kainą (b.l. 86-107). Šie įrodymai patvirtina ieškovo atstovo paaiškinimus, kad atsakovas vengė vykdyti įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, kuri beje buvo sudaryta atsakovą pripažinus konkurso laimėtoju pagal jo pasiūlyme nurodytą kainą, dėl rinkos pasikeitimų pirkdamas tą pačią medieną už mažesnę kainą. Šios nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį, įvertino ne visą atsakovo nupirktą medienos kiekį. Ginčo sutarties 1.1 punkte buvo numatytas medienos asortimentas, jos kiekiai ir atitinkamos kainos, už kurias atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, turėjo nupirkti medieną. Pagal sutarties sąlygas, o būtent pagal sutartimi nustatytą kainą, atsakovas nupirko būtent ieškovo ieškinyje nurodytus kiekius, ką patvirtina PVM sąskaitos-faktūros (b.l. 76-85) ir ieškovo rašytiniai paaiškinimai dėl baudos paskaičiavimo (b.l. 124). Visos kitos atsakovo pateiktos sąskaitos-faktūros (b.l. 86-107) negali būti pripažintos įrodymais, patvirtinančiais ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, kadangi nors tai yra to paties asortimento ir būtent ginčo laikotarpiu pirkta mediena, tačiau akivaizdu, jog pirkta kitomis, t.y. žemesnėmis, nei nurodyta ginčo sutartyje, kaina (pvz. PJ-E medienos žemiausia kaina sutartyje buvo numatyta 135 Lt, o nurodytose sąskaitose- faktūrose aukščiausia kaina 130 Lt ir pan.). Tai patvirtina ir tarp šalių sudaryta kita sutartis (b.l. 135-136). Todėl atsakovo pateikti įrodymai nėra ginčo sutarties įsipareigojimų įvykdymą patvirtinantys įrodymai.
Atsakovo 2009 m. gruodžio 16 d. pasiūlymas pakeisti sutarties sąlygas (b.l. 68), nevertintinas, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, be to, šis pasiūlymas ieškovui buvo pateiktas pasibaigus sutarties vykdymo ir galiojimo laikui ir ieškovui iškėlus bylą.
Atsiliepimas
Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atsakovo atsikirtimų, kurių atsakovas beje konkrečiai ir nebuvo nurodęs bei pagrindęs pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (b.l. 34), neįvertino, tačiau ir juos įvertinus apeliacinės instancijos teisme darytina išvada, jog nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo pateikti papildomi įrodymai nepaneigė ieškinio pagrįstumo. Atsakovo nuoroda į tai, kad bauda negalėtų būti priteista, remiantis Prekybos apvaliąja mediena taisyklių 54 punktu, numatančiu, kad ši nuostata gali būti netaikoma išimtiniais atvejais dėl objektyvių nuo sutarties šalių nepriklausomų ir sutarties sąlygų neleidžiančių įgyvendinti aplinkybių, yra nepagrįsta, kadangi atsakovas tokių išimtinių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnio tvarka), o jos turi būti įrodytos, kas nurodyta ir Taisyklių 54 punkte. Ekonominė krizė, kaip visuotinai žinoma aplinkybė, prasidėjo 2008 m. antroje pusėje. Apelianto nurodytoje LR Vyriausybės 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 223 patvirtintoje „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitoje“ yra nurodyta, kad pirmieji ekonomikos ir finansų krizės požymiai buvo pastebėti 2008 metų pradžioje, o ryškiai smogė ūkiui ir valstybės pajamoms 2008 metų II pusėje. Todėl šalys, konkurso būdu sudarydamos sutartį, jau turėjo galimybę įvertinti ūkio nuosmukį. Be to, atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtina nustatytos aplinkybės, kad jis vykdė ne sutartinius įsipareigojimus, bet suradęs kitas galimybes tiesiog pirko medieną pigiau, nebejotinai padarydamas reikšmingus nuostolius ieškovui, o tuo pačiu ir valstybei.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų – apribotos teisės teikti įrodymus, netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamo pastabų dėl protokolo nagrinėjimo – esminės reikšmės neturi, kadangi nagrinėjant ginčą apeliacinės instancijos teisme buvo papildomai išnagrinėtos visos atsakovo nurodytos aplinkybės bei papildomai surinkti, ištirti ir įvertinti visi atsakovo pateikti įrodymai. Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 285 straipsnio 6 dalies reikalavimo, draudžiančio atidėti sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą. Iš protokolo (b.l. 42-43) matyti, kad sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas nebuvo atidėtas, jis buvo priimtas išėjus į pasitarimų kambarį ir grįžus po tam tikro laiko paskelbtas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Amunetė“, įm. kodas 136043289, ieškovui VĮ „Ukmergės miškų urėdija“, įm. kodas 182742796, 350 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.