- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1-31-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10462-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- P. B.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
- 1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pasienio posto (poskyris) vyresniuoju veterinarijos gydytoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 228 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, t. y.:
P. B., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (galiojusi suvestinė redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytas pareigas, t. y. Valstybės tarnautojams nustatytą pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, būdamas valstybės tarnautoju-pasienio (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto vyresniuoju veterinarijos gydytoju, turėdamas pareigą vykdyti (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. B1-89, 7.1, 7.2 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. siekti užtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau-ES) teritoriją importuojami ir tranzitu vežami gyvūniniai ir negyvūniniai produktai, pašarai būtų saugūs, tinkamai paženklinti ir atitiktų Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų įteisintos saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; vykdyti iš trečiųjų šalių importuojamų ir tranzitu vežamų gyvūninių produktų ir pašarų siuntų pasienio valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, įskaitant mėginių ėmimą, nesilaikydamas 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš Ukrainos (viso šalies teritorijos) draudžiama įvežti šviežią galvijų mėsą, kadangi Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (toliau-KIPIS) prekės buvo nurodytos su kombinuotosios nomenklatūros kodu (toliau-KN) Nr. 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), taip pat nesilaikydamas Komisijos Reglamento (ES) 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas importas į ES yra draudžiamas, kadangi importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose prekės buvo nurodytos su KN 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena), žinodamas, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) gydytojai J. G. ir A. R. neleido įvežti į Lietuvos Respubliką UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos šalutinių gyvūninių produktų siuntos, kurios KN importo deklaracijoje ir komerciniuose dokumentuose buvo nurodytas Nr. 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena) bei pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens, atsakingo už gyvūninių produktų siuntą-UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti pasienio veterinarijos postui, per kurį importuojama gyvūninių produktų siunta, veterinarijos sertifikatą ir užpildytą veterinarinį įvežimo dokumentą (toliau-VID), kurio 2-oje dalyje pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimą, įformina sprendimą dėl importuojamos gyvūninių produktų siuntos, neatliko gabenamos prekės veterinarinio tikrinimo ir sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID-o, 2018 m. kovo 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyčia patvirtino (duomenys neskelbtini) Pasienio veterinarijos posto (toliau-PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto muitinės pareigūno R. I. surašytas pažymas Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0528, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0529, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0530 apie plombų pakeitimą ir parašė, kad PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja, nors vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2007/275/EB, iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių KN 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas. P. B. tyčia neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos prekės, kurios KN 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena, kilmės šalis Ukraina) pasienio veterinarinio patikrinimo, ir tokiu būdu suklaidinęs Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto pareigūnus, sudarė galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsivežti konteinerius Nr. APRU6122759, TRLU1742974 ir BMOU 9006721 su šaldyta galvijų skerdena – iš viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui į Lietuvos Respubliką, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą, po ko šalutiniai gyvūniniai produktai pateko į rinką kaip žmonių vartojimui tinkamas produktas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį šaldytos galvijų skerdenos pardavė t. y.: 2018 m. kovo 12 d. 2 000 kg skerdenos pardavė A. J., gyvenančiam Šiauliuose. Po ko A. J. 80 kg skerdenos pardavė D. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 23 d. 12 000 kg skerdenos vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenama į Lenkijos Respubliką, kurią įsigijo Lenkijos įmonė HAMP Sp. z.o.o. Tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais P. B. pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino institucijos-(duomenys neskelbtini) tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimą šia institucija bei taip padarė valstybei didelę neturtinę žalą.
Kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis atėjo į pamainą kovo 7 d. Pamainą jam perdavė A. R.. Ant stalo buvo padėti trys dokumentai. A. R. jam pasakė, kad vežama jautiena su olandiškais dokumentais, bet niekas nesupranta iš kur ji vežama - ar iš Egipto, ar iš Olandijos. Negalėjo patikrinti duomenų apie siuntėją, nes jie tuo metu neturėjo priėjimo prie Traces sistemos. Siuntėjo sistemoje jis pats netikrino, nes matė, kad buvo uždėtas Kretingos veterinarinės tarnybos antspaudas, todėl suprato, kad krovinį kontroliuoja Kretingos veterinarinė tarnyba. Muitininkai tikrino krovinį, kvietė ir juos – veterinarijos gydytojus, bet jie nėjo, nes nepateikti visi dokumentai. Kadangi krovinys buvo šaldytas ir stovėjo, dėl to kilo įtampa. Prieš tai buvo atėję kriminalistai, pasakė, kad jeigu bus krovinys iš Egipto, pakviesti juos. Kriminalistai, paklausė, ar kontroliuoja krovinį iš Egipto, jis pasakė, kad reikia VID‘o, bet niekas nieko nepateikė, o vėliau atnešė olandiškus dokumentus. Nesuprato, ar pirminis Bill‘as buvo Aleksandrijoje. Jie kartu dar aiškinosi dokumentus. Jis pamatė, kad olandiški dokumentai tvarkingi. Olandai siuntėjai, jeigu buvo komercinis dokumentas, tai VID‘as išrašytas kažkur Europoje, nes komercinio dokumento negalima išrašyti, jeigu nepadarytas VID‘as, bet galėjo būti VID‘as išrašytas ir trečioje šalyje. Jeigu buvo išrašytas VID‘as, jie jo nemato. Atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. K. ir jie kartu aiškinosi situaciją, nuėjo aiškintis į muitinę, kur buvo posto vedėja. Muitininkai ir jis sakė, kad reikia VID‘o. Bet šiuo atveju sprendė, kad VID‘as jau buvo išrašytas Olandijoje, nes jau išrašytas komercinis dokumentas, o pagal komercinį dokumentą antrą kartą VID‘as neišrašomas. Mano, kad įvyko nesusikalbėjimas. Kadangi VID‘ą išrašė olandai, tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos tarnyba jo nekontroliuoja. (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos tarnyba kontroliuoja tik krovinius iš trečiųjų šalių. Iš pateiktų dokumentų jis suvokė, kad krovinio kilmės šalis yra Ukraina, o Olandijoje padarytas VID‘as, toliau vystoma prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, krovinys turėjo keliauti į teritorinę veterinarijos tarnyba (į Kretingos veterinarinę tarnybą), o ne į jų pasienio postą. Muitinės pareigūnai turėjo plombos pakeitimo aktą, pažymas, nors pagal teisės aktus neturėjo jų rašyti. Mano, kad plombų keitimo akto nereikėjo pildyti, nes buvo europinis krovinys, bet muitininkai supildė ne pagal teises aktus. Muitinė neturėjo daryti importo, o turėjo neįleisti krovinio. Muitininkai ir jam siūlė surašyti aktą, kad išleidžia krovinį. Tada jau kilo diskusija. Tiek jis, tiek R. Š. atsisakė rašyti pažymą bei pagal komercinį dokumentą išduoti VID‘ą. Pažymėjo, kad jie krovinio nekontroliuoja, nes krovinys juda po Europos Sąjungą. Tada muitinės pareigūnai šaukė, kad kroviniui prastovos, paprašė ant plombos keitimo akto pažymėti, kad jie nekontroliuoja krovinio. Žodžiu, buvo spaudimas iš muitinės pareigūnų pusės. R. Š. liepė rašyti jam, nes jo pamaina buvo. Jis parašė, kad „(duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“. Kiek dirba, taip nėra buvę, kad toks krovinys važiuotų. Mano, kad čia nėra jokios jo kaltės, nes dokumentus turėjo muitininkai, būtent jie nuėmė plombas. Ne jis prašė duoti jam pasirašyti ant tų plombų keitimo aktų, o muitininkai jo prašė parašyti. Prisiminė, kad išvakarėse jam paskambino S. B., prašė leisti duoti jo telefoną žmogui. Vėliau suprato, kad tas žmogus buvo R. T.. Kai susitiko, R. T. neišlipęs iš automobilio, jo klausė, ar iš Olandijos vykstančiam kroviniui su olandišku komerciniu dokumentu išduodamas VID‘as. Jis atsakė, kad jeigu krovinys iš Olandijos, VID‘o neišduoda. Tada R. T. pasakė, kad buvo važiavęs krovinys su žuvimi ir VID‘o nereikėjo. Į tai jis atsakė, kad tokiu atveju aiškintųsi situaciją. Prašo nutraukti bylą jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinime nurodyta, kad P. B. nesilaikė Komisijos Reglamento (ES) 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas importas į ES yra draudžiamas, tačiau susipažinus su minėtu reglamentu, nustatyta, kad jis nenumato vienareikšmiško draudimo importuoti šalutinius gyvūninius produktus, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas.
