- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- eI-331-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02009-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui L. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 3R-205(AG-134/03-2018) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti Tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2219-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Tarnybos manymu, Sprendimas neteisėtas, todėl naikintinas.
Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-58-905/2018, kurioje yra prašoma suteikti Tarnybai teisę be savininko L. R. sutikimo kreiptis į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenų (naudojimosi būdo) pakeitimo bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su Žemės sklypo naudojimosi būdo keitimu be savininko sutikimo. Šioje byloje Tarnyba siekia įrodyti, kad yra reikalinga ištaisyti klaidą ir pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis be savininko sutikimo. Žemės sklypas yra miškų ir miškingoje teritorijoje, o jam per klaidą yra nustatytas naudojimosi būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Įsakymu norima ištaisyti matininko S. Č. ir valstybinės žemės patikėtinio padarytą klaidą ir pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. Nurodė, kad Įsakymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Komisija Sprendime nenurodė nei vieno argumento, kodėl pareiškėjo skundo padavimo praleidimo aplinkybės buvo pripažintos svarbiomis, taip pat Komisija nemotyvavo, kodėl terminas skundui paduoti yra atnaujinamas. Be to, pareiškėjas net neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Komisija terminą atnaujino savo iniciatyva. Pareiškėjas tik trumpai užsiminė dėl galimybės atnaujinti terminą, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių termino praleidimą, nenurodė.
Atsakovės nuomone, vieno mėnesio terminas, nuo kurio galėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, galėtų būti 2018 m. sausio 16 d., kuomet pareiškėjas pateikė atsiliepimą į Tarnybos patikslintą skundą civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018. Nurodė, kad Įsakymą atsakovė priėmė savo kompetencijos ribose, tačiau neturi teisinės galimybės jo pati panaikinti, kaip priimto per klaidą. Pabrėžė, kad Įsakymas teisines pasekmes pareiškėjui sukels tik tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys minėtoje civilinėje byloje.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. R. atsiliepimo argumentais prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad apie Įsakymą sužinojo tik 2018 m. kovo 28 d., dalyvaudamas civilinės bylos Nr. e2-58-905/2018 nagrinėjime. Sužinojęs apie Įsakymo priėmimą, tą pačią dieną išsiuntė prašymą Tarnybai, kad jam būtų pateiktas Įsakymas, tačiau Įsakymas iki skundo padavimo dienos nebuvo pateiktas. Pažymėjo, kad su skundu Komisijai buvo pateikęs ir atskirą prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Prašymas, priešingai, nei nurodo atsakovė, yra motyvuotas. Taip pat nesutiko su argumentais, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 3R-205(AG-134/03-2018) teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 110–113).
2. Iš nagrinėjamos bylos ir Komisijos bylos medžiagos nustatyta, kad Žemės sklypas nuosavybės teise (pagrindas – 2013 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis) priklauso pareiškėjui (b. l. 49).
Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatyti pagal UAB „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo patvirtinti Tarnybos vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu (Komisijos byla, b. l. 77, 101, 151). Patvirtinti kadastro duomenys 2014 m. birželio 12 d. buvo įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre.
Tarnyba nustačiusi, kad toks įregistruotas Žemės sklypo naudojimosi būdas negalėjo būti patvirtintas, nes jis nebuvo nustatytas teritorijų planavimo dokumente, įpareigojo UAB „Geovisata“ ir pareiškėją iki 2015 m. birželio 1 d. pataisyti kadastro duomenų bylą ir pateikti Tarnybai dėl klaidos ištaisymo ir kadastro duomenų pakeitimo (Komisijos byla, b. l. 84–86).
UAB „Geovisata“ 2015 m. gegužės 27 d. parengė Žemės sklypo duomenų bylą nenustačiusi Žemės sklypo naudojimosi būdo ir pateikė Tarnybai tikrinti (Komisijos byla, b. l. 106–107).
Žemės sklypo savininkas atsisakė derinti naujus kadastro duomenis (Komisijos byla, b. l. 125, 127).
Tarnyba 2016 m. spalio 25 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama leisti be savininko sutikimo suderinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (Civilinė byla Nr. e2-58-905/2018) (Komisijos byla, b. l. 156–164).
Tarnyba 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė Tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo antrą pastraipą, patvirtindama Žemės sklypo kadastro duomenis (nekeičiant esamo ir nenustatant naujo žemės sklypo naudojimo būdo), nustatytus pagal UAB „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (Komisijos byla, b. l. 8).
Tarnyba 2017 m. gruodžio 15 d. patikslino ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018 (Komisijos byla, b. l. 32–42).
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją dėl 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymo, kuriuo Tarnyba ištaisė padarytą techninę klaidą, t. y. panaikino Tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimu nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą be Žemės sklypo savininko sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo (Komisijos byla, b. l. 1–5).
Komisija 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 3R-205(AG-134/03-2018) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2219-(14.49.2) (b. l. 110–113).
Tarnyba nesutikdama su Komisijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. e2-58-905/2018 Tarnybos ieškinį atmetė kaip nepagįstą. Teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs.
3. Tarnyba Sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Tarnybos teigimu, Komisijai nebuvo pagrindo atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, o ir pats pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pareiškęs, todėl Komisija terminą skundui paduoti nepagrįstai atnaujino savo iniciatyva. Kitas aspektas, kuriuo remiantis Tarnyba nesutinka su Komisijos Sprendimu yra tai, kad negalima tokia teisinė situacija, kad Tarnyba, pripažindama ir norėdama ištaisyti padarytą klaidą, neturėtų tokios galimybės.
4. Iš Komisijos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas skundą Komisijai dėl Įsakymo panaikinimo pateikė 2018 m. balandžio 4 d. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė ir 2018 m. kovo 27 d. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (Komisijos byla, b. l. 9–10). Komisija 2018 m. balandžio 4 d. rezoliucija atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė skundą nagrinėti.
5. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą.
6. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad tuo atveju, jei Komisijos pirmininkas, ar kitas narys nusprendžia atnaujinti terminą skundui paduoti, toks sprendimas įforminamas rezoliucija. Pareiga motyvuoti savo sprendimą įstatymu nustatyta tik tuo atveju, jei terminą skundui paduoti yra atsisakoma atnaujinti.
7. Iš Komisijos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su skundu Komisijai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik 2018 m. kovo 28 d., dalyvaudamas civilinės bylos Nr. e2-58-905/2018 nagrinėjime, tuo metu ir susipažino su bylos medžiaga. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl Įsakymo pateikimo, tačiau iki skundo Komisijai pateikimo Įsakymas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Tuo pagrindu, kad pareiškėjui apie Įsakymo priėmimą anksčiau nei iki 2018 m. kovo 28 d., nebuvo žinoma (pareiškėjui Įsakymas nebuvo išsiųstas, Įsakymas nebuvo išsiųstas ir vėliau jam prašant), pareiškėjas Komisijos prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Komisija, įvertinusi prašymo argumentus, 2018 m. balandžio 4 d. rezoliucija atnaujino terminą skundui paduoti ir skundą priėmė nagrinėti.
8. Minėta, kad rezoliucija nusprendus atnaujinti terminą skundui paduoti, tokio sprendimo motyvacija nėra privaloma, todėl atsakovės argumentai, kad Komisija privalėjo motyvuoti priimtą rezoliuciją (Tarnybos teigimu, nenurodytas nei vienas termino atnaujinimo argumentas ir pan.), kuria atnaujino terminą skundui paduoti, vertintini nepagrįstais. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti suformulavo atskirame motyvuotame prašyme, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas net neprašė termino atnaujinti, o Komisija terminą skundui paduoti atnaujino savo iniciatyva. Komisija klausimą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti sprendė atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Pareiškėjas prašyme nurodė, kada jam tapo žinoma apie Įsakymo priėmimą ir kokiomis aplinkybėmis, todėl atsakovės skundo argumentai, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti buvo praleistas, taip pat laikytini nepagrįstais.
9. Atsakovė prieštarauja, kad Komisija nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti, nurodydama, kad pareiškėjui apie Įsakymo priėmimą galėjo būti žinoma nuo 2018 m. gruodžio 21 d. (turėtų būti 2017 m. gruodžio 21 d.), t. y. tuo metu, kai buvo išviešinti dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018. Be to, kaip nurodo atsakovė, Įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė.
10. Nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu buvo pakeista Tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo antra pastraipa, kuria buvo patvirtinti nauji Žemės sklypo kadastro duomenys, kurie prieš tai buvo nustatyti pagal UAB „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Įsakymu buvo pakeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo duomenys, su kuriais, kaip nustatyta iš naujai parengtos kadastro bylos, pareiškėjas nesutiko. Taigi nėra teisinga teigti, kad Įsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Kaip nurodyta Įsakyme, jo teisėtumas galėjo būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau apie šio Įsakymo priėmimą pareiškėjo neinformavus įstatymų nustatyta tvarka (šios aplinkybės Tarnyba priešingai neįrodė), pareiškėjui buvo apribota teisė savalaikiai pasitikrinti šio įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo labiau, kad atsakovei iš naujai parengtos kadastro bylos buvo žinoma, kad Žemės sklypo savininkas nesutinka, kad būtų keičiami jo sklypo duomenys.
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui Įsakymas po jo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nebuvo išsiųstas, kad pareiškėjo prašymas pateikti Įsakymą nebuvo patenkintas, taip pat Įsakymas buvo pateiktas tik į civilinę bylą, iš kurios pareiškėjas ir sužinojo apie Įsakymo priėmimą. Nors Komisija Sprendime dėl termino skundui paduoti atnaujinimo plačiau nepasisakė (tokia pareiga įstatymu nenustatyta), o tik nurodė, kad spręsdama termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą vertino pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. prašyme nurodytus motyvus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas, kuris nepagrįstai įvertintas kaip pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, pareiškėjui jokiais būdais Įsakymą priėmusios institucijos nebuvo pateiktas, Komisijos sprendimas atnaujinti terminą skundui paduoti, aptartų faktinių aplinkybių kontekste, vertintinas kaip teisingas ir pagrįstas.
12. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens teisių ir pareigų.
Nagrinėjamu atveju atsakovė Įsakymą priėmė vadovaudamasi VAĮ 35 straipsnio nuostata, tačiau Įsakyme nėra nurodyta, kokios techninės klaidos yra taisomos. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Įsakymu buvo patvirtinti nauji pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastriniai duomenys (nekeičiant esamo ir nenustatant naujo žemės sklypo naudojimo būdo). Pažymėtina, jog tokia situacija, kai Įsakymu iš esmės keičiami Žemės sklypo kadastriniai duomenys, kurie jau buvo nustatyti pagal UAB „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir patvirtinti Tarnybos vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu bei įregistruoti registre (Įsakymu panaikintas Tarnybos vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintas Žemės sklypo naudojimosi būdas – vienbučių ir dvisučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), toks buvusių duomenų pakeitimas negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, taisytina VAĮ 35 straipsnio pagrindu, kadangi akivaizdu, jog naujas Įsakymas tai pasikeitusio faktinio konteksto pasekmė ir atitinkamai tokie pakeitimai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Darytina išvada, kad Komisija Sprendime teisingai pripažino, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, neturėjo teisininio pagrindo vadovavautis VAĮ 35 straipsniu, todėl pagrįstai panaikino Tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2219-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalinio pakeitimo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.