Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-17 · Byla Nr. ATP-795-562/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-06-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
ATP-795-562/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04700-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-795-562/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04700-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo M. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, dalyje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d., apie 10.39 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį T. C. (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Mazda 3 (v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėties.

Apeliantas skunde nesutinka su įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl eismo įvykio, iš esmės rėmėsi išimtinai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pateiktais įrodymais. Procesinį sprendimą grindė ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, bet nukentėjusiojo asmens, pastarojo paminėto, tačiau byloje taip ir neįvertinto Saulėtekio aikštelės apsaugos darbuotojo bei protokolą surašiusios D. B. paaiškinimais, kuriuose nėra jokių esmines šios bylos aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų (susidūrimo fakto).

Skunde plačiai aptaria liudytojos D. B. parodymus ir daro išvadą, kad ji patvirtino, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų T. C. (v. n. (duomenys neskelbtini) ir greta stovėjusio automobilio Mazda 3 (v. n. (duomenys neskelbtini) susidūrimo nematyti bei padarė tik prielaidą, kad toks susidūrimas tikėtinas dėl to, kad automobilis Toyota daug kartų manevravo labai arti automobilio Mazda. Specialistė taip pat pripažino, kad greta automobilio Mazda 3 tą dieną stovėjo ir daugiau automobilių, tačiau jų savininkų neieškojo, nes neturėjo automobilių registracijos numerių. Mano, kad specialistė iš esmės pripažino, kad M. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis buvo vienintelis stovėjęs greta automobilio Mazda 3, kurio numeriai buvo užfiksuoti vaizdo registratoriumi. Be to, ši liudytoja nesugebėjo paaiškinti ir įvardinti kokiais automobilių sugretinimo metu užfiksuotais T. C. pažeidimais (išskyrus oranžinės spalvos galinių durelių apgadinimus), kurie būtų užfiksuoti vaizdo nuotraukose, buvo kliudytas Mazda 3 automobilis bei pripažino, kad T. C. durelių apgadinimai yra padaryti kito įvykio metu. Byloje esančiose nuotraukose kitų T. C. apgadinimų, kuriais galėjo būti kliudytas automobilis Mazda 3, nematyti, nors skundžiamame nutarime kalbama apie „akivaizdžiai matomus T. C. automobilio kairės pusės durelių apdailos juostos nubraukimus“. Apeliantas tokių nubraukimų nuotraukose nemato. Nei apylinkės teismas, nei D. B. negalėjo aiškiai įvardinti konkrečios T. C. pažeidimo vietos nei nuotraukos, kurioje tas pažeidimas yra padarytas ir iš kurio būtų galima spręsti apie padarytą eismo įvykį.

Nurodo, kad nukentėjusysis pranešimą apie eismo įvykį registravo tik po paros. Pastarasis tiek telefoninio pokalbio metu, tiek atvykusiems pareigūnams, tiek 2015 m. vasario 18 d. rašytiniame paaiškinime aiškiai nurodė, kad jo vairuojamą automobilį apgadino apelianto automobilis, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis pripažino, kad iš vaizdo įrašo nematyti automobilio Toyota ir Mazda susidūrimo. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad išvadas dėl jo kaltės padarė remdamasis stovėjimo aikštelės apsaugos darbuotojo žodžiais. Kas yra minėtas asmuo ir kokias aplinkybes jis gali patvirtinti šioje byloje protokolą surašiusi pareigūnė nesugebėjo atsakyti, minėtas asmuo nebuvo apklaustas.

Pateikdamas nukentėjusiojo R. B. parodymų vertinimą, teigia, kad teismas juos turėjo vertinti kritiškai, nes jis yra materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. draudimo išmokos už apgadintą automobilį gavimu. Nenustačius automobilį apgadinusio asmens, jis netenka tokios galimybės. Grįsdamas apelianto kaltę rėmėsi tik vaizdo medžiaga. Nėra nustatyta kada ir kas pateikė vaizdo medžiagą, kas ją darė, kokia technika, kodėl nėra dalies vaizdo įrašo. Todėl kyla abejonė ar ne pats V. B. išvažiuodamas kliudė kitą automobilį ir dalį nepalankaus vaizdo įrašo nukirpo. Be to, pastatęs savo automobilį R. B. praeidamas apžiūrėjo apelianto automobilio šoną, pastatė savo automobilį tarp kitų dviejų, nors aikštelė buvo praktiškai tuščia.

