Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., R. B., Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjos vyras V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai. Iš karto po vyro mirties į notaro biurą dėl palikimo nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties pradėdama faktiškai valdyti jo turtą, įgyvendino savo, kaip įpėdinės, teises. Su vyru gyveno vienoje sodyboje, ją tvarkė, o po jo mirties toliau liko ten gyventi, laikė gyvulius, vykdė kitą ūkinę veiklą, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Su vyru užaugino du vaikus – S. B. ir R. B., kurie taip pat turi teisę paveldėti dalį tėvo turto, tačiau jie raštiškai atsisakė jiems priklausančios paveldėti tėvo turto dalies.

Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, kad motina priimtų palikimą po tėvo mirties. Patvirtina, kad motina mokėjo visus mokesčius.

Suinteresuotas asmuo S. B. su pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja. Patvirtino, kad visi buvo įsitikinę, jog motinos vardu registruotas namas ir papildomai nereikia po tėvo mirties priimti palikimo. Motinai padėdavo tvarkytis ūkyje, ji viena mokėjo visus reikalingus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų S. B. ir R. B. tėvas V. B. (b. l. 6, 12, 13, 36). Po pareiškėjos sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 8). Pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo įgiję gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registruotą pareiškėjos vardu (b. l. 9-10). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji savo sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo V. B. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes pareiškėjai kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po jos sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo V. B. mirties pareiškėja O. B. faktiškai priėmė palikimą, nes ir toliau gyveno jai ir mirusiajam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususiame name su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), registruotais pareiškėjos vardu, jais naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, toliau naudojosi namuose likusiu bendru turtu, augino gyvulius, prižiūrėjo ūkį, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys iš paslaugas teikiančių įmonių: AB „Energijos skirstymo operatorius“ (b. l. 58), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (b. l. 56), suinteresuotų asmenų, pareiškėjos vaikų S. B. ir R. B. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186, 197 straipsniai). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja O. B. po savo sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo V. B. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 - 448 straipsniai).

Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 16,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjai O. B. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų parengimu iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.