Taip pat kaltinime nurodyta „P. B. sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID‘o.“ Vadovaujantis Komisijos Reglamentu (ES) 142/2011 šalutinių gyvūninių produktų siunta galėjo būti įvežta į Europos Sąjungą, nes ji atitiko visus formalius reikalavimas, be to, siunta jau buvo Europos Sąjungoje, nes į Klaipėdos uostą atgabenta iš Olandijos.
(duomenys neskelbtini) tarnybos veiklą, susijusią su šalutiniais gyvūniniais produktais, reglamentuoja šie europiniai teisės aktai: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1); 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1); 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319). Bei nacionaliniai teisės aktai: (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. B1-189 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymo subjektuose reikalavimų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. B1-190 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. B1-459 „Dėl gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. B1-352 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. B1- 558 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų bei gaišenų važtaraščių formų, jų pildymo nurodymų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, VIII priedo III skyrius reglamentuoja šalutinių gyvūninių produktų prekybos dokumentus ir sveikumo sertifikatus.
1. Prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas.
2. Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.
Valstybės narės gali reikalauti, kad siuntų atvežimo įrodymas būtų pateiktas per TRACES sistemą arba kaip ketvirta prekybos dokumento kopija, kurią gavėjas pasiųstų atgal gamintojui kaip siuntos atvežimo įrodymą.
3. Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.
4. Prekybos dokumentas pagal 6 punkte nustatytą pavyzdį pridedamas prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vežimo Europos Sąjungoje metu.
Tačiau kompetentinga institucija gali leisti ne tik perduoti informaciją per alternatyvią sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet ir prie jos teritorijoje vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių pridėti: a) kitokį prekybos dokumentą popierine ar elektronine forma, jeigu tokiame prekybos dokumente pateikiama šio skyriaus pastabų 6 punkto f papunktyje nurodyta informacija; b) prekybos dokumentą, kuriame medžiagos kiekis nurodomas medžiagos svorio ar tūrio vienetais arba pakuočių skaičiumi. 6 punkto f papunktyje nurodyta, kad prekybos dokumente turi būti nurodyta: medžiagos paėmimo iš patalpų data; medžiagų aprašymas, įskaitant: medžiagos identifikavimą pagal vieną iš kategorijų, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose; gyvūnų rūšis ir konkrečią nuorodą į taikytiną 10 straipsnio punktą, jei tai 3 kategorijos medžiagos ir jų gaminiai, skirti gyvūnams šerti, ir jei taikytina, gyvūno ausies žymeklio numerį; medžiagos kiekis tūrio, svorio vienetais arba pakuočių skaičiumi; medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta; medžiagos vežėjo pavadinimas ir adresas; gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikoma, jo patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai; jei taikoma, kilmės įmonės ar gamyklos patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai, ir apdorojimo pobūdis ir metodai.
2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnyje “Surinkimas, kategorijos nustatymas ir gabenimas” 6 dalyje numatyta, kad Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl: a) atvejų, kai reikalingas sveikumo sertifikatas, atsižvelgiant į tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų; b) atvejų, kai nukrypstant nuo 2 dalies 1 pastraipos ir atsižvelgiant į nedidelį tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų, šiuos gaminius galima gabenti be šioje dalyje nurodytų dokumentų ar sertifikatų; c) identifikavimo reikalavimų, įskaitant ženklinimą, ir įvairių kategorijų šalutinių gyvūninių produktų atskyrimo gabenimo metu reikalavimų; d) sąlygų išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir vežimo metu, įskaitant šių produktų saugaus gabenimo reikalavimus dėl talpyklų, transporto priemonių ir pakuočių medžiagų.
Susipažinus su aukščiau nurodytais reglamentais, spręstina, kad krovinys - šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP), šaldyta galvijų skerdena, turėjo tvarkingus dokumentus ir buvo siunčiamas nepažeidžiant 142/2011 reglamente numatytos tvarkos. Krovinys turėjo prekybos dokumentą (t. 1, b. l. 67-68, t. 3, b. l. 10-21), koks numatytas reglamente. Šiame dokumente buvo nurodyta informacija, kaip numatyta 142/2011 reglamento VIII priedo III skyriaus 6 punkto f papunktyje. Krovinys buvo gabenamas su prekybos dokumentu, o VID‘as jam nebuvo būtinas, nes šis prekybos dokumentas atitiko VID‘ą. Kadangi krovinys turėjo prekybos dokumentą, kuris atitiko VID‘ą, (duomenys neskelbtini) tarnybos posto pareigūnams nereikėjo papildomai tikrinti šio krovinio ir žymėti dokumentus. Tačiau muitinės pareigūnai neišsiaiškinę krovinio statuso nuėjo pasitarti su veterinarijos pareigūnais. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š., teritorinės muitinės pamainos viršininkė, nurodė, kad ji pati ėjo į pasienio veterinarijos tarnybą, kad priimti sprendimą dėl tolimesnio krovinio judėjimo, nes po patikrinimo sprendimas dėl krovinio tolimesnio judėjimo nebuvo priimtas. Veterinarijos tarnyboje sužinojo, kad nėra krovinio VID‘o. Tokiems kroviniams muitinės tikrinimui yra kitas dokumentas, kuris buvo neįvertintas, bet irgi veterinarinis dokumentas, kuris yra pagrindinis ir esminis. Apsidraudžiant nusprendė, kad reikia Veterinarijos tarnybos atžymos ant plombavimo dokumento, kad jų patikrino nereikia. Veterinarijos gydytojas ne pasirašė, o uždėjo spaudą ant kiekvieno konteinerio plombų nuėmimo akto. Toks sprendimas priimamas išskirtiniais atvejais. Taigi šiuo atveju įvyko nesusikalbėjimas tarp skirtingų institucijų pareigūnų. Veterinarijos pareigūnai buvo suklaidinti muitinės pareigūnų, nes šie veterinarijos pareigūnams pasakė, kad krovinys neturi VID‘o, o veterinarijos pareigūnai be VID‘o nieko negalėjo spręsti.
Taigi krovinys turėjo veterinarinį dokumentą, kuris buvo pakankamas ir papildomo veterinarinio tikrinimo nereikalavo, nes krovinys jau buvo pasiekęs Europos Sąjungą, po Europos Sąjungos šalis galėjo judėti laisvai. Ta aplinkybė, kad P. B. papildomai padėjo (duomenys neskelbtini) tarnybos antspaudą ant krovinio prekybos dokumentų, negali būti laikoma esminiu procedūros pažeidimu, nes krovinys – šalutiniai gyvūniniai produktai į Europos Sąjungą buvo atgabenti teisėtai ir be formalių pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos rašte „Dėl informacijos pateikimo Klaipėdos AVPK, kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 –ajam skyriui“ 4 punkte nurodyta, kad „VMVT pabrėžia, kad nežinodama tikslesnės informacijos apie importuojamus ŠGP, negali vienareikšmiškai atsakyti, ar leidžiama importuoti ŠGP iš Ukrainos ar Egipto Arabų Respublikos“ (T.2, b.l. 21). Taigi, kaip matyti – vien tai, kad ŠGP yra importuojamas iš Ukrainos ar Egipto Arabų Respublikos nesudaro prielaidos teigti, kad yra pažeidžiamas Komisijos Reglamentas (ES) 142/2011.
