- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1558-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20807-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- E. B., J. E., R. E.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams J. E., R. E., E. B., trečiajam asmeniui I. B. dėl teisės atlikti namo dalies rekonstrukciją, nesant žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas A. D. pateikė teismui ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo A. D. kaip statytojo teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo dalies – butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal parengtą rekonstravimo techninį projektą, nesant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų E. B., J. E. ir R. E. sutikimo 2) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas A. D., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. D. priklauso 86/1718 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė ir parengė Daugiabučio gyvenamojo namo dalies – butų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninį projektą. Techninis projektas atitiko visus jam keliamus reikalavimus, tačiau negali būti patvirtintas, nes jam būtina pateikti visus privalomus rašytinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi gyvenamasis namas, bendrasavininkų sutikimus. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant kurio stovi du gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso 12 bendrasavininkų. Didžioji dalis bendrasavininkų davė ieškovui rašytinius sutikimus, išskyrus atsakovus E. B., J. E. ir R. E., nors ieškovas ne kartą į juos kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu. Ieškovas pažymėjo, jog šiuo daugiabučio gyvenamojo namo dalies butų rekonstravimu nebus pažeisti niekieno interesai, nebus padaryta jokia žala, projektas yra suderintas su atsakingomis institucijomis, parengtas kompetentingų specialistų, atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Siekdamas įgyvendinti statytojo teisę ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą ir prašo teismo pripažinti ieškovo teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo dalies – butų parengtą rekonstravimo techninį projektą, nesant šių atsakovų sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovai J. E., R. E. ir E. B. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Paaiškino, kad didžiausia žemės sklypo dalis priklauso atsakovams. Žemės sklypas yra apželdintas, sutvarkytas, kelias asfaltuotas. Projekto techninėse specifikacijose „Sklypo paruošimas statybai“ nurodyta, kad turi būti nukastas statybos plote augalinis žemės sluoksnis, įrengiami laikini keliai ir aikštelės statybinių medžiagų sandėliavimui, tačiau nenurodyta kur visa tai bus atliekama, kokios aikštelės daromos, neaišku, kur bus kelias. Atsakovai mano, kad tokiu būdu atliekant rekonstrukciją gali būti subjaurotas visas žemės sklypas ir ta dalis, kuri priklauso atsakovams, kad ieškovas vėliau nesutvarkys subjauroto sklypo. Nurodo, kad nėra žemės sklypo bendraturčių bendradarbiavimo, kooperavimosi ar interesų tarpusavio derinimo. Atsakovai taip pat ieškovui ir trečiajam asmeniui ne kartą siūlė atidalinti atsakovų ir ieškovo bei trečiojo asmens gyvenamiesiems namams priklausantį žemės sklypą, kad tokiu atveju jokių problemų dėl sutikimų davimo nekiltų, kad atsakovai buvo parengę atidalijimo projektą, tačiau su juo ieškovas ir trečiasis asmuo nesutiko, nesiūlė savo atidalijimo varianto. Pažymėjo, jog šioje byloje nepagrįstai atsakovu įtrauktas R. E., nes jis su J. E. yra išsituokęs ir visa žemė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausiusi R. E. ir J. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po skyrybų atiteko J. E., todėl šiuo atveju atsakovais byloje turi būti J. E. ir E. B..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovo A. D. teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstravimą pagal parengtą rekonstravimo techninį projektą, nesant žemės sklypo bendrasavininkų E. B., J. E. ir R. E. sutikimo. Šiuo teismo sprendimu nepripažino A. D. statytojo teisės rekonstruoti butą esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nedraudė tokią teisę įgyvendinti įstatyme nustatyta tvarka ( pagal įgaliojimą, įgyjant nuosavybėn rekonstruotiną dalį ir pan.). Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų E. B., J. E. ir R. E. ieškovui A. D. 381 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų E. B., J. E. ir R. E. valstybės naudai 10,56 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teismas atsakovų atsikirtimus dėl nesutikimo duoti prašomą sutikimą vertino kaip prielaidas apie laikinų nepatogumų, jog ieškovas šiukšlins, nesutvarkys statybos aikštelės, triukšmaus ir pan. Pažymėjo, kad teismo procesinis sprendimas negali būti paremtas prielaidomis bei nepatikrintais faktais, o šiuo atveju atsakovai, neduodami tokio sutikimo ieškovui ir trečiajam asmeniui, remiasi iš dalies būtent tokiomis prielaidomis ir nepatikrintais faktais, jog ieškovas šiukšlins, triukšmaus, suniokos žemės sklypą, nesutvarkys aplinkos po statybų ir t.t. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovas būtų linkęs taip daryti, linkęs pažeisti įstatymus, linkęs niokoti aplinką ir pan. Teismo vertinimu, ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančio 300 m² žemės ploto pakanka statybos medžiagų, skirtų planuojamai rekonstrukcijai, sandėliavimui. Teismas nustatė, kad atsakovų nuogąstavimus paneigia projektiniai kriterijai, kuriuose nurodyta, jog sklype išlieka visi esantys vertingi medžiai, krūmų rūšių nėra, kad derlingą augalinį grunto sluoksnį numatoma sandėliuoti prie sklypo ribos su šalia esančiu sklypu, o baigus statybas –rekultivuoti, kad susidariusį statybos laužą numatoma sandėliuoti prie įvažiavimo, lokalizuojant jo sandėliavimo vietą ir esant galimybei, organizuoti išvežimą vienu kartu, kad baigus statybą, statybos teritoriją numatoma apželdinti veja, pasodinti joje medžius ir krūmus. Teismas svarbia aplinkybe vertinant atsikirtimus laikė atsakovės teismui posėdžio metu pareikštą nuomonę, kad rekonstrukcijos rezultatas - jokių jos interesų ir teisių nepažeidžia. Teismas padarė išvadą, jog planuojama rekonstrukcija atsakovų teisių ir interesų nepažeidžia, kad pagrindinė priežastis dėl kurios atsakovai neduoda sutikimo ieškovui šiai rekonstrukcijai atlikti yra tarp šalių egzistuojantis ir iki šiol nesprendžiamas ginčas dėl turimo bendrojoje nuosavybėje žemės sklypo atsidalinimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo ir pripažino ieškovo teisę gauti leidimą rekonstruoti pastato dalį be žemės bendraturčių - atsakovų J. E., R. E. ir E. B. sutikimo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog R. E. yra netinkamas atsakovas, kadangi su J. E. išsituokęs ir ginčo žemės sklypas po santuokos nutraukimo atiteko tik jai. Teismas nurodė, jog iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad registre 151/1718 žemės dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais iki šiol nurodyti abu atsakovai J. E. su R. E., t.y. registre nėra duomenų, jog ši žemės sklypo dalis būtų perregistruota J. E. vardu. Teismas nustatė, jog rekonstrukcijos statytojais yra ne tik vienas ieškovas A. D., bet ir bylos trečiasis asmuo I. B.. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir rekonstrukcijos statytojo kriterijus sprendė, kad ieškovas negali būti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statytoju.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė E. B. apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodo, kad:
Atsakovams atsiųstas raštas, kuriame prašoma pasirašyti, t. y. duoti sutikimą, yra visiškai neinformatyvus ir apeliantei neaišku, kokios statybos bus vykdomos. Ieškovas atsisakė parodyti projektą, motyvuodamas tuo, kad apeliantams tai nesvarbu, nes gyvena kitame name. Tokį ieškovo elgesį apeliantė aiškina tuo, kad atsakovų ir ieškovo santykiai yra konfliktiški dėl nepagrįstų ieškovo skundų. Taigi, ieškovas atsakovams nepateikė visos informacijos apie statybas, todėl atsakovai nedavė sutikimo;Bene didžiausia žemės sklypo dalis priklauso atsakovams. Žemės sklypas yra apželdintas, sutvarkytas, kelias asfaltuotas. Projekto techninėse specifikacijose „Sklypo paruošimas statybai“ nurodyta, kad turi būti nukastas statybos plote augalinis žemės sluoksnis, įrengiami laikini keliai ir aikštelės statybinių medžiagų sandėliavimui. Kur visa tai bus atliekama, kokios aikštelės daromos, kur bus kelias visiškai neaišku, didelė tikimybė, kad bus subjaurotas visas žemės sklypas ir ta dalis kuri priklauso atsakovams. Apeliantės nuomone ieškovas vėliau nesutvarkys aplinkos;Ieškovui ir trečiajam asmeniui ne kartą buvo siūlyta atsidalinti atsakovų ir ieškovo bei trečiojo asmens gyvenamiesiems namas priklausančius žemės sklypus, tačiau su atsakovų parengtu naujo žemės sklypo atidalijimo planu ieškovas ir trečiasis asmuo nesutiko ir nesiūlė savo varianto;Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai gyvena kitame gyvenamajame name, esančiame maždaug 100 m. atstumu nuo planuojamo rekonstruoti namo, o atsakovų atsikirtimai dėl nesutikimo duoti