Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorui V.Kukaičiui, gynėjai advokatei D.Dereškevičienei,civiliniam ieškovui G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1992-04-14 pagal senojo LR BK 146 str. 1 d. pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 mėn., išskaičiuojant kas mėnesį iš uždarbio 10 proc. valstybės naudai;2002-10-11 pagal senojo LR BK 246 str. 3 d. laisvės atėmimo 3 m. su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 m.; pritaikius senojo LR BK 47-1 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;2005-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. (3 epizodai), paskirta bausmė - 40 parų arešto, 2005-09-16 paleistas iš arešto atlikimo vietos, atlikęs bausmę;2006-05-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., paskirta bausmė - 4 MGL dydžio, tai yra 500 Lt bauda; šią bausmę atlikęs 2007-07-25;2008-02-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d., paskirta bausmė - 7 MGL dydžio, tai yra 910 Lt bauda;2009-03-06 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. (2 epizodai), paskirta bausmė - 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 1 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt.) dydžio bauda, jas visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų arešto ir 7 MGL dydžio, tai yra 910 Lt bauda; 2009-07-17 paleistas iš arešto atlikimo vietos, atlikęs bausmę;2010-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., 187 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 180 str. 1 d., 187 str. 3 d., paskirta galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 2010-04-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., paskirta bausmės 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2010 m. rugsėjo 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimas; 2012-10-22 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę; septintasis ir aštuntasis teistumai sudaro vieną teistumą;2013-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d. 45 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;2013-06-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, šios bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta),2014-05-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 187 str. 1 d., 235 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1, 3, 4, 9 d.d., laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams ir 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda, atlieka bausmę, teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. 2013 m.balandžio 25d., apie 12.00 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti iš Antano A. D. 400 Lt, stovėdamas pėsčiųjų perėjoje Vilniuje, Ateities-Kalvarijų gt. sankryžoje, ir pamatęs, kad pradėjo važiuoti automobilis, išbėgo prieš jį į važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkė į automobilio VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis A.A. D., dešinės pusės keleivio dureles, o A.A. D. sustojus pareiškė, kad sužalojo jam koją, tokiu būdu imituodamas eismo įvykį ir patirtą sveikatos sutrikdymą, ir kad nebūtų pranešta apie eismo įvykį policijai, pareikalavo sumokėti 400 Lt. A.A. D. atidavė jam 190 Lt ir kaip užstatą paliko pensininko pažymėjimą. Taip įgijo iš A. D. 190 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-05-03 telefoninio pokalbio metu pareikalavo iš nukentėjusiojo sumokėti likusius 210 Lt ir susitarė su juo susitikti Vilniuje, Kauno gatvėje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 210 Lt perdavimo metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

A. R. teismo proceso metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes pripažįsta visiškai.Nusikaltimo dieną jis tyčia koja spyrė į važiuojančio automobilio dureles.Padarė tai todėl,kad norėjo pasipelnyti.Pagyvenęs vairuotojas sustojo.Tuomet jis pasiskundė jam,kad skauda koja,paprašė pavežti. Neatsimena,ar vairuotojas siūlė kviesti medikus ir policijos pareigūnus. Buvo nutarta to nedaryti. Bevažiuojant automobiliu iki Kauno gatvės pasakė vairuotojai,kad jis bus skolingas jam 400 Lt.Pastarasis sutiko,atidavė 190 Lt bei kaip užstatą paliko pensininko pažymėjimą.Parašė vairuotojui raštelį,kad neturės pretenzijų,apsikeitė telefono numeriais.Vėliau keletą kartu skambino vairuotojui dėl likusių pinigų,o gegužės mėnesio pradžioje atvyko į Vilnių susitikti su nukentėjusiuoju ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.Taigi, jis pripažįsta,kad tyčia koja spyrė į automobilį ir,imituodamas eismo įvykį, norėjo išvilioti iš nukentėjusiojo 400 Lt. Gailisi dėl savo veikos,su ieškiniu sutinka,žada atlyginti padarytą žalą.

Iš mirusiojo nukentėjusiojo A.A. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2013-04-25 apie 12.00 val. jis važiavo automobiliu VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ateities gatve, Vilniuje. Sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, pasuko į dešinę, t.y. Kalvarijų gatvę. Važiavo lėtai ir tik privažiavus prie pėsčiųjų perėjos pamatė, kad vienas iš dviejų stovėjusių prie perėjos vyrų pradėjo staiga eiti link jo automobilio ir jis išgirdo bakstelėjimą. Sustojo, išlipo iš automobilio. Vyras stovėjo šaligatvyje ir reiškė jam pretenzijas, kad jam skauda koją. Siūlė jam kviesti greitąją pagalbą ir policiją, tačiau šis nesutiko ir prašė pavežti jį namo. Pakeliui jis paprašė pleistro kojai, sumušimo nerodė.Pareikalavo atlyginti jam padarytą žalą, t.y. sumokėti 400 Lt. Perdavė jam 190 Lt, aiškino, kad daugiau su savimi neturi. Tuomet iš jo buvo paprašyta užstato,vyriškis pats iš jo piniginės ištraukė ir paėmė pensininko pažymėjimą. Surašė raštą, kad pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės. Apsikeitė telefono numeriais. Vakare šis vyriškis paskambino jam ir pasakė, jog su koja turi didesnių problemų. Apie įvykį jis informavo policiją.