Kaltinime nurodyta, kad „P. B. tyčia patvirtino (duomenys neskelbtini) (toliau-PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto muitinės pareigūno R. I. surašytas pažymas Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0528, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0529, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0530 apie plombų pakeitimą ir suklaidino Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto pareigūnus.“ Išklausęs kaltinamojo bei liudytojų parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad P. B. neturėjo jokios tyčios uždėti antspaudus ant minėtų dokumentų, priešingai - jis buvo priverstas tai padaryti. Kaip nurodė, teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. - apsidraudžiant nusprendė, kad reikia Veterinarijos tarnybos atžymos ant plombavimo dokumento. Taigi, ne P. B. suklaidino muitinės pareigūnus, o muitinės pareigūnai primygtinai spausdami įtakojo, kad P. B. uždėtų spaudą, kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“. Pažymėtina, kad veterinarijos tarnybos pareigūnai nedalyvavo krovinio patikrinime – t.y. jų nebuvo kai buvo nuimtos krovinio plombos, muitinės pareigūnai patys atėjo pas juos pasikonsultuoti. Be to, vėliau atvyko muitinės tarpininkai su pretenzijomis, kodėl užlaikomas krovinys, kas sudarė dar didesnę įtampą ir P. B., ir kitiems pareigūnams.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra įrodyta, jog kaltinamojo P. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. P. B. pozicija neigiant jam pareikštus kaltinimus visa apimtimi ir visos baudžiamosios bylos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuosekli ir nesikeitė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, P. B. parodymai buvo visiškai identiški, aplinkybių dėstymas buvo visiškai vieningas, t. y. jis nuo pat pradžių tvirtino, kad kaltu neprisipažįsta ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju veterinarijos gydytoju. 2018-03-06 nedirbo. 2018-03-06 paskambino S. B., kuris anksčiau dirbo muitinėje, šiuo metu nedirba, nes yra pensijoje. Jis telefonu paklausė, ar galėtų duoti jo telefono numerį kažkokiam asmeniui. Netrukus paskambino vyriškis, kaip jau žino tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, su kuriuo susitarė susitikti. Kai susitiko, asmuo pasakė, kad važiuoja krovinys iš Egipto ar iš Ukrainos, kad krovinys yra muitinės teritorijoje, kad kriminalistai atidarė žiūrėjo, viskas gerai, tačiau muitinė reikalauja VID‘o. Jis paklausė, ar reikalingas VID‘as, kai krovinys važiuoja su olandišku komerciniu dokumentu. P. B. atsakė, kad jei yra olandiškas komercinis dokumentas, tai VID‘as nereikalingas, nes VID‘as turėtų būti Olandijoje išduotas, t. y. atliktas veterinarinis išmuitinimas. Visoje Europos Sąjungoje VID‘o forma yra tokia pati. 2018-03-07 ryte 8.00 atėjo į darbą, priėmė pamainą iš A. R. ir J. G.. Jie pasakė, kad yra trys konteineriai su šaldyta jautiena iš Egipto ar Ukrainos, bet veterinarijai yra pateiktas tik Olandijos komercinis dokumentas. To komercinio dokumento kopiją jie padavė ir parodė. Tai buvo tik dokumento kopija, originalaus dokumento jis nematė. Taip pat sakė, kad muitininkai buvo atidarę konteinerius, bet jie nedalyvavo, kad muitinė buvo atėjusi ir prašė pasirašyti, bet jie niekur nesirašė. Kaip suprato iš A. R. ir J. G. jie taip pat manė, kad ta jautiena veterinariškai išmuitinta buvo Olandijoje, bet niekur nepasirašinėjo. A. R. su J. G. išėjo, o jis liko su R. Š., jis tuo metu buvo laikinai einantis vedėjo pareigas. 2018-03-07 ryte atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ du atstovai ir reiškė pasipiktinimą, kad nepraleidžiami kroviniai su šaldyta jautiena. Jis jiems pasakė, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio postas to krovinio nekontroliuoja, nes jis pagal pateiktus dokumentus turėtų būti išmuitintas veterinariškai Olandijoje. Komercinis dokumentas buvo anglų kalba, viršuje uždėtas Kretingos Veterinarinės tarnybos gydytojo S. A. rekvizitai ir parašas. Jis suprato, kad šis parašas ant minėto komercinio dokumento reiškia tai, kad S. A. apie šį krovinį žino, kad Kretingos veterinarinė tarnyba jį kontroliuos. Jis kartu su tais atstovais nuėjo pas muitinės posto vadovybę, kur muitinės darbuotojai reikalavo, kad jis parašytų, jog šis krovinys veterinarijos yra nekontroliuojamas. Jie reikalavo pažymos, bet jis atsakė, kad jokios pažymos veterinarai nerašo, tai patvirtino ir R. Š., kad jie nieko neturi rašyti, tačiau muitinės darbuotojai sakė, kad jei nereikia VID‘o, tai parašykite, kad šis krovinys yra nekontroliuojamas. Jis ant pažymos apie plombų pakeitimą parašė, kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“, uždėjo veterinarijos posto spaudą bei spaudą su data. Savo vardo pavardės nenurodė, nes tokių įrašų paprastai nedaro. Jis neturėjo galimybės pasitikrinti, ar tikrai krovinys buvo išmuitintas Olandijoje ir Olandijoje buvo išduotas VID‘as, nes nebuvo nurodytas nei VID‘o numeris, nei bendrojo VID‘o Europos numeris.
P. B. kaltės neįrodo ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja veterinarijos gydytoja J. G., parodė, kad jos budėjimo metu atvyko krovinys su šaldyta jautiena, ji krovinio nematė, jai kaip veterinarijos gydytojai buvo pateikti dokumentai. Dokumentuose buvo matoma, kad prekė buvo iš trečiųjų šalių, tačiau prekė į Lietuvą atkeliavo iš Olandijos. Jai buvo pateiktas šios prekės konvencinis dokumentas ant kurio ir buvo ši informacija, todėl veterinarinis išmuitinimo dokumentas nebuvo reikalingas. Ji nesiėmė spręsti prekės išleidimo į laisvą apyvartą klausimo, nes šios prekės neturėjo ir tikrinti. Ant plombos padarytas P. B. įrašas jos manymu yra niekinis ir jokios reikšmės neturi. P. B. šį įrašą galėjo padaryti spaudžiamas muitinės pareigūnų. Liudytojas A. R., veterinarijos gydytojas, paaiškino kad krovinys į postą atvyko jo ir J. G. budėjimo metu, t.y. kovo 6 d. Apie krovinio atgabenimą jie paprastai sužino prieš parą, el. paštu, bet šiuo atveju buvo keista, kad apie krovinį jokios išankstinės informacijos negavo. Jis susidūrė su jam nematyta dokumento forma. Su šiuo kroviniu dirbo J. G., jis girdėjo kaip ji aiškinosi dėl šio krovinio. Tačiau šis klausimas buvo paliktas sekančios pamainos veterinarinės tarnybos specialistams. Tą pačią dieną atėjo pareigūnai iš kriminalinės tarnybos ir paprašė peržiūrėti dokumentus, kuriuos jie atsinešė. Po pietų tą pačią dieną atėjo muitinės darbuotojai, kurie paklausė ar pasirašys ant plombų pakeitimo akto. Kovo 7 d. apie 8 val. perdavė pamainą, tuo metu atvyko krovinio savininkai, kurie piktinosi kodėl nėra išleidžiamas krovinys. Nebuvo pateiktas veterinarinis dokumentas, todėl jie krovinio netikrino, jie nepasirašinėjo ant jokių dokumentų. Liudytojas R. Š. paaiškino, kad įvykio metu jis laikinai ėjo skyriaus vedėjo pareigas. Tarnybos metu jam paskambino P. B., kuris trumpai paaiškino situaciją apie muitinės darbuotojų reikalavimą, išspręsti krovinio paleidimo klausimą. Jam atvykus į postą ir perkalbėjus su P. B. suprato situaciją ir pagal pateiktus dokumentus suprato, kad Lietuvoje šiam kroviniui veterinarinis patikrinimas yra nereikalingas. Į kabinetą atėjo muitinės darbuotojos, kurių viena buvo pamainos viršininkė. Visi aiškinosi situaciją ar yra reikalingas veterinarinės tarnybos patikra. Analizavo muitinės pareigūnų atsineštus dokumentus. Diskusijų metu muitinės pareigūnės pareikalavo, kad P. B. surašytų pažymą, kad veterinarinė tarnyba šio krovinio nekontroliuoja. Paaiškinus, kad jie tokių pažymų nerašo, muitinės pareigūnės paprašė ant bet kurio iš dokumentų uždėti vizą, kad šis krovinys yra nekontroliuojamas. Ilgų diskusijų ir ginčų metu P. B. ant kažkurio iš dokumentų padarė įrašą.
Liudytoja G. Ž. parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) poste buvo tikrinamas šaldytas jautienos krovinys. Tą pačią dieną pamainos viršininkė šį krovinį nukreipė veterinariniam patikrinimui, bet tą dieną dirbę veterinarai nurodė, kad prie krovinio trūksta dokumentų (VID), todėl krovinio į apyvartą neišleido. Pagal susidariusią situaciją prekės savininkas privalėjo pateikti VID dokumentą ir tada krovinys būtų išleistas. 2018 m. kovo 7 d. pas posto vadovybę atėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ tarpininkas su pretenzija, kad krovinys yra nepaleidžiamas dėl biurokratinių strigimų. Jis aiškino, kad VID dokumentas yra nereikalingas. Kad klausimas būtų išspręstas operatyviai ji kartu su pamainos viršininke R. Š. nuėjo į (duomenys neskelbtini) tarnybos patalpas ir su šios tarnybos vedėju ir veterinarijos gydytoju aiškinosi situaciją. Abu veterinarijos atstovai joms paaiškino situaciją, kad jei prekė atvyksta iš ES šalies krovinys apeina jų tarnybą. Abu veterinarijos gydytojai laikėsi tos pačios nuomonės. Vyko ilga diskusija. Jos kaip muitinės darbuotojos paprašė poziciją išreikšti raštu. Ilgų diskusijų metu buvo prieitas kompromisas ir veterinarijos gydytojas ant krovinio plombų keitimo protokolo padarė įrašą apie tai, kad tarnyba krovinio nekontroliuoja. Gavus įrašą buvo atliekama eilė procedūrinių veiksmų. Tik dienos bėgyje buvo priimtas sprendimas išleisti krovinį. Dėl krovinio išleidimo vyko ilga diskusija, buvo analizuojami dokumentai. Diskusija vyko ir po vizos uždėjimo. Liudytoja L. G. nurodė, kad 2018 m. kovo mėn. dirbo pamainoje, kai į postą buvo atvežtas krovinys su šaldyta jautiena. Ant konteinerių nebuvo veterinarinės plombos. Ji skambino į veterinarinę tarnybą ir klausė ar veterinarinės tarnybos darbuotojai dalyvaus tikrinant krovinį, Veterinarijos darbuotojai dalyvauti atsisakė, kadangi nebuvo pateikti jokie duomenys, dokumentai, nebuvo užpildyta pirmoji VID skiltis. Ji sistemoje padarė įrašą, kad nebuvo pateikti veterinariniai vežimo dokumentai, veterinarinių plombų nebuvo. Liudytoja R. Š. nurodė, kad perimant pamainą iš pamainos viršininkės kovo 7 d. buvo gauta informacija, kad muitinės teritorijoje stovi trys konteineriai su šaldyta jautiena. Buvo nurodyta, kad muitinės fizinis tikrinimas yra baigtas. Krovinys nėra išleistas, nes nėra pateiktas veterinarinis įvežimo dokumentas. Pamainos viršininkė kartu su G. Ž. nuėjo pačios aiškintis į posto veterinarinę tarnybą dėl minėto krovinio. Veterinarijos poste buvo du gydytojai. Apie krovinį žinojo, turėjo kažkokius dokumentus. Vienas iš gydytojų paaiškino, kad yra pateiktas veterinarinis dokumentas, tik kitokios formos ir kad tą krovinį kontroliuos Kretingos veterinarijos tarnybą, kad šiuo atveju VID pildyti nereikia.
