Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 18092008228.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės 2019-03-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK:19098816812 A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 212 straipsnio 1 dalį paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, 2018-01-09 pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. 18LTKR1000IM003FD7, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą. Tuo pažeidė 2013-09-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio muitinės kodekso (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. dėl šio Kauno teritorinės muitinės nutarimo pateikė skundą teismui. Skunde nurodė, kad jis apskritai negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, nes veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, o ir padaryta veika pagal ANK 12 straipsnį laikytina mažai pavojinga. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2019-03-25 įsakymu Nr. 1B-267 pakeitė Kriterijus, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-12-23 įsakymu Nr. 1B-1068. Minėto įsakymo 5 p. nurodyta, kad nustatę asmenų veikoje (veiksmuose ar neveikime) administracinių nusižengimų, užkuriuos numatyta atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, požymių, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis muitinės pareigūnas ar valstybės tarnautojas jos nepradeda, neteisėtas veikas pripažindamas mažai pavojingomis pagal vieną iš šių kriterijų: (i) asmuo pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (bendradarbiavo su muitine, geranoriškai teikė informaciją ir pan.); (ii) administracinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nulemtas dėl padarytos techninės klaidos, kurią asmuo savo iniciatyva ėmėsi ištaisyti; (iii) dėl padaryto administracinio nusižengimo galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, arba kai neteisėtai gabenamų prekių vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pagal ANK 213 straipsnio 1 dalį, arba padaryta veika (neveikimas) neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui ir kai asmuo geranoriškai įvykdo atsiradusią mokestinę prievolę ar pašalina nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (neatitikimus); (iv) Aprašo 5.3 papunktyje nurodytuose straipsniuose minimi nusižengimai ir skola muitinei yra atsiradusi susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurias įvertinus, pažeidėjo veiksmuose (neveikime) nenustatyta apgaulės, piktnaudžiavimo ar akivaizdaus aplaidumo požymių.

Nagrinėjamu atveju A. K. 2018-01-09 muitiniam įforminimui pateikdamas EID Nr. 18LTKR1000IM003FD7 bei nurodydamas prekės TARIC kodą, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika (TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad tikslus deklaruotos prekės TARIC kodas paaiškėjo tik KTM atlikus išsamų tyrimą ir 2018-03-28 surašius supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/38-0185S, kuria buvo nuspręsta pakeisti deklaruotą TARIC kodą iš 8431 49 80 00 į 9603 50 00 00. Dėl TARIC kodo pakeitimo viso labo atsirado tik 24 Eur nepriemoka. Taigi, atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą akivaizdu, kad A. K. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes atsiradusi mokestinė prievolė neviršijo trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį ir skola muitinei yra atsiradusi susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurias įvertinus, pažeidėjo veiksmuose (neveikime) nėra apgaulės, piktnaudžiavimo ar akivaizdaus aplaidumo požymių. Dar daugiau, prieš pateikiant importo deklaraciją, pareiškėjas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas, tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo žinoti, kad prekė turėtų būti priskirta TARIC kodui 9603 50 00 00. Deklaruojant prekes buvo remiamasi siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą. Toks muitinės elgesys, kuomet po prekių išleidimo surašoma supaprastinto patikrinimo ataskaita apie kurią deklarantas net nėra informuojamas, ir po metų deklarantas traukiamas administracinėn atsakomybėn, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Kita vertus priimant skundžiamą nutarimą KTM žinojo, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2019-03-25 įsakymu Nr. 1B-267 yra pakeitęs Kriterijus pagal, kuriuos A. K. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į protingumo matą. Protingumo elgesio matas asmens veiksmuose turėtų atitikti tokius veiksmus, kai asmuo imasi visų būtinų priemonių, kad įvykdytų kompetentingų institucijų nurodymus. Šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kreiptis į muitinę ir prašyti, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas ir išsamus prekių tarifinis klasifikavimas. Pasirinkus tokį elgesio variantą, tiek pačios muitinės, tiek muitinės tarpininkų veikla apskritai būtų paralyžiuota, nes kiekvienu atveju būtų imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie užtrunka kelis mėnesius. Formuojant tokią praktiką, susiklostytų situacija, kuomet deklarantas negalėtų vykdyti normalios muitinės tarpininko veiklos, nes, baimindamasis būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėtų nepasitikėti siuntėjo ir gavėjo nurodyta informacija, taip pat ir apie prekių TARIC kodą bei kiekvieną kartą, deklaruojant prekes, prašyti Muitinės laboratorijos atlikti tyrimus. Tokiu keliu einant ir eliminuojant bet kokią galimybę deklarantui pataisyti deklaracijos duomenis, ypač kai apie duomenų pasikeitimą sužinoma tik atlikus specialų tyrimą, muitinės veikla būtų orientuota tik į besąlygišką muitinės tarpininkų persekiojimą ir mechanišką traukimą administracinėn atsakomybėn. Tokia praktika akivaizdžiai ydinga ir nesuderinama su ANK 1 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų kodekso paskirtimi, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Vien tik formalių kriterijų taikymas nesiderina ir su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą sprendimą. Dar daugiau, KTM visiškai nevertino padaryto pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo masto, juk dėl TARIC kodo pakeitimo nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti administracinę atsakomybę, juo labiau, kad ir padaryta veika galėjo būti pripažinta mažareikšme. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra visų inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių, o jeigu visgi būtų nuspręsta, kad A. K. yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, tai padaryta mažai pavojinga veika (ANK 12 straipsnis) dėl kurios administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant A. K. administracinėn atsakomybėn.

Kauno teritorinė muitinė atsiliepime su pateiktu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo ir prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad tikslus deklaruotos prekės TARIC kodas buvo nustatytas tik atlikus išsamų tyrimą muitinės įstaigoje. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta kad A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, 2018-01-09 pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTKR1000IM003FD7, kuria deklaravo 9 pakuotes šluotų su benzininiu varikliu dalių, šluotų sekcijų ir nurodė prekės TARIC kodą 8431498000. Prekės buvo neapmuitintos, t. y. joms pritaikytas 0 % muito tarifas.

Kauno teritorinėje muitinėje buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir patvirtinta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8KM19/38-0185S 2019-03-28, kuria buvo nuspręsta pakeisti elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 18LTKR1000IM003FD7 2018-01-09 nurodytą prekių TARIC kodą iš 8431490000 į 9603500000 ir patikslinti prekių aprašymą iš „šluotų su benzininiu varikliu dalys: šluotų sekcijos“ į „šlavimo mašinos su benzininiu varikliu, dalys: apvalūs plastikiniai šepečiai su tvirtinimo detale“. Dėl naujai parinkto prekių TARIC kodo atsirado taikomas 2,7 % trečiųjų šalių muito tarifas, dėl to buvo nuspręsta perskaičiuoti prekių importo mokesčius: muitą (A00) iš 0 Eur į 20 Eur, importo PVM (B00) iš 163 Eur į 167 Eur (t. y., apskaičiuota 24 Eur mokestinė nepriemoka yra 24 Eur). Pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (nagrinėjamu atveju A. K. veika kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, pagal redakciją, galiojusią iki 2019-01-01). Tačiau įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens <...> teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis), todėl 2019-01-01 įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai švelnina A. K. teisinę padėtį, nes ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta švelnesnė atsakomybė pažeidėjui, nei nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje, todėl turi grįžtamąją galią. Kauno teritorinė muitinė pažymi, kad muitinės deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTKR1000IM003FD7, 2018-01-09 A. K. tapo atsakingas už duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad A. K. pateikė muitines įstaigai deklaraciją su neteisingai nurodytu prekių TARIC kodu, nepasitikrinęs nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jo kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės nusižengimo netyčinį pobūdi ir kaltės (neatsargi forma) laipsnį. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K., būdamas atsakingas už muitinės dokumentų ir prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų dokumentų teisingumą pateikė muitinei elektroninę importo deklaraciją Nr. 18LTKR1000IM003FD7, 2018-01-09, kurioje neatsargia kaltės forma, neteisingai deklaravo prekių TARIC kodą, todėl buvo neteisingai deklaruota prekių muitinė vertė ir sumažinti mokėtini mokesčiai. Šiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 212 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Kauno teritorinės muitinės nuomone, administracinio nusižengimo pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį esmė (sudėtis) yra įrodyta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. MD-KM00-ANRN-123-2019. Kauno teritorinė muitinė nesutinka su A. K. nuomone, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ANK 12 straipsnio nuostatomis, buvo galimybė jo veiką pripažinti mažai pavojinga veika. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas 2018-01-09. Iki 2019-01-01 ANK 12 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas baigtinis sąrašas veikų, kada administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojinga veika. Iš muitinės kompetencijai priskirtų ANK specialiosios dalies straipsnių svarbus vienas – 212 straipsnio 1 dalis (Deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų ar galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių mažesniam dydžiui apskaičiuoti arba apribojimams ar draudimams netaikyti). Mažai pavojingos veikos nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 212 str. 1 d. numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas, tačiau ne pagal LR ANK 212 str. 3 d.(redakcija galiojusi iki 2019-01-01), kadangi A. K. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažai pavojingu, nes jis turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. A. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 212 str. 3 d., nepatenka tarp LR ANK 12 str. nurodytų nusižengimų, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi Kauno teritorinė muitinė neturėjo pagrindo taikyti LR ANK 12 str. nuostatų ir padarytą veiką pripažinti mažareikšme. ANK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Administracinio nusižengimo padarymo metu (2018-01-09) galiojo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-12-23 įsakymu Nr. 1B-1068 patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, kuriame (4 patvirtinto aprašo punktas), kad mažai pavojingas administracinis nusižengimas — teisės aktų reikalavimų, susijusių su deklaranto neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje arba kitokiu muitinės suklaidinimu, nesilaikymas, atitinkantis vieną šių kriterijų: administracinis nusižengimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų ir galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių mažesniam dydžiui apskaičiuoti; administracinis nusižengimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos apribojimams ar draudimams netaikyti. Kauno teritorinė muitinė nesutinka su skundo motyvu, kad A. K. nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Kauno teritorinė muitinė pažymi, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis), o ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Šiuo aptariamu atveju A. K. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo, nes jei A. K. būtų pasirinkęs rūpestingo elgesio modelį, neabejotinai būtų siekęs išsiaiškinti teisingą prekės kodą ir tikslų prekės aprašymą. Teisės aktai suteikia galimybę prekių turėtojui, siekiančiam tinkamai nustatyti muitinės prižiūrimų prekių tarifinį klasifikavimą, imti prekių pavyzdžius (mėginius) – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-06-20 įsakymas Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“. A. K. laisva valia, elgdamasis nerūpestingai pasirinko nesitikslinti prekės TARIC kodo, taip parinkdamas netinkamą prekių TARIC kodą importuojamoms prekės ir padarydamas administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu administracine tvarka nubaustas A. K. palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Kauno teritorinės muitinės atstovė R. G. teisme palaikė savo atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, 2018-01-09 pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. 18LTKR1000IM003FD7, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TARIC kodą. Tuo pažeidė 2013-09-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio muitinės kodekso (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Neginčytina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Teismas ištyrė ir rašytinę Kauno teritorinės muitinės pateiktą medžiagą:

2019-03-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, A. K. 2019-03-18 paaiškinimą, A. K. prašymą, administracinio nusižengimo protokolą, supaprastinto patikrinimo ataskaitą, reikalavimą atvykti, A. K. 2019-02-12 paaiškinimą, išrašą iš LITAR klasifikatoriaus, prekės klasifikavimo aktą, PVM sąskaitą-faktūrą, dokumento taisymo/papildymo pažymą, Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus informaciją ir konstatuoja:

Kaip matyti iš aptartų duomenų, A. K. 2018-01-09 muitiniam įforminimui pateikdamas EID Nr. 18LTKR1000IM003FD7 bei nurodydamas prekės TARIC kodą, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika – TARIC kodo nurodymas deklaracijoje, neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad tikslus deklaruotos prekės TARIC kodas paaiškėjo tik KTM atlikus išsamų tyrimą ir 2018-03-28 surašius supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM19/38-0185S, kuria buvo nuspręsta pakeisti deklaruotą TARIC kodą iš 8431 49 80 00 į 9603 50 00 00. Dėl TARIC kodo pakeitimo viso labo atsirado tik 24 Eur nepriemoka.

Teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis priėjo prie išvados, kad pareiškėjo veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jam galima būtų inkriminuoti ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą, tačiau įvertino, kad prieš pateikiant importo deklaraciją, pareiškėjas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas, tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo žinoti, kad prekė turėtų būti priskirta TARIC kodui 9603 50 00 00. Deklaruojant prekes buvo remiamasi siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą.

Toks muitinės elgesys, kuomet po prekių išleidimo surašoma supaprastinto patikrinimo ataskaita apie kurią deklarantas net nėra informuojamas, ir po metų deklarantas traukiamas administracinėn atsakomybėn, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus.

Teismas pažymi ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į protingumo kriterijų. Protingumo kriterijus asmens veiksmuose turėtų atitikti tokius veiksmus, kai asmuo imasi visų būtinų priemonių, kad įvykdytų kompetentingų institucijų nurodymus. Šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kreiptis į muitinę ir prašyti, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas ir išsamus prekių tarifinis klasifikavimas. Pasirinkus tokį elgesio variantą, tiek pačios muitinės, tiek muitinės tarpininkų veikla apskritai būtų paralyžiuota, nes kiekvienu atveju būtų imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie užtrunka kelis mėnesius. Formuojant tokią praktiką, susiklostytų situacija, kuomet deklarantas negalėtų vykdyti normalios muitinės tarpininko veiklos, nes, baimindamasis būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėtų nepasitikėti siuntėjo ir gavėjo nurodyta informacija, taip pat ir apie prekių TARIC kodą bei kiekvieną kartą, deklaruojant prekes, prašyti Muitinės laboratorijos atlikti tyrimus. Tokiu keliu einant ir eliminuojant bet kokią galimybę deklarantui pataisyti deklaracijos duomenis, ypač kai apie duomenų pasikeitimą sužinoma tik atlikus specialų tyrimą, muitinės veikla būtų orientuota tik į besąlygišką muitinės tarpininkų persekiojimą ir mechanišką asmenų traukimą administracinėn atsakomybėn.

Tokia praktika akivaizdžiai ydinga ir nesuderinama su ANK 1 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų kodekso paskirtimi, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Vien tik formalių kriterijų taikymas nesiderina ir su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą sprendimą.

Be to, teismas konstatuoja, kad dėl TARIC kodo pakeitimo nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti administracinę atsakomybę, juo labiau, kad ir padaryta veika galėjo būti pripažinta mažareikšme.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi, remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad A. K. nepažeidė 2013-09-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies ir jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 1 dalies, sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, o Kauno teritorinės muitinės 2019-03-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK:19098816812 naikintinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2019-03-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:19098816812 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.