- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 1-2693-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13398-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- S. Č.
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, deklaruota gyvenamoji vieta Kaišiadorių rajono savivaldybė, teistas:
1) 2010 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL bauda;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2011 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams ir 4 MGL bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2015 m. kovo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
4) 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;
5) 2019 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 34 parų areštu;
6) 2020 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
7) 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
8) 2021 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais atidedant 2 metams ir įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2023 kovo 1 d. taikytas lygtinis paleidimas. 2023 m. kovo 30 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir 2023 m. balandžio 18 d. grąžintas atlikti likusią bausmės dalį – 7 mėnesius ir 29 dienas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Č. 2023 m. balandžio 5 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu, tai yra rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam D. G. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. Č. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jo draugas V. T. jo paprašė padirbti sode, dirbo savaitę laiko, 2023 m. balandžio 5 d. dirbo nurodytame sode ir apie 18 val. pas jį atėjo žmogus (nuketėjusysis), atėjęs žmogus buvo girtas, su savimi atsinešė alkoholinių gėrimų. Tada jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis paprašė atėjusio žmogaus, kad jam duotų 10 eurų cigaretėms, tačiau pastarasis pasakė, kad neturi ir parodė tuščią piniginę, jis iš tos piniginės išmėtė kortele. Vėliau tas žmogus (nukentėjusysis) pradėjo kalbėti apie karą, apie kapines, jam tokios kalbos nepatinka, nes jis neturi artimųjų, paprašė, kad nešnekėtų tokiomis temomis, po ko tam asmeniui sudavė du ar tris smūgius į akį, nes tos kalbos jį išprovokavo. Į kurią akį smūgiavo tiksliai neatsimena. Kai sudavė nukentėjusiajam, pastarasis pasakė nelįsti prie jo, neleido jo išeiti, nes norėjo atsiprašyti. Paskui pats išėjo, o nukentėjusįjį paliko pas draugą T.. Vėliau ir atsiprašė per šį draugą, prašė jo, kad perduotų jo atsiprašymą, sakė, kad jei reikės sumokės pinigų. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, vėliau jam lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Veiką padarė būdamas neblaivus, gal kažkiek tai įtakos turėjo, blaivas būtų išėjęs po kalbų apie kapines, bet išgėręs buvo nedaug. Labai gailisi dėl savo poelgio, būdamas kalėjime pergalvojo savo elgesį.
Kadangi kaltinamasis S. Č. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. Č. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Nukentėjusysis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. balandžio 5 d. jis nuėjo pas draugą V. Pas V. namuose buvo du draugai, kurių jis nepažinojo. Visi kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet vienas iš minėtų draugų, paskambino kažkokioms draugėms, pas kurias planavo vykti. Po 10 min. prie V. namo atvyko ,,TAXI“ automobilis. Vienas iš draugų, kurio išvaizda gali apibūdinti aukštas, liekno sudėjimo, trumpo plaukų kirpimo, pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jis jam pasakė, kad jų neturi ir parodė piniginę. Šis iš jo paėmė piniginę, iš piniginės pradėjo traukioti korteles, viską mėtyti. Po kurio laiko jis piniginę atsiėmė, o minėtas asmuo jam iš dešinės rankos kumščio sudavė ne vieną kartą į kairės pusės veido sritį. Kiek kartų sudavė tiksliai pasakyti negali. Tada jis susirinko savo daiktus ir norėjo išeiti, tačiau asmuo vėl jį sulaikė, neleido išeiti. Tačiau po kelių minučių asmuo pats išėjo, jam nežinoma kryptimi. Kai asmuo išėjo, jis liko nakvoti pas draugą V.. 2023 m. balandžio 6 d. apie 19 val., tikslaus laiko pasakyti negali, sesers paprašė, kad iškviestų jam greitąją medicinos pagalbą. Nuvykus į Kauno gydymo įstaigą jam nustatė galvos ir veido žaizdą. 2023 m. balandžio 14 d. paskambinusi mama, jam pasakė, kad kalbėjo su V. T., kuris pasakė, kad pas jį buvo draugas galimai Č., kuris ir sumušė jį (t. 1, b. l. 31-33). Apklaustas papildomai nurodė, kad minėtą vakarą užsuko pas pažįstamą V., kuris yra jų šeimos sodo kaimynas. V. nėra draugas, tik pažįstamas, pas kurį užsuko pirmą kartą. Žino, kad jie vakarojo keturiese, tai yra jis, V. ir dar du asmenys, kurie jam nepažįstami. Asmuo, kuris jį sužalojo, galėjo būti maždaug 35 metų amžiaus, jį matė pirmą kartą. Kitas asmuo buvo apie 60 metų amžiaus, jo taip pat nėra matęs. Šis asmuo su V. jį gynė nuo užpuoliko, kaip jau dabar žino jo pavardė, Č.. Kai atvyko pas V., jo veide, prie kairės akies buvo mėlynė, tačiau ji labai nežymi, galėtų ją pavadinti buitine, nežino jos atsiradimo priežasties. Konfliktas įvyko kaip ir minėjo dėl to, kad Č. reikalavo iš jo pinigų ir jam jų nedavus, kadangi jis jų ir neturėjo, jis pradėjo jam smūgiuoti į veido kairę pusę, mano, kad sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. Po įvykio jis kitą dieną pats nuėjo į ligoninės priėmimą, tačiau jam liepė kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pas šeimos gydytoją nesikreipė ir grįžo atgal pas V. į sodybą. Vakaro metu jo sesuo iškvietė jam GMP ir jį išvežė į medicinos įstaigą Kaune LSMUL. 2023 m. balandžio 13 d. jis pats dar kartą kreipėsi į skubios pagalbos skyrių Žalgirio klinikoje, kur jam pakartotinai atliko veido kompiuterinę tomografiją. Po atlikto tyrimo jam nustatė akiduobės apatinės sienelės lūžį. Dėl sužalojimo trečia savaitė yra nedarbingume, jaučia skausmus veido srityje, dažnai liejasi vaizdas kairėje akyje, sukasi galva, kairė veido sritis nejautri. Taip pat patikslino, kad visas konfliktas įvyko sodo namelio kambaryje, prie sofos. Jį sužalojusį asmenį mano, kad galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 38-42) apklaustas papildomai paaiškino, kad eidamas pas V. buvo adekvatus, pats nukristi ir susižaloti negalėjo, jį sužalojo S. Č. sodyboje ir tai matė pats sodybos savininkas J. T. (t. 1, b. l. 52).
Liudytojas V. J. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jis turi sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu jis būna beveik kiekvieną dieną, retkarčiais ten ir nakvoja. Tiksliai nurodyti negali, tačiau tai galėjo būti 2023 m. balandžio 5 d., pamena, kad tai buvo savaitės vidurys, buvo nuo pačio ryto atvykęs į savo sodo namelį. Ten į svečius buvo atvykęs G. K., su kuriuo jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, į sodo namelį taip pat atvyko jo pažįstamos R. G. sūnus, kurio vardo nurodyti negali, kuris atsinešė taip pat degtinės butelį. R. sūnus pas jį atvyko jau būdamas neblaivus ir pastebėjo, kad ant jo veido, tiksliai nenurodys prie kurios akies, tačiau matėsi mėlynė. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko dar į svečius atvyko ir S. Č., tačiau jam atvykus, G. K. išėjo iš namų. Tada jie toliau, tai yra jis, G. ir S., vartojo alkoholinius gėrimus sodo namelio viduje. Bevartojant alkoholinius gėrimus, pamena, kad S. su G. sukonfliktavo. Dėl ko sukonfliktavo, nurodyti negali. Tarp jų įvyko muštynės, grumtynės. Muštynės įvyko sodo namelyje ant esančios sofos-lovos. Įvykus muštynėms jis bandė juos skirti ir pasakė S. išeiti. G. pasiliko pas jį sodo namelyje, kadangi per daug buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir nesugebėjo išeiti, todėl leido jam pernakvoti. Pamena, kad G. po muštynių skundėsi galvos skausmu, todėl jis jam siūlė iškviesti medikus, tačiau jis nesutiko. Tą naktį jis taip pat liko sodo namelyje nakvoti, kadangi nenorėjo G. vieno palikti namelyje. Kitos dienos rytą G. iš jo mobilaus ryšio telefono paskambino savo motinai R., kad ji atvyktų į jo sodo namelį ir iškviestų medikus, kadangi G. prastai jautėsi, skaudėjo galvą ir akį. Pamena, kad atvykusi į jo sodo namelį, R. iškvietė medikus, kurie atvykę G. išsivežė apžiūrai. Nurodo, kad jis mate kaip S. mušėsi su G. (t. 1, b. l. 82-85).