Pažymi, kad jo kaltė pagrįsta tik prielaidomis. Tuo tarpu vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinės teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Apylinkės teismas pripažindamas, kad vaizdo įraše nesimato automobilių kontakto bei bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustačius faktus, kad: kitų vaizdo įraše matomų trijų automobilių, stovėjusių tą pačią dieną greta Mazda 3, valdytojų nebuvo ieškota ir automobiliai nebuvo apžiūrėti; byloje esantis automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo įrašas yra ne visas (pasibaigia 16 val., o realiu laiku – 15 val.), jame neužfiksuotas mažiausiai vieno greta Mazda 3, iš dešinės pusės stovėjusio automobilio išvažiavimas iš parkavimosi vietos ir nežinia kiek dar pažeidimus galėjusių padaryti automobilių; ar Mazda 3 automobilis nebuvo apgadintas vėliau; nėra užfiksuota darbo dienos pabaiga ir R. B. pažeidimo paaiškėjimo momentas, todėl negalima nustatyti kada R. B. grįžo prie savo automobilio ir, ar tikrai pastebėjo apgadinimus ir kaip jis į juos reagavo. Visa tai rodo, kad teismas akivaizdžiai pažeidė paminėtą principą.

Analizuodamas transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo 3 nuotraukų lapo 2-5 nuotraukose užfiksuotas automobilio T. C. kairę pusę ir liniuotę, nurodo, kad šio automobilio apsauginės juostelės aukštis yra tikrai mažesnis (4,7 cm) nei nurodyta protokole (6 cm). Apsauginė juostelė iš viršaus yra nuožulni ir jos plotis proporcingai mažėja, todėl pažeidimai galėjo būti padaryti tik apatine apsauginės juostelės dalimi, kurios plotis yra apie 3,2 cm. Tai patvirtina ir apelianto teismui pateiktos nuotraukos, kuriose automobilis užfiksuotas po 2014 m. vasarą įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo kliudyta liudytojo A. Š. kiemo vartelių nuleidimo mechanizmo dėžutė (oranžinės spalvos). Iš nuotraukos aiškiai matyti, kad pažeidimai (oranžiniai dažai) liko tik ant apatinės apsaugos juostos dalies, o viršutinėje apsaugos juostelėje jokių dažų pėdsakų nerasta. Nuožulnia ir žemesne T. C. apsaugos juostelės dalimi (kurios plotis 1,5 cm) kitas automobilis galėtų būti kliudytas tik smarkaus susidūrimo metu, kurio pėdsakais būtų apsaugos juostelės ir galimai pačių durelių įlenkimas. Tokių pėdsakų ant automobilio T. C. nėra. Tačiau transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad tiek Mazda 3, tiek T. C. automobilių apgadinimų aukštis yra 6 cm. Kelia klausimą, kaip galima buvo objektyviai paaiškinti Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo išvadą, kad „apgadinimų esančių ant automobilių pobūdis ir aukščiai atitinka“. Mano, kad kliudymo atveju, automobilio Mazda 3 buferio apgadinimai būtų ne 6 cm, o 3,2 cm pločio, t. y. dvigubai mažesnio pločio, nei užfiksuoti transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole. Be to, nesutampa ir protokole aprašytas pažeidimų aukštis matuojant nuo žemės paviršiaus. Mazda 3 automobilio apgadinimai yra 0,52-0,58 m aukštyje, o T. C. apsauginių juostelių aukštis: nuo žemės (su trimis keleiviais) yra 0,5 m. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo nuotraukos kaip tik ir paneigia jį surašiusios pareigūnės ir teismo išvadas apie tariamai atitinkantį automobilių apgadinimų pobūdį ir aukštį.

Nesutinka su teismo vertinimu, kad 4 ir 5 fotonuotraukose, kuriose fiksuota priekinių durelių apsaugos juostos pabaiga ir galinių durelių apsaugos juostos pradžia, yra užfiksuoti nubrozdinimai. Mano, kad teismas abejonėms pašalinti turėjo automobilį apžiūrėti pats arba skirti ekspertizę. Teigia, kad įvykio metu jis buvo paskaitose Chemijos fakultete, tačiau šios aplinkybės nei protokolą surašiusiai pareigūnei, nei teismui nerūpėjo, jos nebuvo tirtos. Mano, kad tiek liudytojų apklausos, tiek automobilių sugretinimas buvo vykdomi turint vienintelį tikslą – patraukti administracinėn atsakomybėn T. C. vairuotoją. Taip pat mano, kad automobilio apgadinimai galėjo būti padaryti anksčiau nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, nes apie įvykį nukentėjusysis pranešė praėjus parai, pats pasišalino iš įvykio vietos, o iš tariamo įvykio vietos vaizdo įrašo matyti, kad automobilio Mazda 3 vairuotojas, pastatęs automobilį ir iš jo išlipęs, apžiūrėjo T. C. automobilio kairį šoną. Nesutinka su teismo išvada, kad jis su draugais iš stovėjimo aikštelės išvyko 10.39 val., nes tiek jis, tiek kartu su juo važiavę du kurso draugai patvirtino, kad jie išvyko 10.20 val. Teigia, kad išdėstytos aplinkybės rodo, jog byla buvo nagrinėjama tendencingai.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teismuose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju konstatuojama, kad nėra pagrindų, kuriais remiantis galima būtų skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent dėl M. Š. vairuojamu automobiliu buvo apgadinta R. B. transporto priemonė Mazda 3 (v. n. (duomenys neskelbtini) R. B. teigia, kad jo vairuotas automobilis buvo apgadintas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje. Liudytojų, mačiusį automobilio Mazda 3 (v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktą, nenustatyta. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo filmuojama vaizdo kamera, tačiau ir proceso dalyviai, ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė bei pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad vaizdo įrašas nepatvirtina fakto, kad būtent M. Š. vairuojamu automobiliu apgadinta nukentėjusiajam priklausanti transporto priemonė, iš jo tik matyti, kad M. Š. pavojingai arti apgadinto automobilio kelis kartus manevruoja, norėdamas išvažiuoti, nes priekyje buvo kliūtis – kiti automobiliai. Byloje atlikta transporto priemonių apžiūra ir sugretinimas (b. l. 21-24), tačiau jų metu nenustatyta, kurie būtent automobilio T. C. (v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai sutampa su automobilio Mazda 3 (v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimais. Transporto priemonių sugretinimą ir apžiūrą atlikusi pareigūnė D. B. teisme paaiškino, kad tik mano, jog automobilis T. C. paskutinio manevro metu kliudė nukentėjusiojo automobilį „juosta“, nes kiti T. C. apgadinimai yra galimai ne nuo nukentėjusiojo automobilio. Šių prieštaravimų apylinkės teismas nepašalino. Taigi, nagrinėjamu atveju faktas, kad būtent M. Š. vairuotu automobiliu padarytas eismo įvykis, nustatytas remiantis prieštaringais duomenimis, kurie turi būti pakartotinai ištirti ir įvertinti, ir pateikti pagrįsti motyvai, dėl ko vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti atmetami ir, kodėl gali būti laikomi pakankamais kaltei pagrįsti.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas, tačiau byloje nesant galimybės nei transporto priemonės apžiūros ir sugretinimo protokolu, nei liudytojų parodymais bei byloje esančių transporto priemonių nuotraukomis padaryti vienareikšmišką išvadą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, šiuo konkrečiu atveju tikslinga spręsti klausimą dėl specialistų pasitelkimo šiems klausimams išsiaiškinti ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl M. Š. kaltės, siekiant užtikrinti teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į šį sprendimą, kiti skunde keliami klausimai aukštesnės instancijos teisme neanalizuojami, į juos turi atsižvelgti teismas nagrinėjantis bylą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimą dalyje dėl M. Š. pripažinimo kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimo dalį, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisenos nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rosita Patackienė