Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Galinos Blaževič, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atstovei A. R., atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui L. A., trečiojo asmens Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Š. ir trečiųjų asmenų L. A. bei Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-644/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams A. Š., A. Š., S. G., Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarei V. B. dėl paveldėjimo liudijimo, dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutarčių, priėmimo-perdavimo akto panaikinimo, su trečiaisiais asmenimis L. A. ir Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriumi, Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, taip pat pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir A. Š. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat 2009-01-12 teisme priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, atstovaujamo Prienų rajono apylinkės prokuratūros, ieškinys, kuriuo prašė panaikinti 2007-06-26 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 3580, išduotą Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. A. Š. į 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti 2007-07-05 dovanojimo sutartį Nr. 5199, kuria A. Š. padovanojo A. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti 2007-08-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-1-1420 ir 2007-08-14 priėmimo perdavimo aktą Nr. 5-1-1421, kuriais A. Š. pardavė ir perdavė S. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 9-11).

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius prašo dalinai pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą, sprendimo aprašomojoje dalyje (3 lapo 4 pastraipoje) konstatuoti 1,47 ha žemės sklypo pirkėjo S. G. nesąžiningumą ir taikyti restituciją natūra, visas sandorių šalis grąžinti į pirmykštę padėtį. Skunde nurodoma, kad teismas, panaikindamas žemės sklypo perleidimo/įgijimo administracinius aktus, bet netaikydamas restitucijos, netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, todėl sprendimas restitucijos taikymo dalyje yra keistinas (CPK 330 str.). Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas nekonstatavo žemės sklypo pirkėjo S. G. nesąžiningumo, perkant žemės sklypą iš A. Š. ir dėl to netaikė restitucijos (CK 1.80 str. 4 d.), tačiau iš byloje esamų dokumentų matosi, kad žemės sklypo įgijėjas S. G. negali remtis savo sąžiningumu, kadangi jis žinojo arba privalėjo žinoti visas 1,47 ha žemės sklypo įgijimo aplinkybes. S. G. yra A. Š., A. Š. sūnaus, svainis, tai yra, žemės sklypo pirkėjas S. G. yra A. Š., žemės sklypo pardavėjo, žmonos G. Š. (G.), brolis, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ta pati, kaip ir S. G. gyvenamoji vieta. Taigi, A. Š. ir S. G. šeimos yra artimos savo giminyste ir pastarojo šeima negalėjo nežinoti apie ginčijamo žemės sklypo įgijimo peripetijas. Be to, S. G., o kartu ir A. Š. bei A. Š., nesąžiningumą patvirtina jų skuboti veiksmai įteisinant ginčijamą žemės sklypą: paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. 3580 į 1,47 ha žemės sklypą A. Š. notarė išdavė 2007-06-26, tą pačią dieną VĮ Registrų centre jos vardu buvo įteisintos nuosavybės teisės į minimą sklypą, praėjus vos keletui dienų - 2007-07-05 A. Š. šį sklypą padovanojo savo sūnui A. Š., o pastarasis dar po mėnesio - 2007-08-14 sklypą pardavė savo svainiui S. G.. Minėtų atsakovų veiksmų skubotumą paliudija ir jų teikti VĮ Registrų centrui prašymai dėl darbų atlikimo. Apeliantas nurodo, kad atsakovai žemės sklypo pardavimą skubotai formino po to, kai sužinojo apie Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus apylinkės teismui pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-361-34/2007 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždėti areštą ginčijamam žemės sklypui: teismui prašymas pateiktas 2007-08-08 Nr. VRS-102, žemės sklypo pardavimas įformintas 2007-08-14, t. y. tą pačią dieną, kuomet VĮ Registrų centre įregistruotas turto areštas. Dėl nurodytų aplinkybių apelianto nuomone, nei S. G., nei kiti atsakovai byloje nebuvo sąžiningi 1,47 ha žemės sklypo įgijėjai, todėl teismui pripažinus negaliojančiais jų sudarytus žemės sklypo perleidimo/įgijimo sandorius, taikytina restitucija natūra ir visos sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

