Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2017 m. spalio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o R. T. skundas netenkintas, taip pat baudos mokėjimas išdėstytas šešiems mėnesiams, mokant kas mėnesį po 50 eurų, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2017 m. spalio 19 d. nutarimu R. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., 16.50 val., Vilniuje, Salomėjos Nėries g. 57, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 prom. girtumas.Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. T. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2017 m. spalio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o R. T. skundas netenkintas.Apeliaciniu skundu R. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti teisės vairuoti arba atimti trumpesniam terminui.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nežinojo apie daromą administracinį nusižengimą, todėl negalėjo įvertinti galinčių kilti neigiamų pasekmių. Alkoholį R. T. vartojo nusižengimo padarymo išvakarėse apie 22 val. Nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo buvo praėję 19 val., todėl pažeidėjas manė galintis vairuoti automobilį. Jis savo kaltę pripažįsta, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, atsitiktinai, neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę. R. T. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto girtumo ribą. ANK 34 straipsnio 5 dalis nenumato, jog vien dėl to, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra galimybės taikyti šios nuostatos. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo R. T. pateikta teismų praktika, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teigiamai apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų, vairavimo stažo ir fakto, kad per visą šį laikotarpį jis niekada nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. R. T. yra vienturtis vaikas šeimoje, jo tėvas miręs, o mamai būtina pagalba, nes ji turi sveikatos problemų, dėl kurių sunkiai juda, taip pat turi širdies veiklos sutrikimų, suprastėjusį regėjimą. Vykimas pas medicinos specialistus viešuoju transportu tokiam žmogui būtų apsunkintas, iki šiol visada tai darė apeliantas. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į būtinybę turėti darbą, nes santaupų pažeidėjas neturi, turi skolinių įsipareigojimų, studijuojančią dukrą. Pateiktame darbdavio tarpininkavimo rašte pažymima, kad tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti būtina turėti teisę vairuoti, nes R. T. turės važinėti po jam paskirtus statybos objektus, išsidėsčiusius įvairiose Vilniaus, Vilniaus rajono ir kitose Lietuvos vietose, kontroliuoti statybininkų atliekamų darbų kokybę ir pan. Taip pat L. L. S. Vilniaus miesto skyriaus nario bei 67-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės charakteristikose-tarpininkavimo raštuose nurodoma, kad apeliantas užsiima visuomenei naudinga veikla ir tam būtina vairuoti automobilį. Apeliantas nevengė administracinės atsakomybės ir iš karto pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, todėl teisę vairuoti yra praradęs nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. R. T. šiuo metu nedirba ir jau daugiau nei tris mėnesius gyvena iš pasiskolintų pinigų, negali pasirūpinti mama, apleido visuomeninę veiklą partijoje ir gyvenamojo namo bendruomenėje. Nors teismas išdėstė baudos mokėjimą šešių mėnesių terminui, norėdamas kuo greičiau „išpirkti“ kaltę prieš visuomenę, pasiskolinęs pinigų iš kaimyno, apeliantas sumokėjo šią baudą. Šiuo atveju trumpesnis nei įstatyme numatytas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminas atitiks nuobaudos tikslus, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. R. T. suvokia padarytą pažeidimą ir jo pavojingumą, alkoholio žalą, gailisi dėl to, ką padarė.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju R. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda pagal ATPK 422 straipsnio 5 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda R. T. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. R. T. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,50 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Tai, kad nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią ribą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindu švelninti apelianto teisinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra individualizavęs administracinę atsakomybę, priklausomai nuo nustatyto girtumo laipsnio, todėl papildomai diferencijuoti to paties administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas negali būti padaromas jokia kita kalės forma, tik tyčia. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu.Skiriant nuobaudą taip pat vertinama ir pažeidėjo asmenybė. Nors apeliantas praeityje nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau jis per 2016 m. yra tris kartus baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, raudono šviesoforo signalo nesilaikymą), nuo paskutinės administracinės nuobaudos įvykdymo iki naujo administracinio nusižengimo padarymo nebuvo praėję nė metai, kas parodo, kad R. T. nedaro tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidinėja įstatymo reikalavimus. Apelianto pateiktos buvusio darbdavio ir kitų jį pažįstančių asmenų charakteristikos vertinamos teigiamai, tačiau šių duomenų pagrindų administracinė nuobauda negali būti švelninama. Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Asmuo yra darbingo amžiaus, todėl gali tęsti darbinę veiklą pareigose, nesusijusiose su teise vairuoti transporto priemones. Be to, buvusio darbdavio UAB „D. s.“ charakteristikoje nurodoma, kad apeliantas nutraukė darbą šioje įmonėje dėl savo suprastėjusios sveikatos, tuo tarpu, teismo posėdžio metu R. T. nurodė, kad jį iš darbo atleido, pasikeitus situacijai įmonėje. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad asmens darbo netekimas nėra siejamas su teisės vairuoti transporto priemones netekimu. Tai, kad pažeidėjo motina yra prastos sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė todėl, kad dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Faktas apie dukters studijas, taip pat kaip ir visuomeninė veikla partijoje ir gyvenamojo namo bendruomenėje, nėra tiesiogiai susiję su apelianto būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, į tai, kad R. T. turi finansinių įsipareigojimų ir studijuojančią dukrą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė išdėstydamas baudos mokėjimą šešių mėnesių terminui. Tai, kad asmuo anksčiau sumokėjo jam paskirtą baudą, yra jo asmeninis pasirinkimas, kokiu būdu įvykdyti iš įstatymo pažeidimo kylančią pareigą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresnysis specialistas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino visas apeliantui palankias aplinkybes ir paskyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o R. T. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.