2013-10-20 nukentėjusysis mirė, jo interesus,sutarus šeimos nariams, atstovauja sūnus G. D..

Iš A. R. priklausiusio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ( „Tele-2“) įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių matyti, kad į nukentėjusiojo A. D. telefono numerį (duomenys neskelbtini)buvo skambinta 2013-04-25 20.06 val., 2013-04-25 12.14 val., 2013-04-27 12.01 val., 2013-04-27 15.00 val., 2013-04-27 15.26 val., 2013-04-30 10.05 val., 2013-05-03 12.23 val., 2013-05-03 12.25 val., 12.28 val., 12.55 val. Nukentėjusysis kaltinamajam skambino 2013-05-03 11.48 val. ir 12.32 val. ( b.l.16-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Sukčiavimo esminis požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2011; 2011 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2011; 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011; 2011 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

Sukčiavimas yra tyčinė veika, t.y. asmuo suvokia, kad panaudodamas apgaulę, siekia išvilioti iš savininko turtą ir to nori. Nusikalstamo tikslo siekimas ir atspindi sukčiavimo subjektyviąją pusę – tyčios elementą.

Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminiame procese patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. 2013-04-25, apie 12.00 val., pėsčiųjų perėjoje koja tyčia spyrė į vairuotojo A. D. automobilio dešinės pusės dureles, imituodamas eismo įvykį ir tai, kad jis nukentėjo: kaltinamasis suklupo, po to atsistojo, ir vairuotojui paaiškino, jog jo sveikatai padaryta žala. Prašė pavežti, skundėsi kojos skausmais, prašė 400 Lt už tai, kad nesikreips į policiją. Gavo iš nukentėjusiojo 190 Lt, kaip užstatą paėmė jo pensininko pažymėjimą. Daug kartų skambino, aiškino, kad su koja turi problemų, reikalavo galutinio atsiskaitymo. Pinigų (210 Lt) perdavimo metu buvo sulaikytas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. A. D. nurodė, kad kaltininkas prie jo automobilio prisiartino staigiai, jis išgirdo tik bakstelėjimą. Darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tyčia, imitavo eismo įvykį būtent tam, kad vėliau galėtų reikšti pretenzijas vairuotojui ir apgaule išgauti iš jo pinigus. Pažymėtina, kad kaltinamasis neneigia, kad į gydymo įstaigas nesikreipė. Pripažino jis ir tai,kad koja spyrė tyčia tikslu išvilioti iš vairuotojo pinigus.Be to, tai jau ne pirmas kartas, kuomet A. R. panaudoja būtent tokį apgaulės būdą, tai yra – imituoja eismo įvykį, po ko apgaulės būdu išvilioja iš piliečių pinigus. Už iš esmės analogiškas veikas jis buvo jau ne kartą teistas. Realiai 2013-04-25 eismo įvykio nebuvo, kaltininkas koja spyrė į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį.

Kaltinamasis apgaule iš nukentėjusiojo gavo 190 Lt, o 2014-05-03 buvo sulaikytas pareigūnų prašomų 210 Lt perdavimo momentu. Jo tikslas buvo-gauti iš nukentėjusiojo 400 Lt. Tokiu būdu nusikalstamą veiką (sukčiavimą) jis nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. A. R. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvina tai,kad jis pripažino nusikaltimo padarymo aplinkybes,gailisi.Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į A. R. asmenybę. Jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, kuris pasibaigė pasikėsinimo stadijoje. Teisiamas yra 12-tą kartą, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Išsiskyręs, iki sulaikymo nedirbo, turi du vaikus,buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.64). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nuostatomis A. R. yra recidyvistas. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str., kur nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis kaltinamajam galėtų būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. R. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi kaltinamasis eilę metų vykdo sukčiavimus,naudoja vieną būdą –imituoja eismo įvykius ir išvilioja pinigus,ypatingą reikšmę turi šiuo atveju tokios bausmės parinkimas,kuri ateityje sulaikytų kaltininką nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. R. skirtina bausmė, mažesnė negu įstatyme už įvykdytą veiką sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl paskirtos bausmės sumažinimo ir LR BK 63 str.1 d,4 d.,9d. reikalavimai dėl bausmių dalinio sudėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis A. D. atidavė kaltininkui, kuris pasinaudojo apgaule, 190 Lt, todėl jo pareikštas ieškinys šiai sumai įrodytas ir tenkintinas. Kaltinamasis ieškinį pripažino. Nukentėjusysis mirė, jo interesus gina,atstovaudamas visų paveldėtojų interesus, sūnus G. D., kuris pripažintas civiliniu ieškovu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302-307 str.str., teismas

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikyti LR BK 64(1) ir bausmę mažinti trečdaliu-iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-27 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems ) mėnesiams su 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant 2014-05-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytini pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš A. R. G. D. naudai žalai atlyginti 190 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.