Prisidėjime prie trečiųjų asmenų Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus ir L. A. apeliacinių skundų ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įgaliotasis Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras nurodo, kad sutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas sprendime nurodė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl S. G. sąžiningumo, todėl apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas ir taikoma restitucija. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad žemės sklypo įgijėjas S. G. negali remtis savo sąžiningumu, kadangi jis žinojo arba privalėjo žinoti visas 1,47 ha dydžio žemės sklypo įgijimo aplinkybes, kadangi jis yra A. Š., A. Š. sūnaus, svainis, tai yra, žemės sklypo pirkėjas S. G. yra A. Š., žemės sklypo pardavėjo, žmonos G. Š. (G.), brolis, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ta pati, kaip ir S. G. gyvenamoji vieta, todėl akivaizdu, kad A. Š. ir S. G. šeimos yra artimos savo giminyste ir pastarojo šeima negalėjo nežinoti apie ginčijamo žemės sklypo įgijimo aplinkybes. Šių asmenų nesąžiningumą neakivaizdžiai patvirtina ir jų, kaip atsakovų, nenoras atvykti į teismo posėdžius, bandymai vilkinti teismo procesą. Taip pat ieškovas pritaria apeliantų išreikštai nuomonei, kad S. G., o kartu ir A. Š. bei A. Š., nesąžiningumą akivaizdžiai patvirtina jų skuboti veiksmai, įteisinant ginčijamą žemės sklypą. Atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl civilinių teisių ir pareigų įgijėjo sąžiningumo, civilinės teisės principą, kad iš neteisės neatsiranda teisė (Ex injuria non oritur jus), darytina išvada, jog esant tokiems duomenims atsakovų veikimas negali būti laikomas sąžiningu, kadangi jie žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms. Ieškovo nuomone, apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad atsakovai žemės sklypo pardavimą skubotai formino po to, kai sužinojo apie Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus apylinkės teismui pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-361-34/2007 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas sutinka su apeliantų argumentais, kad S. G. ir kiti bylos atsakovai elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, todėl teismui pripažinus negaliojančiais jų sudarytus žemes sklypo perleidimo/įgijimo sandorius, taikytina restitucija natūra ir visos sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį.

Trečiųjų asmenų Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus ir L. A. apeliaciniai skundai tenkintini, o ieškovės A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į žemiau nurodytas aplinkybes bei remiantis žemiau nurodytais teisėjų kolegijos argumentais, kuriais konstatuotinos šios aplinkybės:

Dėl atsakovės A. Š. apeliaciniame skunde nurodomų esminių procesinės teisės normų pažeidimų:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė A. Š. savo apeliacinį skundą dėl skundžiamo Prienų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimo, be kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų grindžia ir ta aplinkybe, jog civilinė byla, nagrinėjama CPK ypatingos teisenos nustatyta tvarka vėliau negali būti išnagrinėta ir joje priimtas teismo sprendimas, pripažintas teisėtas, bylą išnagrinėjus ieškininio bylos nagrinėjimo proceso nustatyta tvarka. Šį atsakovės apeliacinio skundo argumentą paneigia bylos medžiagoje esantys įrodymai, o būtent LR Generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-361-34/2007 (t. 1, b. l. 3-6), Prienų rajono apylinkės teismo 2008-04-15 nutartis dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 101-102) bei vėliau, t. y. jau po proceso atnaujinimo, byloje pareikšti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, vardu pareikšti reikalavimai (t. 2, b. l. 118-112) ir ieškinio pareiškimo tvarka reiškiami ieškininiai reikalavimai (t. 3, b. l. 9-11). Juo labiau, kad CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatose nurodoma, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Kadangi ginčo atveju civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o prašymą pareiškė būtent Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, abejonių nekelia pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, kad esminės reikšmės bylai turi aplinkybės, apie tai, jog J. J., o ne jo teta A. Š. po savo tėvo V. J. mirties 1997 -03-25 priėmė jo palikimą, t. y. pradėjo valdyti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėmis mirties valandą priklausiusį palikėjui.

Būtent aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl palikimo priėmimo ir jo atsiradimo vietos faktų nustatymo, nepažeidė palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentuojančius įstatymus. Kadangi ginčo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalu spręsti dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ne tik dėl pareiškėjos A. Š., bet ir nepilnamečių J. J. įpėdinių bei jo motinos A. J., o apeliantei A. Š. dar iki ginčo teisme jau buvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimą, teismas pagrįstai bylą sprendė ne ypatingosios teisenos tvarka, bet pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (CK 5. 8 straipsnis).

Dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto perleidimą aiškinimo ir jų pritaikymo ginčo atveju:

Be aukščiau nurodytų aplinkybių, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė A. Š. teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pateiktą pareiškimą, kuriame ji teigia, kad ji pati po savo vyro V. J. mirties likusį palikimą, dėl kokių priežasčių mirusiojo palikėjo sūnus J. J. savo tėvo palikimo nepriėmė, o tuo pačiu jo palikimo nepriėmė nei jo vaikai, nei žmona, teismas nenustatė. Kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nežiūrint A. J. 2007-04-27 pareiškimo teismui (t. 1, b. l. 36) po savo tėvo V. J. mirties 1997-03-25 likusį palikimą priėmė jo sūnus J. J. ir pergyvenusi savo sutuoktinį A. J.. Kadangi mirusiojo sutuoktinės atsisakymas nuo palikimo pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalies, 5.61 straipsnio 1 dalies nuostatas sukuria tas pačias pasekmes kaip palikimo nepriėmimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visą palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinis J. J., o ne A. Š..

Darydama minėtą išvadą, kolegija pažymi, jog mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. LR CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą.

Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, t. y. turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo priėmimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šiuo atveju kolegija visiškai sutinka su įrodymais, patvirtinančiais, jog J. J. po savo mirties gyvendamas palikėjui priklausiusioje namų valdoje, rūpindamasis nuosavybės teisių atkūrimu į palikėjui priklausančią žemę ir valdydamas visą turtą be jokių išlygų ar apribojimų faktiškai priėmė tėvo paliktą turtą, tik nebuvo to tinkamai įforminęs. Nežiūrint to, jog jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą turtą, apeliantė A. Š. jokių teisių į palikimą nebuvo įgijusi ir negalėjo būti jų įgijusi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė tiek CK 5.50 straipsnio 2 dalies, tiek CK 5.57 straipsnio nuostatas.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės A. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, savo sprendime nenurodė, kokiomis įstatymo normomis vadovaujantis buvo konstatuota, kad 2007- 07-05 dovanojimo sutartis Nr. 5199, 2007-08-14 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5-1-1420 ir 2007- 08-14 priėmimo perdavimo aktas Nr. 5-1-1421 buvo pripažinti negaliojančiais. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog tiek Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius savo prašyme dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 47-51), tiek Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras savo 2007-11-05 prašyme Nr. A2 – 10066 Prienų rajono apylinkės teismui (t. 2, b. l. 3-6) bei Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, įgaliotas LR Generalinio prokuroro, gindamas viešąjį interesą, savo pareiškime (t. 2, b. l. 118-120) ir vėliau ieškinio pareiškime patikslino (t. 3, b. l. 9-11) patvirtino, kad aukščiau paminėti sandoriai, pripažintini negaliojančiais, remiantis CK 1.80 straipsnio, 5.12 - 5.13 straipsnių ir 6.237 straipsnio nuostatomis.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas patenkintų ieškinių reikalavimų dalyje tenkino ieškinį, būtent konstatavęs, jog neteisėto fakto nustatymo išdavoje apeliantė A. Š. neįgijo jokių teisių į ginčo turtą ir neturėjo pagrindo vėliau šiuo turtu teisėtai disponuoti. Būtent šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas ne tik, kad galėjo, bet ir turėjo pareigą, vertindamas ginčo sandorius viešojo intereso gynimo atveju atsižvelgti į sandorių prieštaravimą įstatymams ir jų atitikimą viešajai moralei bei teisingumui, todėl sandorio nuginčijimo dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

Pažymėtina, kad apeliantės nuoroda į tai, jog ginčytini sandoriai yra sudaryti nepažeidžiant CK 6.393 straipsnio bei 6.396-6.398 straipsnių reikalavimų, taip pat nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, nes apeliantė ne tik kad nenurodė, kokiu būdu ji būdama ketvirtos eilės paveldėtoja bei gyvendama Kazlų Rūdos savivaldybėje Marijampolės apskrityje, sugebėjo priimti palikimą, nežinant nei vienam iš pirmosios eilės paveldėtojų, gyvenusių ir valdžiusį palikėjo turtą nepertraukiamai be jokių suvaržymų iki teisminių ginčų pradžios.

Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma įgalina teisėjų kolegiją daryti išvadą, jog apeliantės A. Š. apeliacinis skundas dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo dalyje dėl 628,60 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos valstybei, kaip ir dalyje dėl 2007-07-05 dovanojimo sutarties Nr. 5199, kuria A. Š. padovanojo A. Š. 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2007-08-14 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 5-1-1420 ir 2007-08-14 priėmimo perdavimo aktas Nr. 5-1-1421, kuriais A. Š. pardavė ir perdavė S. G. 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl trečiųjų asmenų Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus, L. A. ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prisidėjimo prie šių asmenų apeliacinių skundų pagrįstumo ir jų patenkinimo:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tretieji asmenys Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos teisių skyrius ir L. A., atstovaudami nepilnamečių J. J. palikimo paveldėtojų I. J., gim. (duomenys neskelbtini) , P. J., gim. (duomenys neskelbtini) , N. J., gim. (duomenys neskelbtini) , ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat padavė apeliacinius skundus, ginčydami teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti restituciją, pripažinus negaliojančia 2007-08-14 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria 1,4700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas A. Š. pardavė S. G..

