- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-421-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- R. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-421-544/2021
teisėjas Vaidas Steckys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01030-2019-1
2021 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Vyginto Mažuikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1848-1086/2020 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. prašė priteisti iš atsakovo A. K. 3 691,78 Eur skolą, 1 350,54 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 13 d. šalys sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti grūdus: 15 tonų kviečių, 1,83 tonos žirnių (valytų) ir 3,60 tonos žirnių (nevalytų), o atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti grūdus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sumokėjo 1000,00 Eur, tačiau pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui už parduotus grūdus pagal sutartį ir 2015 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 691,78 Eur. Atsakovas pažeidė atsiskaitymo terminus, nes PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, kad ji turi būti apmokėta pagal Grūdų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką. Sutartyje buvo nurodyta, kad 814,28 Eur PVM sumą pirkėjas sumoka iki 2015 m. birželio 30 d., likusius 3 877,50 Eur pirkėjas sumoka iki 2015 m. rugsėjo 30 d.
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugpjūčio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.
4. 2019 m. spalio 1 d. buvo gauti atsakovo prieštaravimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas sutinka, jog už perkamus grūdus atsiskaitė tik dalinai ir liko ieškovui skolingas 3 691,78 Eur, tačiau vėliau su ieškovu atsiskaitė abiejų šalių sutartu būdu. O būtent: 2019 m. gegužės 21 d. ieškovas sutarė iš atsakovo motinos ūkininkės J. K. pirkti prikabinamą purkštuvą (duomenys neskelbtini) už 7 865 Eur (įskaitant PVM) bei navigaciją (duomenys neskelbtini) už 605 eurus (įskaitant PVM); atsakovas, veikdamas motinos vardu, ieškovui išrašė PVM sąskaitas faktūras ir fiziškai perdavė kilnojamuosius daiktus ieškovui; 2019 m. gegužės 23 d. atsakovas, veikdamas už save ir savo motiną J. K., ir ieškovas susitarė, kad purkštuvo ir navigacijos pirkimo – pardavimo sandorio suma mažinama 3 691,78 Eur, kuriuos atsakovas ieškovui buvo skolingas už grūdus pagal 2015 m. gegužės 13 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį; ieškovui už minėtą turtą liko sumokėti atsakovo motinai 4 778,22 Eur, o atsakovo prievolė ieškovui pagal minėtą sutartį pasibaigė.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepime į gautus atsakovo prieštaravimus nurodė, jog su prieštaravimais nesutinka. Pažymėjo, kad minėtą purkštuvą bei navigaciją atsakovas ieškovui davė neatlygintinai naudotis 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje pagal žodinį susitarimą kaip kompensaciją už ieškovo turėtus nuostolius bylinėjantis atsakovo naudai. Tačiau paaiškėjo, kad purkštuvas yra be techninės apžiūros, be registracijos dokumentų, priklauso atsakovo motinai J. K., todėl supratęs, kad juo negalės naudotis, siūlė atsakovui ir jo motinai jį pasiimti. Su ūkininke J. K. jokių sutarčių dėl minėtų daiktų pirkimo nebuvo sudaręs, PVM sąskaitų faktūrų, ieškovo surašytų vienasmeniškai, taip pat nebuvo matęs. PVM sąskaitas faktūras ir trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį pirmą kartą pamatė gavęs iš teismo atsakovo prieštaravimus su priedais. Kadangi šiais daiktais dėl nurodytų priežasčių negalėjo naudotis, apie tai iš karto informavo atsakovą. Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis negali būti įrodymu, kad atsakovas su juo atsiskaitė, kadangi reikalavimus turinčios šalys skirtingos, ji surašyta vienasmeniškai atsakovo, o jo, ieškovo, nepasirašyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2019 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai.
7. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 13 d. ūkininkas R. B. ir ūkininkas A. K. sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo parduoti grūdus: 15 tonų kviečių, 1,83 tonos žirnių (valytų) ir 3,60 tonos žirnių (nevalytų), o atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti grūdus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, ką patvirtina 2015 m. gegužės 13 d. PVM sąskaita faktūra, serija BR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 4 691,78 Eur (už grūdus), nurodytas apmokėjimo terminas – sumokėti pagal Grūdų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką. Sutartyje nurodyta, kad 814,28 Eur PVM sumą pirkėjas sumoka iki 2015 m. birželio 30 d., likusius 3 877,50 Eur pirkėjas sumoka iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. gegužės 14 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 2 patvirtina, kad ūkininkas A. K. sumokėjo ūkininkui R. B. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur. Atsakovas 2019 m. birželio 4 d. pretenzija dėl nesumokėtų pinigų už produkciją buvo informuotas, kad, jei iki 2019 m. liepos 4 d. negrąžins įsiskolinimo, bus kreipiamasi į teismą su ieškiniu. Iki nurodytos dienos atsakovas skolos nesumokėjo.
8. Nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 01 - 7 865 Eur, 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02 - 605 Eur bei 2019 m. gegužės 23 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį. Iš 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 01 matyti, jog sąskaitą išrašė ūkininkė J. K. (pardavėjas) ūkininkui R. B. (pirkėjas) 7 865 Eur su PVM už prikabinamą purkštuvą (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 02 matyti, jog sąskaitą išrašė ūkininkė J. K. (pardavėjas) ūkininkui R. B. (pirkėjas) 605 Eur su PVM už navigaciją (duomenys neskelbtini). Abi sąskaitos faktūros pasirašytos tik ūkininkės J. K., o ieškovo nepasirašytos. Iš 2019 m. gegužės 23 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties turinio matyti, jog ieškovas perka iš J. K. purkštuvą ir navigaciją už 8 470 Eur su PVM, o atsakovas yra skolingas ieškovui už prekes 3 691,78 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovui už prekes išskaitomas iš ieškovo įsiskolinimo ūkininkei J. K. ir po šio tarpusavio užskaitymo ieškovas lieka skolingas J. K. 4 778,22 Eur. Trišalis susitarimas pasirašytas atsakovo ir J. K. pagal įgaliojimą, o ieškovo nepasirašytas.
9. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio nuostatas, įvertinęs pateiktų 2019 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitų faktūrų, trišalės prievolių įskaitymo sutarties bei nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darė išvadą, jog atsakovas ir ieškovas neturėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių nustatė, kad tik ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovas tokios teisės į ieškovą neturėjo. Pažymėjo, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina fakto, kad būtent atsakovas pardavė ieškovui sąskaitose minėtus daiktus ir dėl to ieškovas yra skolingas atsakovui. Sąskaitose nurodyta, kad pardavėja yra J. K., pirkėjas - R. B., todėl, teismo vertinimu, reikalavimo teisę šiuo atveju galimai turėtų J. K., tačiau tai yra ne šios nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl teismas sprendė, kad šalys nagrinėjamu atveju neturi priešpriešinių reikalavimų viena kitai. Kadangi atsakovas neįrodė ir teismas nenustatė dviejų CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui, teismas darė išvada, jog atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog jis su ieškovu pagal minėtą sutartį yra atsiskaitęs.
10. Teismas vertino, jog atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad apie įskaitymą kokia nors forma pranešė ieškovui. Kadangi ieškovas ginčijo ir prieštaravo, jog atsakovo prievolė ieškovui baigėsi įskaitymu, ginčijo įskaitymo sąlygas, o atsakovas neįrodė, jog įgyvendino privalomas pagal įstatymą įskaitymo sąlygas, teismas sprendė, kad atsakovo nurodytas įskaitymas pagal trišalę prievolių įskaitymo sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas savo įsiskolinimą ieškovui iš esmės pripažino ir nuo ieškovo pareikšto reikalavimo gynėsi tik įskaitymu, todėl, nusprendus, kad įskaitymas nebuvo atliktas, teismo nuomone, ieškinys preliminariu sprendimu buvo patenkintas pagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12. Nurodo, kad teismas nevykdė teisingumo, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, neanalizavo ir nevertino įrodymų, tik perrašė preliminarų sprendimą, tačiau bylos esmės neatskleidė. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovo prašymu byloje nuspręsta apklausti atsakovo nurodytus liudytojus M. R. ir V. J., tačiau teisme jie nebuvo apklausti, apie teismo posėdį liudytojams nepranešta. Nors siekė vesti bylą per advokatą, antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta. Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo įrodyti teismui to, ką privalo įrodyti. Pažymi, jog atsakovo liudytojai teisme turėjo patvirtinti aplinkybes dėl purkštuvo pardavimo, sutartos kainos su ieškovu, perdavimo ir naudojimo aplinkybių, nes liudytojai dalyvavo betarpiškai su ieškovu ir atsakovu vykstant šiems veiksmams bei žino visas aplinkybes, kaip vyko derybos ir kokius veiksmus atliko atsakovas ir ieškovas, kad šalys dėl visko susitarė gera valia ir vykdė savo pareigas. Be to, teismas ieškovui priteisė 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai, tačiau nenurodė tokio sprendimo motyvų ir argumentų, nesvarstė, ar tokia suma yra pagrįsta, adekvati, proporcinga, ar ji neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
