Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovo atstovei advokatei E. T., atsakovei E. B., atsakovės atstovei advokatei B. K., trečiajam asmeniui I. B., nedalyvaujant atsakovams J. E. ir R. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams J. E., R. E., E. B., trečiajam asmeniui I. B. dėl teisės atlikti namo dalies rekonstrukciją, nesant žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai teismui pažymėjo, jog ieškovas ir tretysis asmuo nori atlikti jų namo dalies rekonstrukciją, atnaujinti šį namą ir gyventi jame. Šiame name be ieškovo gyvena dar 3 kaimynai, vienas iš kaimynų yra atlikęs namo dalies rekonstrukciją. Atsakovai, kurie nesutinka duoti sutikimą šio namo rekonstrukcijai, gyvena kitame name, kuris nutolęs maždaug 100 m. atstumu nuo planuojamo rekonstruoti namo, tačiau abiems namams priskirta žemė yra bendro naudojimo, todėl rekonstrukcijai vykdyti būtinas ir jų sutikimas. Paruoštu projektu norima sutvarkyti namo stogą, fasadą (apšiltinti ir atlikti apdailą), pakeisti langus, pagal projektą nežymiai keistųsi antro aukšto aukštingumas. Atsakovų ne kartą buvo prašyta duoti sutikimus rekonstrukcijai atlikti, tokio sutikimo jie nedavė, nors ieškovas nesupranta kodėl atsakovai atsisako duoti prašomą sutikimą. Pažymi, kad atsakovų teises ir interesus namo rekonstrukcija nepažeis, nes po rekonstrukcijos neženkliai padidės ieškovo buto plotis, bet tai neturės jokios įtakos žemės sklypo plotui, turimai nuosavybėje jo daliai. Mano, kad atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų rodančių, kad gali būti pažeistos jų teisės. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog statyba vyks pagal įstatymus, kad šiukšlių kaupimo kieme nebus, kad joms bus skirtas šalia jų namo pastatytas atskiras konteineris, kad triukšmo taip pat nebus.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo I. B. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai teismui pažymėjo, jog ji kartu su ieškovu nori šia rekonstrukcija sutvarkyti savo gyvenamąjį namą, nes jis yra pasenęs. Ji kartu su ieškovu siekia įsirengti palėpę, po tokios rekonstrukcijos tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui padidėtų turimos nuosavybės plotas. Pažymėjo, jog prieš kelis metus analogišką rekonstrukciją atliko jų kaimynas. Patvirtino, kad ji kartu su ieškovu turi daugiau kaip 300 kv.m. žemės plotą , kurio pilnai užtenka statybinių medžiagų susidėjimui nesukeliant nepatogumų atsakovams.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui A. D. priklauso 87/1718 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantis šiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). (e.b.l. 28-33, 37). Trečiajam asmeniui I. B. priklauso 176/1718 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantis šiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). (e.b.l. 28-33, 40-41). Iš viso žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra du gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklauso 12 bendrasavininkių: A. D., J. D., Lietuvos Respublikai, J. E., R. E., E. T., S. T., E. B., T. Č., A. B. Č., I. B., S. P. ir P. P.. (e.b.l. 28-33). 2014 m. ieškovas A. D. užsakė ir parengė Daugiabučio gyvenamojo namo dalies rekonstravimo projektą dėl objektų (duomenys neskelbtini), butų rekonstrukcijos (e.b.l. 7-20). Rekonstrukcijos projektas suderintas su Vilniaus m. savivaldybės administracija (e.b.l. 21-27). Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebus siūlomas registruoti Kultūros vertybių registre (e.b.l. 47). Dėl šios rekonstrukcijos rašytinius sutikimus davė statinio ir žemės sklypo bendraturčiai: I. B., T. Č., A. B. Č., E. T., S. T., S. P., P. P. (e.b.l. 71-74). A. J. E., R. E., E. B. 2015-04-15, 2015-05-13 buvo siunčiami prašymai dėl sutikimo norimai rekonstrukcijai davimo (e.b.l. 65-70). Pagal bylos duomenis šie žemės sklypo bendraturčiai rašytinių sutikimų ieškovui nedavė.