prašomą sutikimą grindžiame tik prielaidomis. Atsakovė nurodo, kad atstumas yra 50 m, o dabar galima sakyti, kad pradėjęs rekonstrukcijos darbus atsakovas nuolat pažeidinės atsakovų teises. Ieškovas nepaiso kitų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų, nuolat tyčiai trukdo naudotis savo sklypo dalimi. (duomenys neskelbtini) kitokie žmonės, tvarkingi ir visada žiūri kaip nepažeisti kitų bendrasavininkių interesų;Atsakovai sutinka duoti sutikimą tik tuo atveju, kai konkrečiai bus nurodyta, kur stovės statybinės medžiagos, kur bus pravažiavimas ir t.t., nes priešingu atveju atsakovams nuolat reikės kreiptis į teismą ir kitas institucijas dėl jų pažeidinėjamų teisių; Teismas neteisingai nurodė, kad rekonstrukcijos rezultatas atsakovų teisių ir interesų nepažeis. Priešingai bendrasavininkių žemės sklypas padalintas pagal turimą gyvenamojo ploto proporciją.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Atsakovas kaip žemės sklypo bendrasavininkiams buvo du kartus siųsti ieškovo ir trečiojo asmens rašytiniai prašymai duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos. 2015-04-18 siųsti raštai jiems įteikti, o vėliau atsakovai galimai sąmoningai vengė priimti jiems adresuotus laiškus. Apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl informacijos apie statybas suteikimo nesikreipė, jokių paklausimų nerašė ir nesiuntė;Atsakovų atsikirtimai dėl nesutikimo duoti prašomą sutikimą grindžiami prielaidomis apie laikinus nepatogumus. Atsakovė nepateikė teismui ir dabar nepateikia jokių įrodymų, jog ieškovas būtų linkęs pažeisti įstatymus, niokoti aplinką ir pan. Ieškovo ir trečiojo asmens turimas 300 m² žemės plotas yra pakankamas rekonstrukcijai. Šią aplinkybę pagrįstai nustatė ir teismas. Apeliantė taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog jai gali būti sukeltos problemos pravažiavimui;Apeliantės argumentai, kad ieškovas nepaiso kitų bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nėra tyčia trukdęs atsakovams naudotis jų faktiškai naudojama sklypo dalimi;Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantė pareiškė, kad pats rekonstrukcijos rezultatas jokių jos interesų ir teisių nepažeidžia. Ieškovas pažymi, kad kiekvienas bendrasavininkių iš valstybės turi išpirkęs konkrečią fiksuotą žemės sklypo, ant kurio stovi du gyvenamieji namai, dalį, todėl gyvenamojo ploto dalies padidėjimas, neturės jokios reikšmės nuosavybės teise turimos žemės sklypo dalies plotui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui pripažino teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo dalies buto rekonstravimą, nesant žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo.
Apeliantė savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, jog ieškovas atsakovams nepateikė visos informacijos apie statybas, ieškovo rekonstrukcija pakenks žemės sklypo aplinkai ir nėra aiškios vietos, kur bus daromos statybų aikštelės ir keliai, po rekonstrukcijos ieškovas nesutvarkys aplinkos, be to ieškovas nepaiso bendrasavininkų teisių ir teisėtų interesų.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti nekilnojamo daikto pakeitimus bendrame žemės sklype, pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Juridiškai reikšmingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad, pavyzdžiui, namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantė savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių butų dalies rekonstravimo poveikio žemės sklypo aplinkai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, jog šie apeliantės argumentai yra tik prielaidos ir apeliantė jų nepagrindė jokiais leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos negalima daryti pagrįstų išvadų, jog toks elgesys gali būti bent tikėtinas. Apeliantės argumentai, jog ieškovo atsiųstas prašymas duoti sutikimą yra neinformatyvus, pagrįstas tik iš dalies. Sutiktina, jog prašyme nėra nurodyta daug informacijos apie konstrukciją, tačiau prašyme buvo nurodyta, jog esant norui su projektu galima susipažinti. Taigi, bendrasavininkams buvo sudarytos galimybės susipažinti su projektu dėl rekonstrukcijos. Tačiau, 2015-12-15 teismo posėdžio metu apeliantės atstovė nurodė, kad jei nėra žinomos aplinkybės, ar apeliantė kreipėsi į ieškovą dėl susipažinimo su rekonstrukcijos projektu, apeliantė taip pat nenurodė šių aplinkybių teismo posėdžių metu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o, nesutikdama su teismo sprendimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad jomis remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.