14. Nurodo, kad su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra prieštaraujantys vienas kitam. Prašyme apklausti liudytojus atsakovas nurodė šaukimus siųsti jam, ir tai atitinka civilinėse bylose taikomą praktiką, kai šalis, kuri prašo apklausti liudytoją, pati užtikrina jo dalyvavimą teismo posėdyje. Atsakovas teismui nenurodė liudytojų gyvenamosios vietos adresų, todėl teismas jiems šaukimų išsiųsti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų nusprendęs apklausti konkrečius atsakovo liudytojus. Tuo tarpu atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai pranešta, tačiau jis pats neinformavo savo prašomų apklausti liudytojų apie teismo posėdžio laiką, neužtikrino jų dalyvavimo, todėl pats prisiėmė neigiamas pasekmes. Jeigu liudytojams buvo reikalingi šaukimai, kad jie galėtų atvykti į teismo posėdį, atsakovas, sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, turėjo susisiekti su teismu ir nurodyti adresus, kur siųsti šaukimus. Šiuo atveju atsakovas, kaip buvęs advokatas, puikiai žino procesą, todėl jo elgesys, nesąžiningai naudojantis savo teisėmis, negali būti pateisinamas ir negali sudaryti prielaidas vilkinti procesą. Kadangi teismas išsamiai tyrė visus ginčo šalių pateiktus įrodymus, todėl atsakovo prašymas apeliacinėje instancijoje surengti žodinį nagrinėjimą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. K. prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
16. Nurodo, kad dalis aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo ieškinį, o atsakovas jį ginčijo, jai nėra žinomos, nes ūkininkai bendravo tarpusavyje jai nedalyvaujant, daugeliu atvejų jau prasidėjus jos ir A. K. santuokos nutraukimo procesui. Taip pat negali pasisakyti ir vertinti dėl apelianto nurodomų procesinių aplinkybių (liudytojų neiškvietimo), t. y. kiek šios aplinkybės galėjo įtakoti teismo sprendimo pagrįstumą. Mano, jog atsakovas yra pakankamai pajėgus pasirūpinti savo byla pats tinkamai ar samdyti kitą advokatą, jeigu mano esant tai reikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinis skundas atmetamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto galutinio sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo pagal tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad atsakovo įrodinėjamas įskaitymas, kaip prievolės pabaigos pagrindas, neatitinka įskaitymui būtinų sąlygų visumos (CK 6.130 straipsnis). Iš pateiktų rašytinių įrodymų (pirkimo pardavimo sutarties, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvito) teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui ir nustatytu terminu pilnai neapmokėjo pastarojo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už perduotus grūdus bei neįrodė, kad jis pagal 2015 m. gegužės 13 d. grūdų pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu yra atsiskaitęs, todėl liko skolingas ieškovui 3 691,78 Eur. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą, neatskleidė bylos esmės. Liudytojai, kuriuos teismas nutarė apklausti byloje, nebuvo iškviesti į posėdį ir neapklausti apie derybas dėl purkštuvo kainos, jo perdavimo atsakovui aplinkybių ir jo naudojimo, kas sutrukdė jam įvykdyti įrodinėjimo pareigą ir pažeidė jo procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
21. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 21 – 22 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovas iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.
25. Apelianto esminis argumentas, kuriuo jis grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą, yra tas, kad teismas neiškvietė ir neapklausė liudytojų M. R. ir V. J., kuriuos buvo nutaręs apklausti. Teisėjų kolegija argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti, atsakovas 2019 m. spalio 1 d. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, kurie priimti 2020 m. sausio 29 d. teismo nutartimi, be kita ko, prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti minėtus liudytojus, nurodydamas, kad jie yra jo ūkio talkininkai, kad šaukimus jiems teismas siųstų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o jų įteikimu pasirūpins pats. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 20 d. teismo nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje nutarė patenkinti atsakovo prašymą iškviesti minėtus liudytojus, nurodė šaukimus jiems išsiųsti atsakovo prieštaravimuose nurodytu adresu. Bylos informaciniame lape yra įrašai apie tai, kad šaukimai minėtiems liudytojams buvo siųsti 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. liepos 8 d. (atsakovo elektroninio pašto adresu, kuriuo jis korespondenciją gaudavo), 2020 m. liepos 15 d.. Nei iki, nei po 2020 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo nėra duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka pareikštą atsakovo prašymą minėtiems liudytojams šaukimus išsiųsti kitu, ne atsakovo gyvenamosios vietos adresu ar pranešimo, kad atsakovas negali liudytojams pranešti apie posėdžio datą ir užtikrinti jų dalyvavimo, nors 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, kad atsakovas šiuo metu serga, jam išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas, atsakovas nori dalyvauti asmeniškai, galės paaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad į 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovas nei atvyko pats, nei užtikrino minėtų liudytojų dalyvavimą.
26. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Tačiau iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas teismui nenurodė minėtų liudytojų gyvenamosios ar darbo vietos, todėl akivaizdu, jog teismas šaukimų išsiųsti jiems kitu adresu, nei nurodė prieštaravimuose atsakovas, neturėjo galimybių.
27. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nutarties 25 - 26 punktuose nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog apeliantas, nenurodydamas visų liudytojų duomenų ir nepateisinamai neatvykdamas į teismo posėdžius bei neužtikrindamas liudytojų atvykimo, pats prisiėmė su tuo susijusias neigiamas pasekmes, todėl skunde nepagrįstai nurodo, kad jo teisės į tinkamą procesą buvo pažeistos. Kaip minėta, civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai apelianto teiginiams, byloje jam nebuvo sukurta nepalankesnė situacija, nes bylos šalys savo poziciją galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis. Teismas vertino abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, todėl laikytina, kad šalių lygiateisiškumo principas buvo užtikrintas (CPK 17 straipsnis). Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skubino nagrinėti bylą ir pažeidė atsakovo teisę teikti įrodymus procese, yra nepagrįsti ir todėl atmestini.
28. Pažymėtina, jog tam, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, ginčo šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Nors apeliantas nurodo, kad teismas, skubindamas bylą, nevykdė teisingumo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byla nagrinėta nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. keliuose teismo posėdžiuose, todėl procesą vertinti skubotu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas, įskaitant ir 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį, kuris atidėtas apelianto prašymu. Apie teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą sprendžiama pagal jo turinį, o ne pagal bylos nagrinėjimo terminą.
29. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus vertino tarpusavyje, su kitais įrodymais ir skundžiamame sprendime išsamiai dėl jų pasisakė. Bylos duomenys patvirtina, to neginčija ir pats apeliantas, kad jo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis yra sudarytos J. K. vardu ir jų ieškovas nėra pasirašęs. Kitų patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad šios bylos šalys ir J. K. turėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas buvo suėjęs, kurie nebuvo ginčijami teisme ir apie kuriuos būtų pranešta ieškovui CK 6.131 straipsnio tvarka, byloje nepateikta. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodytas prievolės įskaitymas, kaip jo prievolės sumokėti skolą ieškovui pabaigos pagrindas, neatitinka visų įskaitymo taikymui įstatyme nustatytų sąlygų (CK 6.130, 6.134 straipsniai). Atsakovas neginčijo pačio fakto, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį liko skolingas ieškovui 3 691,78 Eur. Neįrodžius, kad su ieškovu atsakovas atsiskaitė atlikdamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
30. Apeliantas be pakankamo pagrindo tvirtina, kad teismas ieškovui priteisė 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau nenurodė tokio sprendimo motyvų ir argumentų, nesvarstė, ar tokia suma yra pagrįsta, adekvati, proporcinga, ar ji neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui teisinį pagrindą, detaliai išdėstė kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė ir įrodymais pagrindė ieškovas, įskaitant ir 250 Eur išlaidų už ieškinio surašymą, 150 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, 250 Eur už atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, 550 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje, 800 Eur už susipažinimą su civilinės bylos dokumentais ir atstovavimą 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje. Taigi, CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio (yra mažesnės), yra pagrįstos dokumentais, atitinka advokato darbo apimtį šioje byloje, bylos sudėtingumą, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas jų mažinti neturėjo pagrindo.
31. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes (apelianto prašomų apklausti liudytojų parodymai iš esmės niekaip nepaneigs rašytinių įrodymų, kurie patvirtina faktą, jog ieškovas atsakovo pateiktų sąskaitų faktūrų ir trišalės reikalavimo įskaitymo sutarties nepasirašė, paties įskaitymo nepripažįsta), konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
33. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą trečiasis asmuo G. K. turėjo 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos G. K. priteistinos iš atsakovo A. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Ieškovas R. B., nors atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
36. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė atidėti atsakovui A. K. 113 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kadangi byla išnagrinėta atmetant atsakovo apeliacinį skundą, 113 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo, nes nepateikti duomenys apie jo atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą valstybės naudai (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).