- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2-8400-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00920-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo santuoką tarp jo ir atsakovės V. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Ieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu nuomonę pakeitė, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovas paaiškino, kad jo ir sutuoktinės santykiai pašlijo prieš dvejus metus iki sutuoktinei išvykstant į (duomenys neskelbtini). Jie faktiškai gyveno kiekvienas savo gyvenimą, mažai bendraudavo, miegodavo atskiruose kambariuose. Sutuoktinės vaikai iš pirmos santuokos gyveno (duomenys neskelbtini), ėmė kviesti mamą atvažiuoti pas juos. 2019 m. pavasarį V. M. išvyko į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jie nebesusitiko. 2019 m. birželio mėnesį sutuoktinė parašė jam, kad grįžti neketina, ruošiasi gyventi (duomenys neskelbtini), ieškosis kito gyvenimo draugo. Jis taip pat susipažino su kita moterimi, su kuria nuo 2019 m. gruodžio mėnesio kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Jis taikytis nenori, atnaujinti santykių su sutuoktine neketina. Sužinojusi apie tai, kad jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jo sutuoktinė su juo nesusisiekė, pasiūlymo iš sutuoktinės dėl santuokos išsaugojimo jis nesulaukė. Gyvendami santuokoje jie vaikų nesusilaukė, jokio turto neįgijo. Jis yra tvirtai apsisprendęs santuoką nutraukti, taikytis nenori, mano, kad santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, todėl santuoką prašo nutraukti, pripažįstant, kad abu sutuoktiniai dėl to kalti.
Atsakovė nuomonės teisme nepareiškė, raštu pateiktu pareiškimu teismui nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo santuoką nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, turto neįgijo, nuo 2019 m. pavasario kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovas – Lietuvoje, šalys ryšių nepalaiko.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Neatmetama ieškovo nurodyta aplinkybė, kad prie santuokos iširimo galėjo prisidėti sutuoktinių atskirai praleidžiamas laikas, kadangi būtent atsakovė 2019 m. pavasarį išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten liko gyventi. Nuo to laiko atsakovė ieškovu kaip sutuoktiniu nesirūpino, nesidomėjo. Ieškovas, nenutraukęs santuokos, pradėjo gyventi su kita moterimi. Nors ieškovo teigimu, jis su kita moterimi pradėjo gyventi po to, kai atsakovė išvyko gyventi į užsienį bei nesuteikė jam jokių vilčių, kad ji grįš į šeimą, tačiau toks sutuoktinio elgesys nesuderinamas su geros moralės principais, akivaizdžiai parodantis, kad jis neketina taikytis ir spręsti iškilusias santuokinio gyvenimo problemas, yra apsisprendęs santuoką nutraukti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, neturi teisinės reikšmės CK 3.61 straipsnio taikymui tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, atsakovei sutinkant santuoką nutraukti, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi. Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).
Atsakovė nuomonės dėl pavardės po santuokos nutraukimo nepareiškė, ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – M., atsakovui prigimtinė pavardė – M., (CK 3.69 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. 2020 m. birželio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas valstybei apmokant 50 procentų, todėl, ieškinį patenkinus, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), priteistina valstybei iš atsakovės, t. y. 37,50 Eur.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jam advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 232 Eur. Ieškinį patenkinus, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pusė šių išlaidų, t. y. 116 Eur, priteistina iš atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš šalių nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. M. palikti santuokinę M., pavardę, A. M. – jo pavardę – M..
Priteisti iš V. M. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.
Priteisti iš V. M. 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.