Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ atstovui ir atsakovei A. G.,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 57,32 Eur skolą, 15,13 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis.

Ieškovui apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau į posėdį ieškovo atstovas neatvyko. Gautas gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl teismas civilinę bylą išnagrinėjo ieškovo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Ieškovas pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad pilna apimtimi palaiko prašymą dėl skolos priteisimo.

Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su jai pateiktu ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad ji šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neturi galimybės padengti įsiskolinimo, nes pataisos namuose nedirba. Išėjus į laisvę 2019 m. gegužės 21 d. pasižada pagal galimybes išmokėti UAB „Gelvora“ 72,45 Eur dydžio įsiskolinimą.

Atsakovei raštu pareiškus, kad ieškinį pripažįsta, teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 140 str. 2 d.). Teismas įvertino šias aplinkybes ir nenustatė CPK 42 str. 2 d. numatytų aplinkybių. Atsakovei apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Todėl teismas civilinę bylą išnagrinėjo atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 20 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Telia Lietuva“ sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. Atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį ir pradiniam kreditoriui liko skolinga 57,32 Eur. 2012 m. gruodžio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą naujajam kreditoriui – UAB „Gelvora“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei buvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė, nesumokėdama už paslaugas, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205 str. nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Pagal CK 6.59 str. vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Pradinis kreditorius vykdė savo pareigas tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo pareigų neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteistina 57,32 Eur skola ir 15,13 Eur palūkanos.

Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 72,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistina ieškovui 15,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (b.l. 36, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei yra 5,24 Eur. Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistina 5,24 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo atidėti skolos sumokėjimą iki ji atliks bausmę pataisos namuose. Ieškovas dėl šio prašymo nuomonės nepareiškė.

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininko prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–495/2004; 2006-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas kreditoriaus interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-197-230/2014).

Atsakovė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindžia savo aplinkybe, kad šiuo metu neturi lėšų skolai padengti ir atlieka bausmę pataisos namuose, todėl skolą sumokės pagal galimybes, kai įsidarbins atlikusi bausmę. Atsakovė nurodo, kad jai paskirtos bausmės pabaiga - 2019 m. gegužės 21 d. (b.l. 31). Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos mėginimus įsidarbinti pataisos namuose, nepateikė ir duomenų, leidžiančių nustatyti, ar jos turtinė padėtis yra sunki, nes nepateikė teismui duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba duomenų, patvirtinančių, jog tokio turto ji neturi.

Kaip jau minėta, nors atsakovė ir atlieka bausmę, tačiau ji nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, todėl teismas negali daryti išvadų apie tai, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės ir ji galės tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Priešingai atsakovė nenurodė, kad išnaudojo galimybę įsidarbinti artimiausiu metu, o ir po bausmės atlikimo nėra jokių susitarimų ar garantijų su darbdaviu (-iais), jog atsakovė bus įdarbinta. Vien nemotyvuotas atsakovės prašymo tenkinimas pažeistų ieškovo interesus ir neužtikrintų efektyvaus teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo atidėjimui pagrįsti, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 57,32 Eur (penkiasdešimt septynių eurų, 32 centų) skolą, 15,13 Eur (penkiolikos eurų, 13 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (72,45 Eur) nuo 2018 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Gelvora“, į.k. (duomenys neskelbtini)

Netenkinti atsakovės A. G. prašymo atidėti sprendimo vykdymą.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur (penkis eurus, 24 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.