Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-417-805/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
2-417-805/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00217-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
L. A.
Išvadą teikia
Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-417-805/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00217-2013-8
Procesinio dokumento kategorija 104.2;117.1(S)PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 27 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai L. A., institucijos, duodančios išvadą byloje – Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, institucijai, duodančiai išvadą byloje – Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. A., atstovaudama nepilnamečių vaikų interesus, prašo teismo nustatyti, kad I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), terminą tėvo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui pagal įstatymą priimti (b.l.2-4).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos buvęs sutuoktinis ir nepilnamečių vaikų - I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris testamento nepaliko. Po palikėjo mirties likusio turto nebuvo. Kauno apygardos teismo 2010-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-373-395/2010 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t.y. pradėjo faktiškai valdyti po V. J. mirties likusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismas 2011-03-22 išdavė teismo leidimą nepilnamečių vaikų - I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties I. J., P. J., N. J., ir G. S., įgijo teisę į palikimą, tačiau pareiškėja, kaip įstatyminė atstovė, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido. Pareiškėjos žiniomis J. J. jokių skolų bei kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Kadangi nustatytas terminas nėra naikinamasis, prašo teismo jį pratęsti. Pareiškėja, būdama nepilnamečių vaikų motina, nežinojo, jog į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, privalėjo kreiptis per tris mėnesius, šių aplinkybių jai niekas neišaiškino, pareiškėja dėl teisinių žinių ir socialinių įgūdžių trūkumo buvo įsitikinusi, kad visos procedūros dėl palikimo priėmimo jau yra baigtos, ir pas notarą kreiptis nebereikia.

Nurodė, kad gyvenimo sąlygos nesudarė galimybių sužinoti, kad pareiškėja, kaip įstatyminė atstovė, atstovaudama nepilnamečių vaikų interesus, privalėjo kreiptis į notarą dėl nepilnamečių vaikų mirusio tėvo palikimo priėmimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad terminą palikimui priimti pratęsti prašo nepilnamečių vaikų interesais bei įvertinti, kad nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, būtų tik pablogintos, tuo tarpu viešasis interesas reikalauja, kad nepilnamečių vaikų interesai nenukentėtų nepagrįstai. Tai, kad pareiškėja, būdama įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų, negali lemti neigiamų pasekmių - teisės paveldėti praradimo (neatnaujinus termino palikimui priimti) jos vaikams. Todėl, vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėja prašo pratęsti terminą palikimui priimti.

Pareiškėja teismo posėdyje prašymą palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad palikėjas J. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvęs jos buvęs sutuoktinis. J. J. ir pareiškėjos santuoka nutraukta 2005-12-13 (b.l.13), santuokos nutraukimo metu dalintino turto nebuvo. Pareiškėjai nežinoma, kad 2006 m. J. J. būtų turėjęs registruotino turto, nes visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas palikėjo tėvo V. J. vardu. Pareiškėja sužino, kad po buvusio sutuoktinio mirties vyko teisminis procesas, kurio metu buvo nustatytas juridinis faktas, kad J. J. priėmė palikimą po savo tėvo V. J. mirties. Nurodė, kad dėl teisinių žinių ir įgūdžių stokos per trijų mėnesių terminą pavėlavo kreiptis į notarą. Į teismą dėl palikimo termino priėmimo pratęsimo kreipėsi, kadangi nori, kad vaikai paveldėtų mirusio tėvo turtą.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė (b.l.35-36), jog L. A. pareiškimas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, todėl su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog L. A. būtų pratęstas įstatymų nustatytas terminas priimti palikimui pagal įstatymą nepilnamečių vaikų - I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Socialinės apsaugos ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas A. G. teismo posėdžio metu L. A. pareiškimui pritaria ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad, vaiko teisių apsaugos institucijos įsitikinimu, dėl motinos aplaidumo vaikų interesai neturėtų nukentėti, todėl institucija ketina kontroliuoti, kad pareiškėja vaikų vardu susitvarkytų paveldėjimo dokumentus ir vaikų interesai nenukentėtų.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b.l.112). Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l.37) nurodė, jog pareiškėjai įrodžius, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir įtraukus suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, neprieštaraus, kad pareiškėjai būtų pratęstas terminas palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b.l.113). Suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l.54-57) nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2010-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-373-395/2010 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šia teismo nutartimi taikyta restitucija grąžinant šalis į pirmykštę padėtį. Ši teismo nutartis nėra įvykdyta, kadangi VĮ Registrų centras duomenimis 1,47 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo S. G.. Be to, V. J., kurio palikimą po mirties priėmė J. J., yra atkurtos nuosavybės teisės ir į kitą turtą, todėl spręstina, kad mirusysis J. J. turėjo daugiau turto nei, kad nurodyta pareiškėjos pareiškime. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo pareiškėjos L. A. pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūrai, visapusiškai išsiaiškinus bylos aplinkybes.

Suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešus apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1-2 dalys). Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. CK 5.3 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų - priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis).

Praleistas terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas J. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14). Pareiškėja L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) buvusi mirusiojo J. J. sutuoktinė (b.l.13). I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo J. J. vaikai – pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (b.l.8-11). Kauno apygardos teismo 2010-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-373-395/2010 Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą iš dalies pakeitė, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b.l.18-21, 22-31). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, priėmė J. J., turėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto, Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais jo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, grąžinant natūra (b.l.60-70, 99-100, 101, 102, 103, 104-105). Prienų 1 – ojo notaro biuro 2012-04-16 liudijimas patvirtina, kad notaro biure į (duomenys neskelbtini) mirusio J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą paveldėjimo byla nepradėta (b.l.15). Birštono savivaldybės administracijos Birštono seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį (b.l.7) ir Birštono savivaldybės administracijos Birštono pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.12) patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai - I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo motina L. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė. Taigi, termino palikimui priimti pratęsimas nepilnamečių vaikų vardu nagrinėjamoje situacijoje nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Bylos duomenimis matyti, kad palikėjas yra pareiškėjos nepilnamečių vaikų - I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėja, kaip nepilnamečių vaikų motina ir atstovė pagal įstatymą, dėl teisinio neišprusimo ir socialinių įgūdžių stokos, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėjos vaikai praleido ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų jų interesus. Tai, kad pirmiau nurodytų nepilnamečių vaikų motina L. A., kaip atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiams vaikams - I. J., P. J., N. J., ir G. S..

Teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų teisė į palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl įstatyminių atstovų neveikimo, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į įpėdinių amžių, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (suinteresuoti asmenys neprieštarauja praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimui, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, kitų įpėdinių nėra, bylos duomenimis yra likusio nekilnojamojo turto, pareiškėja yra daugiavaikė motina, teisinio išprusimo neturi, socialiniai įgūdžiai prasti, šeimos turtinė padėtis nėra gera), vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pripažįsta, kad yra pagrindas konkrečioje situacijoje terminą palikimui priimti pratęsti, o jo pratęsimas sukurs teisines pasekmes, nes nepilnamečių įstatyminė atstovė galės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaiku vardu ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti pratęstinas (CPK 577 straipsnis, CK 5.57 straipsnis).

Iš pareiškėjos L. A. priteistina 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos L. A., atstovaujančios nepilnamečių vaikų - I. J., P. J., N. J., ir G. S. interesus, pareiškimą tenkinti.

Pratęsti I. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), P. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), N. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė