Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-02 · Byla Nr. A2.6.-5415-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-06-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
A2.6.-5415-988/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04700-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
M. Š.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5415-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04700-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Š.,jo atstovui Kristijonui Paliučiui,nukentėjusiajam R. B.,sekretoriaujant Aistei Bareikei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š., 2015-02-17, apie 10.39 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 p. reikalavimus, Saulėtekio al. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Tuo jis savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje,

Taip pat jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo.

M. Š. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad matė byloje duomenis, kad Mazda automobiliui padaryti apgadinimai, tačiau jų nepadarė. Vasario 17 d. 8.00 val. ryte Saulėtekio al. vyko fizikos paskaitos, atvyko su automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatė automobilį beveik tuščioje aikštelėje Saulėtekio al. 9. Paskaita baigėsi apie 10.20 val., vėliau su dviem savo kolegomis išvyko į Naugarduko g., Chemijos fakultetą, kur vyko kitos paskaitos. Apie 10.20 val. išvažiavo iš aikštelės. Sutinka, kad jo automobilis stovėjo šalia Mazda automobilio iš dešinės pusės, iš jo automobilio kairės pusės sėdint automobilyje. Išvažiuodamas suko į kairę pusę pro automobilio Mazda priekinio bamperio dešinį kampą. Priekyje buvo kliūtis, stovėjo dar viena automobilių eilė, jam buvo sudėtinga išvažiuoti, per kelis kartus išvažiavo. 11.40 val. atvyko į fakultetą, Naugarduko g., kur trumpuoju Nr. 1332 sumokėjo už stovėjimą. Išvažiuodamas nekliudė jokio kito automobilio, jokio kontakto nejuto, garso negirdėjo. Įvykio laikas nesutampa, nes negalėjo per dvi minutes atsidurti Naugarduko g. iš Saulėtekio al. Tos pačios savaitės penktadienį tėtis, kadangi jo vardu draustas automobilis, gavo el. laišką iš draudimo, kad Toyota Corolla automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai galėjo padaryti eismo įvykį ir pasišalinti iš įvykio vietos. Pareigūnai iškvietė automobilio savininkę, M. Š. mamą, R. Š.. Ji atvykusi į policijos komisariatą turėjo atpažinti vairuotoją, bet savęs neatpažino. Tada iškviestas M. Š. brolis, A. Š., kuris irgi savęs neatpažino. Galiausiai buvo iškviestas jis pats ir iš vaizdo įrašo atpažino save, tačiau pagal manevravimą nepasakytų, kad kliudė kitą automobilį. Tėčiui tyrėja neleido atvykti ir peržiūrėti vaizdo įrašo. Po poros savaičių atvyko jo grupiokai, kurie tuo metu važiavo kartu ir paliudijo, kad jis nieko nekliudė. Po to vyko automobilių ekspertizė, kurios metu automobilį vairavo jo brolis. Sugretinime dalyvavo kartu su atstovu. Toyota Corolla automobilis iki tol nebuvo plautas. Po 2014 m. birželio mėn. įvykio plovė automobilį. Skirtumai ant apdailos juostos tik tokie, kad išnyko dalis oranžinių dažų. Po 2014 m. birželio mėn. papildomų apgadinimų, įbrėžimų nėra, nemato, nebent vairuotojo durelių apsaugos juostos galas daugiau nusidėvėjo, yra susidariusios rūdys. Buvo paprašyta pavalyti tam tikras vietas, su kuriomis galimai buvo kliudytas automobilis, buvo išmatuoti aukščiai, apgadinimo skersmenys greičiausiai irgi buvo palyginti. Sugretinimo pabaigoje buvo liepta atsisėsti į automobilį trims žmonėms, kadangi iš fakulteto išvažiavo trise, tai galimai svoris galėjo pamažinti automobilio aukštį ir dar kartą išmatuoti įbrėžimų aukščiau. Tyrėja nurodė, kad būtent tuo metu aukščiai buvo vienodi. Sugretinimo metu tyrėja atsivedė kolegą, bet kokiu tikslu nežino. Po sugretinimo, kur teigiama, kad jis su automobilio vairuotojo pusės galinėmis durelėmis kliudė automobilį Mazda 3 tyrėjai parodė nuotraukas, kad 2014 metų vasarą būtent tą automobilio vietą įbrėžė pas draugą kliudydamas pakeliamus vartelius, todėl liko daug oranžinių dažų. Tuo metu ir vėliau ant savo automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo. Po vasario 17 d. papildomų apgadinimų nebuvo, o tik seni įbrėžimai, kurie užfiksuoti nuotraukose. Priekinio bamperio apgadinimai padaryti 2014 m. lapkričio mėn., vairuotojo pusės galinių durelių ir galinės arkos - 2014 m. birželio mėn. Vaizdo įrašus žiūrėjo tik kiek tyrėja parodė. Ji parodė vaizdo registratoriumi užfiksuotą jo automobilio valstybinį numerį tuo metu, kai atvažiuoja nukentėjusiojo automobilis, taip pat parodė fakulteto vaizdo kamerų įrašą, kuriame matosi kai jis atvažiavo į aikštelę ir po kurio laiko išvažiavo. Apsaugos kamerų vaizdo įraše automobilių kontakto nematė, o ir kokybė negera, atrodo kaip filmuota prieblandoje. Nukentėjusysis teigia, kad kamera buvo filmuota iš tos pusės, iš kurios nesimato kontakto. Peržiūrėjus vaizdo įrašą negali teigti, kad kontaktavo su Mazda automobiliu, nes nukentėjusiojo automobilio signalizacija nesuveikė, o ir vaizdo įraše nesigirdėjo garso, neįrašo garsų, automobilis nesujudėjo. Nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai padaryti anksčiau, yra byloje. Ant nubrozdinimo yra likę dažų, dalis nukritę, nusiplovę.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad šiuo metu nepamena tikslios datos, galėjo būti vasario 17 d. Apie 8.40 val. automobiliu Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į VU, Saulėtekio al. 9, stovėjimo aikštelę, kadangi ten dirba ir pasistatė automobilį. Apie 16.15 val. išeidamas iš darbo ir atėjęs prie automobilio pamatė pažeidimą, apėjo aplink automobilį, jį apžiūrėjo ir pastebėjo, kad automobilis apgadintas, kreipėsi į apsaugos darbuotojus, kad pažiūrėtų ar vaizdo įraše matosi kas galėjo tai padaryti. Vaizdo įraše to apėjimo nesimato. Iki darbo pabaigos nebuvo priėjęs prie automobilio, žino, kad pastatė automobilį neapgadintą. Jie pasiūlė važiuoti namo, kadangi peržiūrėti vaizdo įrašus užtruks išvažiavo namo. Po kurio laiko, tą patį vakarą paskambino apsaugos darbuotojas, kurio negali įvardinti paskambino ir pasakė, kad rado automobilį, kuris pavojingai manevravo. Peržiūrėjo vaizdo registratoriaus įrašus, matėsi automobilis, kuris galimai galėjo tai padaryti. Iš registratoriaus įrašo matėsi, kad Saulėtekio al. 9, Vilniuje, aikštelėje pastatė automobilį atbuline eiga, taip pat matėsi automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi kai atvažiavo pastarasis automobilis jau stovėjo. Automobilis Toyota stovėjo jo automobilio dešinėje pusėje, tai tas pats automobilis, kuris po to buvo sugretinime. Iš apsaugos kamerų įrašo vaizdo matosi, kad būtent šis automobilis galėjo kliudyti. Vaizdo įraše nesimato šio automobilio valstybinių numerių. Kiti išvažiavo lengvai. Iš apsaugos vaizdo kamerų įrašų nesimato automobilių kontaktų, matosi artimas manevravimas. Į automobilio Toyota vietą buvo pastatytas dar kitas juodas automobilis, kuris buvo statomas ne prieš esantį automobilį, padėjo kiti žmonės. Po to dar Mersedes Benz automobilis, kuris įvažiavo be kliūties, galėjo būti ir trečias automobilis. Iš vaizdo įrašo matosi, kad tie automobiliai nekliudė jo automobilio. Gali būti, kad vaizdo įraše užfiksuota apie automobilio Mazda atvykimą tik 9.33 val. Apsauga minėjo apie laiko nesutapimus pačioje sistemoje. Naujas vaizdo registratorius, todėl laiko fiksavimo nėra. Kitą dieną nuvyko į darbą, su apsaugos darbuotoju peržiūrėjo vaizdo įrašo momentus. Kitą dieną nuvykus į darbą, nuėjo pas apsaugą, peržiūrėjo įrašą ir pastebėjęs galimą kontaktą su panašiu automobiliu, kuris buvo užregistruotas su vaizdo registratoriumi ir kadangi paaiškėjo kas galimai galėjo kliudyti jo automobilį paskambino policijai. Viso vaizdo įrašo neperžiūrėjo, o tik tuos momentus, kai buvo manevruojama prie jo automobilio. Mano, kad automobilis Toyota kliudė jo automobilį paskutiniu manevru išvažiuodamas iš stovėjimo vietos. Kitam automobiliui padėjo manevruoti žmonės, kurie stovėjo prieš jo automobilį. Mano, kad Toyota vairuotojas galėjo girdėti kontaktą, nes sulaužyti bamperio laikikliai, turėjo būti garsas. Matėsi, kad kiti automobiliai negalėjo to padaryti. Iškvietė policiją, surašė protokolą. Buvo susitikę dėl automobilių sugretinimo, aukščio lygiai atitiko. Jo automobilį apgadino sidabrinis Toyota Corolla. Kai atvažiavo šis automobilis jau stovėjo, taip pat tai matyti ir vaizdo įraše. Jis įtartinai manevravo, kelis kartus bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kadangi priekyje buvo kliūtis ir galėjo kliudyti. Negali teigti, kad būtent jis kliudė, nes vaizdo kameros nefiksuoja tos pusės. Kiti automobiliai važiavo be kliūčių, su kitų žmonių pagalba. Jo registratoriaus pateiktas vaizdo įrašas yra byloje. Policijos pareigūnams pateikė atminties kortelę, jie persirašė filmuotą medžiagą. Jo automobiliui nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, sulaužytas vienas ar net du bamperio laikikliai. Sugretinime dalyvavo. Toyota apsaugos juostelės nubrozdinimai aukštis sutampa su Mazda nubrozdinimais. Toyota nubrozdinimai nelabai matėsi, galimai nuvalyti. Nubrozdinta Toyota automobilio vairuotojo pusės galinių durelių apdailos juosta, pažeidimai matėsi, galimai galėjo būti nuvalyti, kokio senumo nubrozdinimai nežino. Sugretinimo metu sakė, kad buvo kliudęs kažką. Matėsi nubrozdinimai, spalvos likučiai.

Liudytoja D. B. parodė, kad tą įvykį truputį pamena. Vaizdo medžiagą gavo iš vaizdo registratoriaus, o kitą vaizdo įrašą policijos patruliai paėmė iš universiteto stebėjimo kamerų. Peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti išvažiuojantis pilkos spalvos automobilis Toyota ir automobilis Mazda. Mazda automobilis atvažiavo į sustojimo vietą prie universiteto su vaizdo registratoriumi, užfiksavo automobilio Toyota valstybinį numerį. Kitame vaizdo įraše yra visos dienos vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad išvažiuojantis automobilis Toyota daug kartų manevruoja labai arti automobilio Mazda. Kamera nėra kokybiška, iš universiteto gautame vaizdo įraše valstybinio numerio nesimato. Automobilių kontakto nesimato, kadangi filmuota kitu kampu ir iš aukštai, tačiau tikėtina, kad tuo metu buvo kontaktas, ant automobilio nežymūs apgadinimai, tai tikėtina, kad pilietis galėjo juos padaryti. Pagal stebėjimo kamerų vaizdo įrašą nustatė įvykio laiką, nežino ar ten tikslus laikas. Buvo atvažiavusių kitų automobilių, bet tik šis automobilis arti ir pavojingai manevravo. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ji. Mazda automobiliui apgadintas priekinis bamperis. Pilietis yra pateikęs nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai su dažų likučiais, kurie akivaizdu ne nuo nukentėjusiojo automobilio. Tikėtina, kad buvo kontaktas su apdailos juosta, ant juostos yra nežymūs pabraukimai, kadangi stovinčiam automobiliui visada tenka didesnis smūgis. Nuotraukose nelabai žymūs, bet iš arti pasižiūrėjus matosi nubrėžimai ant galinių ir priekinių durelių apdailos juostų, kadangi automobilis manevravo pirmyn ir atgal ne vieną kartą. Oranžinės spalvos likučiai yra palikti ne šio įvykio metu, nes būtų likusios pašalinės dalelės ant automobilio. Kokio senumo apgadinimai ant automobilių negali pasakyti. Čia nesimato ant apdailos juostų nubrėžimų, kurie matėsi sugretinimo metu, kitų versijų netyrė. Nepamena to momento kai atvažiavo mėlynas Audi automobilis, jo surasti nebandė, nes nėra niekur užfiksuoti valstybiniai numeriai ir neįmanoma jo surasti. Negali teigti, kad vienintelė versija šioje byloje buvo patikrinta, todėl, kad matosi automobilio Toyota valstybinis numeris. Pirmą kartą atvykusi automobilio savininkė kategoriškai teigė, kad tik ji važinėja Toyota automobiliu. Kadangi ji konkrečiai nenurodė asmens vairavusio automobilį, tai kvietė ir vyrą, ir sūnų bei pažeidėją, kuris iš karto atėjo su atstovu. Pažeidimo laiką nustatė pagal vaizdo įrašą. Nekilo abejonių dėl vaizdo įrašo laiko ir aplinkybių surašant ATP protokolą, kai M. Š. nurodė, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje. Kaip arti manevravo pilka Toyota negali pasakyti. Negali nurodyti kurio manevro metu automobilis Toyota kliudė automobilį Mazda. Automobiliui Mazda apgadinimus automobilis Toyota padarė su kairės pusės priekinių arba galinių durelių apdailos juosta. Automobilis yra apžiūrėtas ne tik sugretinimo metu, byloje yra visos nuotraukos, kuriose užfiksuotos apdailos juostos. Priekinio bamperio nefiksavo, nes su ta vieta negalėjo būti kontaktas. Teismui pateikė kelias nuotraukas, kad būtų akivaizdu aukščiai kur su žmonėmis, o kur be. Sugretinimas buvo fiksuotas su trimis asmenimis. Priekinių ir galinių durelių vidurys fiksuotas su trimis asmenimis, be keleivių automobilio galinių durelių galas su oranžinės spalvos dažais. Fiksavo visus apgadinimus, esančius ant automobilio Toyota. Priekinio bamperio nefiksavo, nes su ta vieta negalėjo būti kontaktas. Tvirtina, kad automobilio Mazda apgadinimus padarė automobilis Toyota. Apsaugos darbuotojas jokių paaiškinimų nedavė. Mano, kad M. Š. turėjo pajusti susidūrimą. Kiekvienas kontaktas yra juntamas.

Liudytojas A. Š. parodė, kad gavo šaukimą atvykti į policijos komisariatą atpažinti savęs kaip transporto priemonės valdytojo. Nuvyko ir jo paklausė ar tą dieną vairavo automobilį Toyota, nežinojo, nes jau buvo praėję daug laiko. Parodė aikštelės kamerų vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad atvažiuoja pilkas automobilis, atvažiuoja kiti automobiliai ir po to išvažiuoja pilkas automobilis. Pasakė, kad negali savęs atpažinti, netgi sunku buvo pasakyti ar tai liudytojo mamos automobilis Toyota. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad Toyota automobilio valstybiniai numeriai užfiksuoti asmens, kurio automobiliui galimai padaryti pažeidimai su jų automobiliu ir parodė vaizdo įrašą. Keista, kad vaizdo įraše matomas ne vienas automobilis, kuris atvažiuoja ir išvažiuoja, bet atsakė, kad visus klausimus išspręs automobilių sugretinimo metu. Atvairavus automobilį Toyota į sugretinimą tyrėja apžiūrėjo abu automobilius, jų apgadinimus. Tada buvo paprašyta sugretinti tuos automobilius kaip iš vaizdo įrašo. Tada atėjo kita tyrėja ir jos pastebėjo, kad ant automobilio Toyota virš galinės arkos ir ant apdailos juostos kairėje pusėje yra pažeidimai. Šnekėjo su nukentėjusiuoju, paaiškino, kad jų tikslas išsiaiškinti tiesą, o nevengti atsakomybės, pastarasis atsakė, kad jo tikslas, kad jam būtų atlyginta žala. Nukentėjusysis pasakė, kad jo automobilio kairės pusės bamperio laikikliai išlūžę, todėl liudytojas pamanė, kad turi būti žymės ant Toyota automobilio. Paprašyta atsisėsti į automobilį visiems trims, išmatuoti aukščiai. Sugretinimo metu automobilis Toyota stovėjo vietoje, o prie jos pastatytas automobilis Mazda, kas pasirodė keista, kadangi iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad automobilis Mazda stovi, o Toyota manevruoja. Mano, kad reikia atkurti visą situaciją, tokia kokia ji buvo vaizdo įraše. Automobilis Mazda privarytas prie Toyota toje vietoje kur yra nubrozdinta apdailos juostelė, atšokę dažai. Akivaizdu tai nėra brūkšninis pažeidimas, o taškinis nuo automobilio nusidėvėjimo, tai yra būtent tos markės automobilio „liga“. Policijos tyrėjų klausė su kuria vieta padaryti pažeidimai, bet neatsakė konkrečiai, tiesiog nurodė apdailos juostelę. Jam išvažiavus iš sugretinimo, paskambino Mindaugo atstovas, kad turi grįžti ir parašyti pastabas. Paprašė pamatuoti automobilio Mazda pažeidimų aukštį, taip pat ir jų automobilių, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti. Kilo abejonių dėl tyrėjos kompetencijos. Apdailos juostelė yra atitinkame aukštyje, atitinkamos formos. Pažeidimai ant nukentėjusiojo automobilio irgi yra atitinkamame aukštyje, visiškai nesutampa. Iš bylos nuotraukų sunku spręsti tas ar ne tas pažeidimas. Žiūrint gyvai, akivaizdu, kad tie pažeidimai nelogiški. Sugretinimo metu vaizdo įrašų nežiūrėjo.

Liudytojas R. M. parodė, kad datos nepamena, nes praėjo nemažai laiko, buvo su M. Š. Saulėtekyje, Fizikos fakultete, turėjo važiuoti į kitą paskaitą, kuri turėjo prasidėti 11.00 val. Chemijos fakultete. Pirma paskaita prasideda 8.00 val., baigiasi apie 10.30 val. M. Š. buvo toje paskaitoje. Po paskaitos išėjo į lauką, sėdo į automobilį Toyota, kurį vairavo M. Š.. Automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Saulėtekio al., prie fakulteto, buvo pilna. Jiems išvažiavus iš vietos, kur stovėjo automobilis, pavažiavus stovėjimo aikštelėje atsirado kliūtis, jie negalėjo pravažiuoti, išvažiuoti pavyko po kurio laiko. Sugebėjo prasilenkti aikštelėje ir išvažiavo į VU Chemijos fakultetą. Nieko negirdėjo ir nejuto, nei kas būtų paliesta, nei trenktasi į ką nors. Tikrai 11.30 val. nebuvo Saulėtekio al., nes 11.39 val. turėjo sėdėti paskaitoje Chemijos fakultete.

Liudytojas A. Š. parodė, kad įvažiavimas į jo kiemą yra dviejų automobilių pločio, apačioje yra nuleidžiami varteliai, kurie yra oranžinės spalvos, nuleidimo mechanizmo dėžutė taip pat oranžinės spalvos. Praeitų metų vasarą, tikslios datos nepamena M. Š. atvažiavo jo paimti, važiavo žaisti futbolo ir M. Š. išsukinėdamas iš aikštelės galine dalimi kliudė tą oranžinę dalį. Tuo metu įvykis svarbus nepasirodė. Toyota automobilio pažeidimai buvo kairėje pusėje ant apsauginės juostelės galo, oranžinės spalvos įbrėžimai apie 5 cm ilgio. Galbūt buvo rudžių ant automobilio Toyota kairės pusės, bet daugiau nieko.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo

Pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje M. Š. 2015-02-17, apie 10.39 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 p. reikalavimus, Saulėtekio al. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Tokią išvadą teismas daro visapusiškai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Visų pirma, teismas tikslina pažeidimo padarymo laiką. Protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 11.39 val., pagal D. B. parodymus, toks laikas nustatytas remiantis Saulėtekio alėjos aikštelės vaizdo įrašu. Tačiau, atsižvegiant į nukentėjusiojo R. B. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Š. parodymus apie atvykimo ir išvykimo laikus, matyti, kad vaizdo įraše nurodytas laikas yra viena valanda vėlesnis, nei iš tikrųjų buvo, todėl laikytina, kad įvykis įvyko apie 10.39 val. Antra, byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje šalia (iš dešinės) automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tai įrodo byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašas bei M. Š. ir R. B. parodymai), ir išvažiuodamas iš savo stovėjimo vietos suko į kairę, t.y. pro dešinį Mazda 3 automobilio priekinio bamperio kampą. Kaip matyti iš byloje esančio aikštelės vaizdo įrašo, Toyota Corolla automobiliui priekyje buvo kliūtis (kiti automobiliai), todėl Toyota Corolla vairuotojas M. Š. kelis kartus manevravo pirmyn ir atgal važiuodamas labai arti būtent dešinio priekinio Mazda 3 automobilio bamperio kampo. Teismas konstatuoja, kad būtent tuo metu Toyota Corolla vairuotojas M. Š. galinių kairės pusės durelių apdailos juosta nežymiai kliudė kitą automobilį (Mazda 3), tokiu būdu nubrėždamas tiek šią juostą, tiek kito automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio dešinį kampą. Nors iš minėto vaizdo įrašo nesimato automobilių kontakto, tačiau kontakto buvimą įrodo minėtų automobilių Toyota Corolla ir Mazda 3 apžiūros ir sugretinimo protokolas bei foto nuotraukos (taip pat ir skaitmeniniu formatu) prie jo. Iš šio protokolo matyti, kad abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka. Pažymėtina, kad Toyota Corolla apdailos juostelės aukštis buvo matuotas tiek su 3 asmenimis, tiek be jų, tačiau trijų asmenų buvimas Toyota Corolla autombilyje patvirtina, kad abiejų automobilių apgadinimų aukštis yra iš esmės toks pats. Pažymėtina ir tai, kad tiek Toyota Corolla, tiek Mazda 3 automobilių apgadinimas yra vienodo pobūdžio, t. y. abu apgadinimai yra slystamojo pobūdžio, padaryti braukimo būdu. Iš skaitmeninių fotonuotraukų, darytų automobilių sugretinimo metu, akivaizdžiai matosi Toyota Corolla automobilio kairės pusės durelių apdailos juostos nubraukimas, kurio pobūdis (dydis, plotis, spalva ir pan.) yra labai panašus į Mazda 3 automobilio apgadinimą. Kad būtent šie apgadinimai buvo padaryti susidūrimo metu apklausta teisme nurodė ir liudytoja D. B.. Kitų Toyota Corolla apgadinimų (taškinių įbrėžimų ar oranžinių dėmių) teismas nevertina ir jų nesieja su šiuo eismo įvykiu.

Nors vaizdo įraše matyti, kad išvažiavus Toyota Corolla automobiliui, į jo vietą buvo pastatyti kiti du automobiliai, tačiau teismas daro išvadą, kad nei vienas iš vaizdo įraše matomų automobilių negalėjo apgadinti Mazda 3 automobilio. Pirmas automobilis – galimai tamsus Audi prisiparkuoja atbulas pro kitą pusę, nei stovi Mazda 3, juda atbulas link Mazda 3 automobilio priekinio dešinio sparno, bet ne bamperio priekinės dalies, be to, tuo metu Audi vairuotojui prisiparkuoti padeda išlipęs žmogus. Antras automobilis – šviesus dviduris, prisparkuoja lengvai, nes nėra jokios kliūties priešais, todėl net neprivažiuoja pavojingai arti Mazda 3 automobilio. Taigi konstatuotina, kad, atsižvelgiant į automobilių parkavimosi būdą, nei vienas iš šių automobilių kliudyti Mazda 3 automobilį negalėjo. Vėliau automobilių aikštelėje mažėja, todėl automobilių pastatymas ir išvažiamas iš aikštelės nesudaro keblumų, be to, tikimybę, kad koks nors kitas automobilis galėjo kliudyti Mazda 3 automobilį, pašalina transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti jau aptarti automobilių apgadinimai bei jų atitikimas.

Teismas, atsižvelgęs į tai kad R. B. nepažįsta M. Š., yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. B. parodymais, kad jo automobilio apgadinimai atsirado būtent 2015-02-17 apie 16.15 val., kai grįžo į aikštelę, o prieš tai jų nebuvo.

Taigi teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. Š. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, vaizdo įrašais, nukentėjusiojo R. B., liudytojos D. B. parodymais, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu ir fotolentele prie jo, kitomis fotonuotraukomis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas. Todėl jam skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo

Nors M. Š. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl šio pažeidimo padarymo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Šioje byloje M. Š. teigė, kad nepajuto kaip atsitrenkė į kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas R. M. bei paaiškinime L. K.. Peržiūrėjus aikštelės, kurioje įvyko susidūrimas vaizdo įrašą, iš šio įrašo nematyti, kad M. Š. ar kiti automobilio keleiviai būtų pastebėję, jog kliudė Mazda 3 automobilį. Iš jų veiksmų išvažiuojant iš parkavimo vietos bei aikštelės, jokių ženklų, jog jie suprato, kad kliudė kitą automobilį, nėra. Įvertinus abiejų automobilių apgadinimus, padarytus būtent šio įvykio metu – Mazda 3 padarytas nežymus priekinio dešinio bamperio apgadinimas, o Toyota Corrolla nežymiai nubrėžta kairės pusės galinių durelių apdailos juosta, M. Š. veiksmus eismo įvykio metu, nėra pagrindo teigti, kad, ypač atsižvelgiant į Toyota Corolla nedidelius nubraukimus apdailos juostoje, automobilių kontaktą galėjo pajusti M. Š.. Taigi teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl to, jog M. Š. pajuto smūgį, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Todėl teisena dėl šio pažeidimo nutraukina, nesant pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 127 str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str., teismas,-

nutaria:

pripažintiM. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 6030, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka