Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. V. gim. (duomenys neskelbtini), kurie kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. P. skundas, kuriame ji prašo M. V. ir G. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog 2015-07-26, apie 9.00 val. M. ir G. V., (duomenys neskelbtini), teritorijoje savavališkai pradėjo laužyti jai priklausančią tvorą ir jos liekanas išnešinėti šalia esančio kelio. Konflikto metu M. V. metalinėmis replėmis jai sudavė per dešinį dilbį. Tęsdama užpuolimą, M. V. papurškė dujų, pataikydama jos dukrai į veidą, akis, burną. V. P. nurodė, kad bandė ginti dukrą, bet pati buvo užpulta, tąsoma, apstumdyta, apipurkšta dujomis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2461/15(01) nurodyta, kad V. P. padarytos kraujosruvos dešiniame dilbyje, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-07-06), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarimu nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu negauta duomenų, kad M. V. ir G. V. būtų sugadinę V. P. priklausančią tvorą, todėl jų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėja prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn M. V. ir G. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 1 dalį, aprašydama abiems straipsniams tas pačias faktines bylos aplinkybes, t.y., kad pareiškėjai sklypus ribojančios tvoros laužymas ir gadinimas pasireiškė kaip savavaldžiavimas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnis nepatenka į BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, dėl kurių pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, sąrašą. Dėl to pagal šį straipsnį ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

Pareiškėja taip pat prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn M. V. ir G. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog jai M. V. metalinėmis replėmis sudavė per dešinį dilbį. Tačiau nenurodyta data ir laikas, kada galimai tai nutiko. Toliau rašoma, jog pareiškėja gindama dukrą buvo užpulta, tąsoma, apstumdyta, apipurkšta dujomis. Kaip matyti, nėra konkretizuota, kokius veiksmus galimai padarė G. V. ir antruoju atveju, kas ką padarė pareiškėjos atžvilgiu.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti V. P. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.