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutikimo davimo ieškovo parengtam gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektui, nes ieškovas (kartu su trečiuoju asmeniu) norėdamas gauti statybos leidimą atlikti rekonstrukciją jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, turi pateikti ir šio gyvenamojo namo visų žemės bendraturčių sutikimą, kurio atsakovai neduoda.

Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 92 d., 23 str. 1 d. 2 p.). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 str. 8 d. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p. ir 6 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovai - E. B., J. E. ir R. E., būdami su ieškovo bendro žemės sklypo bendraturčiai tokio prašomo rašytinio sutikimo nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą kitų bendraturčių ketinamai atlikti rekonstrukcijai turi būti motyvuotas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-1064/2003; 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; kt.). Atsakovai nurodo atsisakymo motyvus, jie atsisako duoti sutikimą motyvuodami tuo, kad rekonstrukcija pažeidžia jų teises ir interesus. Teismo posėdžio metu atsakovė E. B. patikslino teismui savo poziciją, nurodydama, jog kaimyninio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos rezultatas, numatytas ieškovo parengtame projekte nepažeis jos teisių ir interesų, tačiau jos teises ir interesus pažeis rekonstrukcijos metu atliekami darbai - statybos aikštelės jų žemės sklype įrengimas, nukastas statybos plote augalinis žemės sluoksnis, laikinų kelių įrengimas, triukšmas ir šiukšlės, kas jos manymu sukels daug nepatogumų, be to mano, kad ieškovas po rekonstrukcijos atlikimo nesutvarkys žemės sklypo. Ieškovas su tokiais argumentais nesutinka ir nurodo, jog jis su trečiuoju asmeniu turi pakankamai jiems priklausančios žemės dalies susidėti visoms statybos medžiagoms, kad rekonstrukcija vyks laikantis visų įstatymuose numatytų reikalavimų , nešiukšlinant, kad bus atvežti papildomi konteineriai šiukšlėms, kad rekonstrukcija vyks darbo laiku, nebus triukšmo, po atliktos rekonstrukcijos žada teritoriją sutvarkyti, teigia, kad tuo atveju, jeigu jis teritorijos nesutvarkys atsakovė galės kreiptis į teismą.

Teismas pažymi, kad statinio rekonstrukcijos atlikimo metu statinys turi būti rekonstruotas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir kraštovaizdį ir kita. Tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti rekonstruojamas taip, jog rekonstrukcijos atlikimo metu ir naudojant statinį po rekonstrukcijos kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir tretysis asmuo nori atlikti savo daugiabučio gyvenamojo namo dalies – butų, rekonstrukciją, nes namo patalpos yra pasenusios, nusidėvėjusios, kad numatoma rekonstrukcija būtų pagerintas namo ir patalpų estetinis vaizdas, būtų pakeista stogo danga, atlikta apdaila, ir tuo būtų padidintas nuosavybės plotas, įsirengiant palėpę. Pažymėjo, jog panašią rekonstrukciją atliko kaimynas. Pati rekonstrukcija numatyta ieškovo ir trečiojo asmens gyvenamajame name. Atsakovai gyvena kitame gyvenamajame name, esančiame maždaug 100 m. atstumu nuo planuojamo rekonstruoti namo, kad ieškovą su atsakovais sieja bendras žemės sklypo kuriame yra abu namai turėjimas. Atsakovų atsikirtimai dėl nesutikimo duoti prašomą sutikimą, teismo vertinimu, grindžiami iš esmės prielaidomis apie laikinus nepatogumus, jog ieškovas šiukšlins, nesutvarkys statybos aikštelės, triukšmaus ir pan., bei nesutikimą grindžia ir kitu ginču - bendros žemės neatsidalinimu. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas negali būti paremtas prielaidomis bei nepatikrintais faktais, o šiuo atveju atsakovai neduodami tokio sutikimo ieškovui ir trečiajam asmeniui remiasi iš dalies būtent tokiomis prielaidomis ir nepatikrintais faktais, jog ieškovas šiukšlins, triukšmaus, suniokos žemės sklypą, nesutvarkys aplinkos po statybų ir t.t. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovas būtų linkęs taip daryti, linkęs pažeisti įstatymus, linkęs niokoti aplinką ir t.t. (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, jog ieškovui ir trečiajam asmeniui priklauso bendrai 263/1718 žemės sklypo dalies, kas sudaro daugiau kaip 300 kv. m. žemės plotą, todėl, teismo vertinimu, tokio žemės kiekio pakanka, statybos medžiagų skirtų planuojamai rekonstrukcijai. Be to iš pateikto rekonstrukcijos projekto ( b.l. 7-27) aplinkosaugos dalies (b.l. 16) matyti, kad prašomas sutikimas yra pagal projektą , kuriame numatyti aplinkosaugos kriterijai, t.y. kuriame nustatyta, kad sklype išlieka visi esantys vertingi medžiai, krūmų rūšių nėra, kad derlingą augalinį grunto sluoksnį numatoma sandėliuoti prie sklypo ribos su šalia esančiu sklypu, o baigus statybas –rekultivuoti, kad susidariusį statybos laužą numatoma sandėliuoti prie įvažiavimo, lokalizuojant jo sandėliavimo vietą ir esant galimybei, organizuoti išvežimą vienu kartu, kad baigus statybą, statybos teritoriją numatoma apželdinti veja, pasodinti joje medžius ir krūmus (b.l. 16). Tokie projektiniai kriterijai paneigia atsakovų nuogastavimus. Atsakovai nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, jog jiems gali būti sukeltos problemos pravažiavimui į/iš jų gyvenamojo namo, šiuos argumentus paneigia aukščiau nurodyti projektiniai sprendiniai, kuriems ir yra prašomas sutikimas. Be to iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad name, kuriame gyvena ieškovas bei tretysis asmuo taip pat gyvena P. šeima jau atlikusi panašius rekonstrukcijos darbus, kuriems prieštaravimų proceso dalyviai nebuvo pateikę. Svarbia aplinkybe vertinant atsikirtimus laikoma atsakovės teismui posėdžio metu pareikšta nuomonė, kad rekonstrukcijos rezultatas - jokių jos interesų ir teisių nepažeidžia.