Krovinio vežėjo atstovas liudytojas A. K. nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. jo įmonė pildė importo deklaraciją, prekė buvo jautiena, netinkama žmonių maistui, tai šalutiniai gyvuliniai produktai. Jautiena buvo vežama iš Egipto į Lietuvą. Pardavėjas buvo olandų įmonė. Prieš pildant deklaraciją buvo gauti visi reikalingi dokumentai importo deklaracijai užpildyti, jie pateikti per sistemą. Dokumentai dėl šio krovinio buvo gauti sausio 18 d. t. y., komercinis veterinarinis dokumentas ant kurio buvo Kretingos veterinarinės tarnybos inspektoriaus S. A. parašas. Apačioje šio dokumento buvo originalus Olandijos įmonės antspaudas ir parašas. R. T. jam paaiškino, kad tai yra europinis veterinarinis dokumentas. Jis tuo patikėjo. Taip pat R. T. buvo pateikęs prekių pirkimo sąskaitą. Importo deklaraciją pildė I. J.. Jokių papildomų reikalavimų NTA sistemoje iš muitinės nebuvo gauta, vienintelis reikalavimas buvo pateikti papildomai VID t.y., veterinarinį vežimo dokumentą. Pateiktus importo deklaraciją, jis susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. T.. Pasakė, kad VID nėra, yra tik europinis veterinarinis dokumentas, o VID šiuo atveju nereikia, nes prekė keliauja iš Europos. Tikrinant prekę/krovinį dalyvavo darbuotojas M. Ž.. Kovo 6 d. prekė nebuvo išleista, o kovo 7 d. ryte jis kartu su M. Ž. važiavo aiškintis į veterinarinę posto tarnybą kodėl prekė yra neišleidžiama, nusivežė originalų europinį komercinį dokumentą ir parodė veterinarinei posto tarnybai. Jie tarėsi ir priėmė sprendimą, kad VID nereikia, kad pateikti dokumentai yra tinkami ir prekė kovo 7 d. buvo išleista į apyvartą. Veterinarijos pareigūnai patikrinime nedalyvavo, VID pildomas nebuvo, kadangi buvo pateiktas europinis sertifikatas.
Be to, R. B. kaltės neįrodo ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai. Telefoniniuose pokalbiuose R. T. kalba, kad jis imsis veiksmų, kad produkcija per muitinės postą praeitų sklandžiai. Kitame pokalbyje R. T. informuoja, kad jis bendravo su muitinės pareigūnais dėl sklandesnio proceso vykdymo. Kitame iš pokalbių R. T. skambina S. B., siekdamas susitikti su P. B.. Tas pats asmuo kitame pokalbyje tariasi su P. B. dėl susitikimo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių telefoninių pokalbių nėra aišku kokiais veiksmais P. B. buvo įtakojamas elgtis neteisėtai ir imtis veiksmų, kad šaldytos jautienos krovinys sklandžiai praeitų per sieną.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčitinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad P. B. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Byloje jokie įrodymai nepatvirtina fakto, kad P. B. siekė, ir tuo labiau jo suvokimo, piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir padaryti didelės žalos valstybei. Todėl teismas daro išvadą, kad P. B. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl P. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 5, b. l. 164-167).
Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dešimt CD diskų su garso įrašais ir fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus - dešimt CD diskų su garso įrašais ir fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.