Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spalvų sala“ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. M., M. M., antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso teisės normomis nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų vykdomas ir nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrai su kitas asmenimis nuosavybės teise nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis, vykdydamas Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1606-840/2020 išduotą 2020 m. rugsėjo 22 d., dėl 20259,16 Eur dydžio skolos, 4 457,02 Eur delspinigių ir 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo UAB „Spalvų sala“ naudai nustatė, jog skolininkas registruotino kilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis skolininkas dirba (duomenys neskelbtini). Patvarkymas dėl skolos išieškojimo į skolininko darbovietę yra išsiųstas, išskaičiavimai atliekami, tačiau atsižvelgiant į jų dydį, skolos padengimas per 6 mėnesių terminą yra abejotinas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Skolininkas A. M. nuo 1991 m. vasario 9 d. yra sudaręs santuoką su M. M., vedybų sutartis nėra sudaryta. 2020 m. lapkričio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-20-8-42330, buvo areštuotas skolininko A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – piniginės lėšos, esančios sutuoktinės M. M. vardu atidarytoje sąskaitoje, esančioje AB „SEB“ banke, piniginės lėšos iš gaunamo darbo užmokesčio, turtinė teisė į automobilį Chevrolet Aveo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 485,33 Eur sumai.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo; skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. Jau minėta, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš vykdomojoje byloje surinktų duomenų nustatyta, kad skolininkas A. M. gyvena santuokoje su M. M.. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinės sutarties jie nėra sudarę, taip pat nėra įregistravę turto padalijimo faktų. Sutuoktiniai santuokoje įgijo turtą, kuris antstolio 2020 m. lapkričio 17 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas. Konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso piniginės lėšos, esančios sutuoktinės M. M. vardu atidarytoje sąskaitoje, esančioje: AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos gaunamos iš darbo užmokesčio, automobilis Chevrolet Aveo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų paneigiančių įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad skolininko ir jo sutuoktinės dalys šiame turte yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Kadangi šiuo metu byloje esantys duomenys apie skolininko asmenine nuosavybės teise turimo turto vertę, gaunamas pajamas leidžia manyti, jog jo nepakaks visai skolai šioje vykdomojoje byloje padengti, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko A. M. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su skolininko sutuoktine M. M. priklausančiame turte, t. y. turtinėje teisėje į automobilį Chevrolet Aveo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaunamame darbo užmokestyje, piniginėse lėšose, esančiose sąskaitoje: AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2, 3 dalimis, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spalvų sala“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su skolininko sutuoktine M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame turte, t. y. turtinėje teisėje į automobilį Chevrolet Aveo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaunamame darbo užmokestyje, piniginėse lėšose, esančiose sąskaitoje: AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra lygi ½.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.