Sprendžiant aukščiau nurodytų apeliacinių skundų pagrįstumo klausimą, kartu nagrinėtinas ir ieškovo LR Generalinio prokuroro prisidėjimo prie apeliacinių skundų pagrįstumo klausimas, todėl kolegija konstatuoja, kad teismui, nagrinėjant ieškinio reikalavimus šioje dalyje buvo būtina vadovautis ne vien šalių sąžiningumo ir protingumo interesais, bet ir atsižvelgti į viešąjį interesą, įgalinantį ginti nepilnamečių piliečių pažeistas teises bei teisėtus interesus, o tuo pačiu ir nustatyti niekinio sandorio teisinius padarinius savo iniciatyva ( ex officio ).

Būtent aukščiau išvardintų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantė A. Š., pati būdama nesąžininga ginčo turto paveldėtoja, neturėjo jokio įstatymais pagrįsto pagrindo perleisti šį turtą savo sūnui atsakovui A. Š., o pastarasis, būdamas nesąžiningu ginčo turto įgijėju, negalėjo teisėtai perleisti šio turto atsakovui savo svainiu S. G. (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais bei padaręs visiškai pagrįstą išvadą dėl J. J. palikimo priėmimo fakto nustatymo, faktiškai jį pradedant valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas S. G., įgydamas ginčijamą turtą iš savo svainio A. Š., 2007 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 2, b. l. 36-41) nežinojo ir negalėjo žinoti apie žemės sklypo įgijimo aplinkybes bei veikė kaip sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama ne vien į sandorio šalių giminystės ir svainystės ryšius, bet ir įvertinusi tai, jog jau po ginčo žemės sklypo 2007-07-05 dovanojimo sutarties, kuria A. Š. 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui A. Š., sudarymo (t. 2, b. l. 28-31), šis žemės sklypas LR Generalinio prokuroro prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 3-6) dar iki žemės sklypo 2007-08-14 priėmimo – perdavimo akto, kuriuo A. Š. perdavė žemės sklypą S. G., surašymo (t. 2, b. l. 42-43) buvo areštuotas, ką patvirtina įrašai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2007-10-23 išraše (t. 2, b. l. 45-46). Būtent šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tinkamai nepritaikė materialinės teisės normų šioje ieškovo pareikštų reikalavimų dalyje, t. y. netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl ginčo sandorio šalių grąžinimo į pirmykštę padėtį pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina ne tik A. Š. ir A. Š., bet ir atsakovo S. G., nesąžiningumą, įteisinant ginčijamą žemės sklypą savo vardu, trečiųjų asmenų Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus ir L. A. apeliaciniai skundai tenkintini, skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant ieškinį pilnai – taikant restituciją natūra, visos sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.145 straipsnio 1 dalis ir 6.146 straipsnis).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo šalių, t. y. iš A. Š. ir S. G., priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieškinį ir pareiškimą patenkinti visiškai.

Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji iš karto po V. J. mirties 1997-03-25 priėmė jo palikimą pagal įstatymą atmesti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2006-11-20) po savo tėvo V. J. (a/k (duomenys neskelbtini), mirusio 1997-03-25) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas, kad J. J. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą.

2007-06-26 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 3580, išduotą Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B., A. Š. į 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007-07- 05 dovanojimo sutartį Nr. 5199, kuria A. Š. padovanojo A. Š. 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2007-08-14 prikimo – pardavimo sutartį Nr. 5-1-1420 ir 2007-08-14 priėmimo perdavimo aktą Nr. 5-1-1421, kuriais A. Š. perdavė S. G. 1,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais.

Taikyti restituciją, grąžinat šalis į pirmykštę padėtį, įpareigoti atsakovą A. Š. grąžinti S. G. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų), gautų pagal 2007-08-14 pirkimo – pardavimo sutartį, o 1,4700 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti J. J., mirusio 2006-11-20, turto paveldėtojams.

Priteisti iš A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir S. G. (a/k (duomenys neskelbtini) po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 628,60 Lt (šešis šimtus dvidešimt aštuonis litus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Galina Blaževič