Teismui vertinant šias aplinkybes pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, jog planuojama rekonstrukcija atsakovų teisių ir interesų nežeidžia, kad pagrindinė priežastis dėl kurios atsakovai neduoda sutikimo ieškovui šiai rekonstrukcijai atlikti yra tarp šalių egzistuojantis ir iki šiol nesprendžiamas ginčas dėl turimo bendrojoje nuosavybėje žemės sklypo atsidalinimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Tai, kad, pasak atsakovės ji yra parengusi atsidalinimo projektą su kuriuo ieškovas nesutinka, nėra ginčo sprendimas, tai tėra tik etapas ties kuriuo sustota norint iš esmės spręsti žemės naudojimo ginčą. Pažymėtina, kad dėl šio kitokio ginčo šalys nesikreipė į teismą, negynė šių teisių ir interesų įstatyme nustatyta tvarka, todėl teismo vertinimu ši aplinkybė nėra priežastis neduoti sutikimo atlikti rekonstrukciją. Teismas atsižvelgia į tai, kad dauguma kitų bendraturčių ieškovo teiktam rekonstrukcijos projektui pritaria, kad visiems bendraturčiams tinkamai pranešta apie planuojamus rekonstravimo darbus, kad yra pateikti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ieškovas siekia gauti leidimą rekonstruoti namą. Todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes, nesant pagrįstų įrodymų, kad ieškovo siekis rekonstruoti gyvenamojo namo dalį pažeis atsakovų teises ir interesus, atsakovams iš esmės nemotyvuotai atsisakant duoti sutikimą, yra pagrindas tenkinti ieškinį ieškovo turimos nuosavybės dalyje ir pripažinti ieškovo teisę gauti leidimą rekonstruoti pastato dalį be žemės bendraturčių - atsakovų J. E., R. E. ir E. B. sutikimo.

Pažymėtina, jog atsakovas R. E. bendrame atsakovų atsiliepime buvo nurodęs, kad jis yra netinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje, nes jis su J. E. yra išsituokęs ir visa žemė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausiusi R. E. ir J. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po skyrybų atiteko tik J. E., todėl šiuo atveju atsakovais turi būti tik J. E. ir E. B.. Tačiau iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad registre 151/1718 žemės dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais iki šiol nurodyti abu atsakovai J. E. su R. E., t.y. registre nėra duomenų, jog ši žemės sklypo dalis būtų perregistruota J. E. vardu, tokie pakeitimai yra neužregistruoti viešame registre, todėl teismo vertinimu kol šie duomenimis registre nėra pakeisti, R. E. sutikimas dėl rekonstrukcijos atlikimo yra taip pat būtinas, nes ir iš esmės statybos leidimas negali būti išduotas be jo sutikimo. Todėl laikytina, jog ieškovas pagrįstai ir tinkamai įtraukė R. E. atsakovu byloje.

Ieškinį byloje pateikė A. D.. Pažeistas teises į statybos darbus jis gina remdamasis projektu, kuris paruoštas ne tik ieškovo, bet ir trečiojo asmens I. B. turimos nuosavybės atžvilgiu. B. I. B. buvo patraukta trečiuoju asmeniu, bendraieškove ji nebuvo. Teismas nesiima pareigos aiškinti trečiąjam asmeniui teisę būti byloje papildoma ieškove dėl to, kad jos atžvilgiu teisė į rekonstrukciją gali ir nebūti pažeista, kad gali susidaryti tokia situacija, jog bendraturčiai ( tiek namo, tiek ir žemės) neprieštarauja I. B. siekiamai statybai. Byloje yra trečiojo asmens I. B. sutikimas duotas ieškovui gauti statybos rekonstrukcijai reikiamą leidimą ( b.l. 48). Iš teismui pateikto daugiabučio gyvenamo mano dalies – butų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto matyti, kad statytojais yra du asmenys, ne tik ieškovas A. D. , bet ir kito (1) buto savininkė, bylos tretysis asmuo I. B. (b.l. 7). Abiejų butų rekonstrukcijos projektas yra vientisas, bet jame nustatyti atskirai statinių architektūros ir konstrukcijos kriterijai abiems butams, nurodomi projektavimo sprendiniai tiek butui (duomenys neskelbtini), tiek ir butui (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš teisme duotų trečiojo asmens I. B. paaiškinimų daroma vienareikšmiška išvada, kad ji kartu su ieškovu siekia rekonstruoti turimą butą, rekonstrukcijos eigoje siekia kartu su ieškovu sukurti didesnio ploto nuosavybę. Tai rodo, kad taip, kaip yra įrašyta daugiabučio gyvenamo namo dalies – butų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekte (b.l. 7) šios rekonstrukcijos statytojais yra ne tik vienas ieškovas A. D., bet ir bylos tretysis asmuo I. B.. Tai, kad bylos tretysis asmuo I. B. atitinka siekiamos rekonstrukcijos statytojo kriterijų patvirtina ir teisinis reglamentavimas. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 41 d. statytoju (užsakovu) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pagal Statybos įstatymo 3 str. apibudinančio teisę būti statytoju ir šios teisė įgyvendinimą 2 dalį nustatyta, kad statinio rekonstravimo, taip pat remonto ir griovimo atvejais statytoju yra asmuo kai jis statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Tokiu būdu, ieškovo ieškinio reikalavimas suteikti jam statytojo teisę ir buto Nr. 1 atžvilgiu negali būti patenkintas, nes kaip aukščiau nurodyta tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek ir pagal aukščiau įvardytus kriterijus jis negali būti buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini) statytoju. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas yra netenkinamas.

Patenkinus ieškinį dalyje, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo pobūdį, į ieškinio reikalavimų pareikštų atsakovų atžvilgiu išsprendimą, taikant CPK 93 str. 4 d. iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 31 EUR žyminio mokesčio bei 350 EUR už advokatės teisinę pagalbą, t.y. iš viso 381 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 10,56 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. D. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstravimą pagal parengtą rekonstravimo techninį projektą, nesant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Šiuo teismo sprendimu nepripažįstama A. D. statytojo teisė rekonstruoti butą esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nedraudžiama tokią teisę įgyvendinti įstatyme nustatyta tvarka ( pagal įgaliojimą, įgyjant nuosavybėn rekonstruotiną dalį ir pan.).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,56 EUR bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.