Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas turėjo brolį R. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu R. Ž. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, pareiškėjo ir R. Ž. tėvai buvo mirę – tėvas H. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), motina Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad R. Ž., kurio gyvenamoji vieta mirties momentu buvo (duomenys neskelbtini), mirus notarų biure Lietuvos Respublikoje būtų buvusi pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei R. Ž. sudarytų testamentų, nei jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad R. Ž. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo registruota asmeninė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje: 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (toliau – ir Turtas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po R. Ž. mirties pareiškėjas, kuris yra palikėjo ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis – brolis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Į notarą pareiškėjas nesikreipė, nes iki sueinant trims mėnesiams po R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo sutvarkyti jo mirties faktą liudijantys dokumentai. Byloje nustatyta, kad R. Ž. mirties momentu gyveno (duomenys neskelbtini), jo mirties įrašas Lietuvos Respublikoje buvo atliktas tik 2021 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo brolio Turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis R. Ž. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo brolio palikimą po jo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad R. Ž. mirties momentu jam asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Bute iki ir po palikėjo mirties gyveno pareiškėjas, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso kita 1/2 dalis Buto, Bute jis nuo 2019 m. spalio 7 d. iki šiol yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, po palikėjo R. Ž. mirties pareiškėjas ir toliau gyvena Bute, jį prižiūri, juo rūpinasi kaip savo turtu, moka mokesčius už Butą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad pareiškėjas mokesčius už Butui suteiktas paslaugas mokėjo ir per tris mėnesius po R. Ž. palikimo atsiradimo dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. spalio 17 d.). Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad Butui komunalines paslaugas teikusios įmonės būtų kreipusios į teismą dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo ar palikėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remdamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžiančia palikimą priimti iš dalies ar su sąlyga ar išlygomis, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, liudijančią pareiškėjo rūpinimąsi Butu per tris mėnesius po R. Ž. mirties ir vėliau kaip savo turtu, nebuvimą byloje duomenų apie kilusius ginčus dėl R. Ž. palikimo, jo priėmimo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas sąmoningai siekė atlikti ir atliko aktyvius veiksmus jo brolio R. Ž. palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat R. Ž. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį R. Ž., išduoti pareiškėjui A. Ž.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.