Liudytoja R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jos sūnus D. G. balandžio mėnesį daugiau negu kelias dienas buvo pas ją namuose. Jai žinoma, kad D. buvo sužalotas. Tuo metu pas ją buvo atvykusi dukra iš Danijos, o jai paskambino sodybos kaimynas T. ir papasakojo, kad D. pas jį yra sumuštas. Pokalbio metu minėjo, kad pas jį buvo atėjęs kažkoks ,,mažiukas“ vyras, kurio vardo nežino ir jį sumušė. Jiems su dukra nuvykus pas T. į sodybą (adreso nežino), pamatė sumuštą D.. Ant D. kūno buvo matyti akivaizdžios smurto žymės, visas veidas buvo sumuštas, akis, lūpa ir pan. Tada ji arba jos dukra iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie jį išvežė į medicinos įstaigą. Kas sužalojo D. ji nežino, tik ją informavo policijos tyrėja, kad jo pavardė yra Č.. Ji jo nepažįsta (t. 1, b. l. 94-97).
Iš 2023 m. balandžio 14 d. D. G. pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad jam būnant soduose su draugu V., nepažįstamas asmuo sudavė jam rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas sužalojimą ir sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15-26).
Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicininių dokumentų išrašo/ siuntimo Nr. LA 23-17518/1020-24867, matyti, kad jame nurodyta, jog atvykęs D. G. skundėsi sunkumo jausmu pasilenkus k/p skruosto srityje. Traumą patyrė 2023 m. balandžio 5 ., sumuštas. Pirma pagalba suteikta LSMU KK. LSMU KK atliktas KT: akiduobėje kairėje stebimas akiduobės apat. sienelės lūžimas su lūžgalių impresija į maksiliarinį sinusą. Apžiūros rezultatai: ekstremaliai stebima besirezorbuojanti hematoma k/p periokulinėje srityje. Palpuojant neskausminga. Akies judesiai nesutrikę, nesidvejina. Išsižiojimas laisvas ir neskausmingas. Introaliai patologinių pokyčių nėra. Rentgenologiškai TKT stebimas kairės akiduobės dugno lūžimas su lūžgalių impresija į maksiliarinį sinusą per 1 mm, prikraujavęs /p žandinis antis (t. 1, b. l. 34).
Iš 2023 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad D. G. iš jam pateiktų 4 asmenų foto nuotraukų, kurie panašūs pagal bendrus bruožus, atpažino asmenį foto nuotraukoje Nr. 3 – S. Č., kaip asmenį, kuris 2023 m. balandžio 5 d. sužalojo jį V. T. sodyboje (t. 1, b. l. 43-50)
Iš 2023 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), sodo namelis. Apžiūros metu jokių tyrimu reikšmingų daiktų nersta, nepaimta (t. 1, b. l. 6-14).
2023 m. gegužės 19 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 974/2023 (02), patvirtina, kad D. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimas D. G. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti kumštis, galimas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. balandžio 5 d. Dėl akiduobės lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Negalima kategoriškai atmesti tokios galimybės, kad sužalojimai galėtų atsirasti ir griuvimo metu atsitrenkiant į atsikišusius kietus bukus daiktus ar paviršius (t. 1, b. l. 138-141).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų medicininius kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), jų 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (atvejai, susiję su psichikos sutrikimo laipsnio ir masto nustatymu), nustato teismo medicinos ekspertai. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ nustatytų padarinių, bet, be kita ko, sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 punktas). Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog 2023 m. balandžio 5 d. nukentėjusiajam D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokia išvada grindžiama 2023 m. gegužės 19 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 974/2023 (02), kurioje nurodyta, jog D. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimas D. G. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti kumštis, galimas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. balandžio 5 d. Dėl akiduobės lūžimo sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 138-141). Tokiu būdu nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka BK 138 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Kaltinimas nesunkiai sutrikdžius sveikatą, nuketėjusiajam D. G., buvo pareikštas kaltinamajam S. Č., kuris teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 5 d. jam būnant sode pas draugą V. T., apie 18 val. pas jį atėjo žmogus (nuketėjusysis), atėjęs žmogus buvo girtas, su savimi atsinešė alkoholinių gėrimų. Tada jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis paprašė atėjusio žmogaus, kad jam duotų 10 eurų cigaretėms, tačiau pastarasis pasakė, kad neturi ir parodė tuščią piniginę, jis iš tos piniginės išmėtė kortele. Vėliau tas žmogus (nukentėjusysis) pradėjo kalbėti apie karą, apie kapines, jam tokios kalbos nepatinka, nes jis neturi artimųjų, paprašė, kad nešnekėtų tokiomis temomis, po ko tam asmeniui sudavė du ar tris smūgius į akį, nes tos kalbos jį išprovokavo. Į kurią akį smūgiavo tiksliai neatsimena. Kai sudavė nukentėjusiajam, pastarasis pasakė nelįsti prie jo, neleido jo išeiti, nes norėjo atsiprašyti. Paskui pats išėjo, o nukentėjusįjį paliko pas draugą T.. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pas V. T. tarp jo ir jam nepažįstamo asmens kilo žodinis konfliktas dėl pinigų ir tas žmogus (kaltinamasis) jam du ar tris kartus trenkė į kairę akį, po ko tas žmogus išėjo. Sekančią dieną jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o vėliau konstatuotas kairės akiduobės sienelės lūžis (t. 1, b. l. 31-33, 38-42, 52). Ir nors nukentėjusysis duodamas parodymus negalėjo konkrečiai įvardinti jį užpuolusio asmens, nes jo nepažinojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus ir atliekant atpažinimą iš nuotraukos nukentėjusysis, kaip jį sumušusį asmenį, parodė būtent S. Č. (t. 1, b. l. 43-50). Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis teigė, jog į kairę akį buvo suduota keletas smūgių.
Tuo tarpu liudytojas V. J. T., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus paaiškino, kad jis turi sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai nurodyti negali, tačiau tai galėjo būti 2023 m. balandžio 5 d., pamena, kad tai buvo savaitės vidurys, buvo nuo pačio ryto atvykęs į savo sodo namelį. Ten į svečius buvo atvykęs G. K., su kuriuo jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, į sodo namelį taip pat atvyko jo pažįstamos R. G. sūnus, kurio vardo nurodyti negali, kuris atsinešė taip pat degtinės butelį. R. sūnus pas jį atvyko jau būdamas neblaivus ir pastebėjo, kad ant jo veido, tiksliai nenurodys prie kurios akies, tačiau matėsi mėlynė. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko dar į svečius atvyko ir S. Č., tačiau jam atvykus, G. K. išėjo iš namų. Tada jie toliau, tai yra jis, G. ir S., vartojo alkoholinius gėrimus sodo namelio viduje. Bevartojant alkoholinius gėrimus, pamena, kad S. su G. sukonfliktavo. Dėl ko sukonfliktavo, nurodyti negali. Tarp jų įvyko muštynės, grumtynės. Muštynės įvyko sodo namelyje ant esančios sofos-lovos. Įvykus muštynėms jis bandė juos skirti ir pasakė S. išeiti. G. pasiliko pas jį sodo namelyje, kadangi per daug buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir nesugebėjo išeiti, todėl leido jam pernakvoti. Pamena, kad G. po muštynių skundėsi galvos skausmu, todėl jis jam siūlė iškviesti medikus, tačiau jis nesutiko. Tą naktį jis taip pat liko sodo namelyje nakvoti, kadangi nenorėjo G. vieno palikti namelyje. Kitos dienos rytą G. iš jo mobilaus ryšio telefono paskambino savo motinai Reginai, kad ji atvyktų į jo sodo namelį ir iškviestų medikus, kadangi G. prastai jautėsi, skaudėjo galvą ir akį (t. 1, b. l. 82-85). Liudytoja R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jos sūnus D. G. balandžio mėnesį daugiau negu kelias dienas buvo pas ją namuose. Jai žinoma, kad D. buvo sužalotas. Tuo metu pas ją buvo atvykusi dukra iš Danijos, o jai paskambino sodybos kaimynas T. ir papasakojo, kad D. pas jį yra sumuštas. Pokalbio metu minėjo, kad pas jį buvo atėjęs kažkoks ,,mažiukas“ vyras, kurio vardo nežino ir jį sumušė. Jiems su dukra nuvykus pas T. į sodybą (adreso nežino), pamatė sumuštą D.. Ant D. kūno buvo matyti akivaizdžios smurto žymės, visas veidas buvo sumuštas, akis, lūpa ir pan. Tada ji arba jos dukra iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie jį išvežė į medicinos įstaigą. Kas sužalojo D. ji nežino, tik ją informavo policijos tyrėja, kad jo pavardė yra Č. Ji jo nepažįsta (t. 1, b. l. 94-97). Taigi, šie liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 5 d., sode adresu (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas D. G., įvykį betarpiškai matęs liudytojas V. J. T. patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, vėliau ir muštynės, po ko kaltinamasis S. Č. buvo paprašytas išeiti, o pats liudytojas liko per naktį su nukentėjusiuoju, nes jam nukentėjusįjį buvo neramu palikti dėl jo sumušimų, o tai, kad ant D. G. buvo aiškios sumušimo žymės patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai. Tokie liudytojų paaiškinimai neabejotinai atitinka tiek kaltinamojo parodymus, kuriuose jis kaltu prisipažino, tiek ir nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes, kada jis buvo sumuštas.
Atsižvelgiant į išnagrinėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad S. Č. 2023 m. balandžio 5 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą D. G. atžvilgiu, tai yra rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam D. G. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. Č., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis S. Č. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, teismas įvertinęs visus bylos duomenis, nuoseklią kaltinamojo poziciją bei jo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu – praeityje aštuonis kartus teistas, o šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o taip pat nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, nes pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jei nebūtų buvęs išgėręs, būtų nusikalstamai nesielgęs, ir nors įvykio metu jo neblaivumas nebuvo nustatomas, ši aplinkybė konstatuotina atsižvelgus į kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo V. J. T. parodymus, kuriuose jie visi teigė, jog prieš smurto panaudojimo momentą visi trys kartu vartojo alkoholinius gėrimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę vertintina ir tai, kad kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, nusikalstamos veikos pasikartojančio modelio, tai yra didžioji jų dalis smurtinės, todėl ši nusikalstama veika nėra laikytina atsitiktine, o priešingai vertintina, kaip įvykdyta kaltinamajam veikiant pagal neigiamai susiformavusias moralines nuostatas, kurios yra priešingos įstatymams. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė negerbdamas kito asmens sveikatos ir net gyvybės, smūgiavo į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, veikė tiesiogine tyčia, kaip pats teigė jį erzino nukentėjusiojo kalbos, dėl to prieš jį smurtavo, tačiau toks kaltinamojo, savo elgesio pateisinimas, objektyviai žiūrint yra menkavertis, jokios nei realios, nei menamos priežasties pulti nukentėjusįjį kaltinamasis neturėjo. Įvertinama, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, psichiatro įskaitoje neįrašytas, nuo priklausomybės ligų negydytas (t. 1, b. l. 49-50, 42). Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, dėl to, kad kaltinamasis veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2021 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. Č. kardomoji priemonė skirta nebuvo, šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2023 m. gruodžio 17 d., todėl iki įsiteisės nuosprendis, tikslinga paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 384,36 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. G. gydymą (t. 1, b. l. 65-70). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 384,36 eurų žala atsirado nusikalstamais kaltinamojo S. Č. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. Č. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas, be to nustatyta, jog kaltinamasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba. Todėl išlaidos susidariusios dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo S. Č. nepriteistinos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD laikmena su LSMUL Kauno klinikų pateiktu D. G. radiologinių vaizdų kopijomis (t. 1, b. l. 111), esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertė, sunaikintina;
CD laikmena su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos pateiktomis rentgenogramų kopijomis (t. 1, b. l. 131), esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertė, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Paskirti S. Č. kardomąją priemonę – suėmimą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Iš S. Č. priteisti 384,36 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir trisdešimt šešis centus) žalos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD laikmeną su LSMUL Kauno klinikų pateiktu D. G. radiologinių vaizdų kopijomis, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertę, sunaikinti;
- CD laikmeną su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos pateiktomis rentgenogramų kopijomis, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertę, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.