Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-31-963/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: 1-31-963/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10462-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis: P. B.
Advokatai: Mindaugas Repšas

Kategorijos

1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-963/2020Proceso Nr. 1-01-1-10462-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pasienio posto (poskyris) vyresniuoju veterinarijos gydytoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 228 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, t. y.:

P. B., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (galiojusi suvestinė redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytas pareigas, t. y. Valstybės tarnautojams nustatytą pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, būdamas valstybės tarnautoju-pasienio (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto vyresniuoju veterinarijos gydytoju, turėdamas pareigą vykdyti (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. B1-89, 7.1, 7.2 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. siekti užtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau-ES) teritoriją importuojami ir tranzitu vežami gyvūniniai ir negyvūniniai produktai, pašarai būtų saugūs, tinkamai paženklinti ir atitiktų Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų įteisintos saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; vykdyti iš trečiųjų šalių importuojamų ir tranzitu vežamų gyvūninių produktų ir pašarų siuntų pasienio valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, įskaitant mėginių ėmimą, nesilaikydamas 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš Ukrainos (viso šalies teritorijos) draudžiama įvežti šviežią galvijų mėsą, kadangi Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (toliau-KIPIS) prekės buvo nurodytos su kombinuotosios nomenklatūros kodu (toliau-KN) Nr. 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), taip pat nesilaikydamas Komisijos Reglamento (ES) 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas importas į ES yra draudžiamas, kadangi importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose prekės buvo nurodytos su KN 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena), žinodamas, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) gydytojai J. G. ir A. R. neleido įvežti į Lietuvos Respubliką UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos šalutinių gyvūninių produktų siuntos, kurios KN importo deklaracijoje ir komerciniuose dokumentuose buvo nurodytas Nr. 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena) bei pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens, atsakingo už gyvūninių produktų siuntą-UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti pasienio veterinarijos postui, per kurį importuojama gyvūninių produktų siunta, veterinarijos sertifikatą ir užpildytą veterinarinį įvežimo dokumentą (toliau-VID), kurio 2-oje dalyje pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimą, įformina sprendimą dėl importuojamos gyvūninių produktų siuntos, neatliko gabenamos prekės veterinarinio tikrinimo ir sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID-o, 2018 m. kovo 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyčia patvirtino (duomenys neskelbtini) Pasienio veterinarijos posto (toliau-PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto muitinės pareigūno R. I. surašytas pažymas Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0528, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0529, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0530 apie plombų pakeitimą ir parašė, kad PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja, nors vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2007/275/EB, iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių KN 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas. P. B. tyčia neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos prekės, kurios KN 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena, kilmės šalis Ukraina) pasienio veterinarinio patikrinimo, ir tokiu būdu suklaidinęs Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto pareigūnus, sudarė galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsivežti konteinerius Nr. APRU6122759, TRLU1742974 ir BMOU 9006721 su šaldyta galvijų skerdena – iš viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui į Lietuvos Respubliką, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą, po ko šalutiniai gyvūniniai produktai pateko į rinką kaip žmonių vartojimui tinkamas produktas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį šaldytos galvijų skerdenos pardavė t. y.: 2018 m. kovo 12 d. 2 000 kg skerdenos pardavė A. J., gyvenančiam Šiauliuose. Po ko A. J. 80 kg skerdenos pardavė D. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 23 d. 12 000 kg skerdenos vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenama į Lenkijos Respubliką, kurią įsigijo Lenkijos įmonė HAMP Sp. z.o.o. Tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais P. B. pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino institucijos-(duomenys neskelbtini) tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimą šia institucija bei taip padarė valstybei didelę neturtinę žalą.

Kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis atėjo į pamainą kovo 7 d. Pamainą jam perdavė A. R.. Ant stalo buvo padėti trys dokumentai. A. R. jam pasakė, kad vežama jautiena su olandiškais dokumentais, bet niekas nesupranta iš kur ji vežama - ar iš Egipto, ar iš Olandijos. Negalėjo patikrinti duomenų apie siuntėją, nes jie tuo metu neturėjo priėjimo prie Traces sistemos. Siuntėjo sistemoje jis pats netikrino, nes matė, kad buvo uždėtas Kretingos veterinarinės tarnybos antspaudas, todėl suprato, kad krovinį kontroliuoja Kretingos veterinarinė tarnyba. Muitininkai tikrino krovinį, kvietė ir juos – veterinarijos gydytojus, bet jie nėjo, nes nepateikti visi dokumentai. Kadangi krovinys buvo šaldytas ir stovėjo, dėl to kilo įtampa. Prieš tai buvo atėję kriminalistai, pasakė, kad jeigu bus krovinys iš Egipto, pakviesti juos. Kriminalistai, paklausė, ar kontroliuoja krovinį iš Egipto, jis pasakė, kad reikia VID‘o, bet niekas nieko nepateikė, o vėliau atnešė olandiškus dokumentus. Nesuprato, ar pirminis Bill‘as buvo Aleksandrijoje. Jie kartu dar aiškinosi dokumentus. Jis pamatė, kad olandiški dokumentai tvarkingi. Olandai siuntėjai, jeigu buvo komercinis dokumentas, tai VID‘as išrašytas kažkur Europoje, nes komercinio dokumento negalima išrašyti, jeigu nepadarytas VID‘as, bet galėjo būti VID‘as išrašytas ir trečioje šalyje. Jeigu buvo išrašytas VID‘as, jie jo nemato. Atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. K. ir jie kartu aiškinosi situaciją, nuėjo aiškintis į muitinę, kur buvo posto vedėja. Muitininkai ir jis sakė, kad reikia VID‘o. Bet šiuo atveju sprendė, kad VID‘as jau buvo išrašytas Olandijoje, nes jau išrašytas komercinis dokumentas, o pagal komercinį dokumentą antrą kartą VID‘as neišrašomas. Mano, kad įvyko nesusikalbėjimas. Kadangi VID‘ą išrašė olandai, tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos tarnyba jo nekontroliuoja. (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos tarnyba kontroliuoja tik krovinius iš trečiųjų šalių. Iš pateiktų dokumentų jis suvokė, kad krovinio kilmės šalis yra Ukraina, o Olandijoje padarytas VID‘as, toliau vystoma prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, krovinys turėjo keliauti į teritorinę veterinarijos tarnyba (į Kretingos veterinarinę tarnybą), o ne į jų pasienio postą. Muitinės pareigūnai turėjo plombos pakeitimo aktą, pažymas, nors pagal teisės aktus neturėjo jų rašyti. Mano, kad plombų keitimo akto nereikėjo pildyti, nes buvo europinis krovinys, bet muitininkai supildė ne pagal teises aktus. Muitinė neturėjo daryti importo, o turėjo neįleisti krovinio. Muitininkai ir jam siūlė surašyti aktą, kad išleidžia krovinį. Tada jau kilo diskusija. Tiek jis, tiek R. Š. atsisakė rašyti pažymą bei pagal komercinį dokumentą išduoti VID‘ą. Pažymėjo, kad jie krovinio nekontroliuoja, nes krovinys juda po Europos Sąjungą. Tada muitinės pareigūnai šaukė, kad kroviniui prastovos, paprašė ant plombos keitimo akto pažymėti, kad jie nekontroliuoja krovinio. Žodžiu, buvo spaudimas iš muitinės pareigūnų pusės. R. Š. liepė rašyti jam, nes jo pamaina buvo. Jis parašė, kad „(duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“. Kiek dirba, taip nėra buvę, kad toks krovinys važiuotų. Mano, kad čia nėra jokios jo kaltės, nes dokumentus turėjo muitininkai, būtent jie nuėmė plombas. Ne jis prašė duoti jam pasirašyti ant tų plombų keitimo aktų, o muitininkai jo prašė parašyti. Prisiminė, kad išvakarėse jam paskambino S. B., prašė leisti duoti jo telefoną žmogui. Vėliau suprato, kad tas žmogus buvo R. T.. Kai susitiko, R. T. neišlipęs iš automobilio, jo klausė, ar iš Olandijos vykstančiam kroviniui su olandišku komerciniu dokumentu išduodamas VID‘as. Jis atsakė, kad jeigu krovinys iš Olandijos, VID‘o neišduoda. Tada R. T. pasakė, kad buvo važiavęs krovinys su žuvimi ir VID‘o nereikėjo. Į tai jis atsakė, kad tokiu atveju aiškintųsi situaciją. Prašo nutraukti bylą jo atžvilgiu.

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos poskyryje veterinarijos gydytoja. Apie įvykį nurodė, kad tą dieną ji, kartu su veterinarijos gydytoju A. R., dirbo vienoje komandoje. Ryte atėjo muitinės kriminalistai, prisistatė ir pasakė, kad turi būti atgabentas jautienos krovinys ir tada reikia iš karto kviesti kriminalistus. Po kurio laiko atėjo muitinės pareigūnai, atsinešė Olandijos komercinį dokumentą, kurio ji nestudijavo, bet galima buvo suprasti, kad olandai padarė importą, pervežimui išrašė lydintį dokumentą, kad krovinys pervažiuotų Europos Sąjungos teritoriją, galutinis taškas buvo Lietuva. Pagal šitą komercinį dokumentą ji nieko negalėjo aiškintis, nes tai buvo vidaus judėjimo dokumentas, o ne veterinarinis. Muitinės kriminalistai klausė, jeigu tai Europos Sąjungos bendrijos krovinys, ar su tokiu dokumentu gali važiuoti, ar toks krovinys kontroliuojamas. Ji atsakė, jeigu Europos Sąjungos krovinys, tai su tokiu kroviniu toks dokumentas yra tinkamas ir gali važiuoti be jų veterinarijos kontrolės. Kadangi ji jokių dokumentų nei krovinio nematė, pasakė, jeigu krovinys yra iš trečiųjų šalių, reikia veterinarijos įvežimo dokumento. Teoriškai žinojo, jeigu yra išduotas olandų komercinis dokumentas, tai produkcija turi turėti Europos Sąjungos statusą. Komercinis dokumentas, - vidaus prekybos dokumentas tarp Europos Sąjungos šalių, kuriame nurodyta kas, iš kur ir kur keliauja, ir kuriuo nepasitikėti negali būti pagrindo. Muitinė užsiėmė pati tuo kroviniu, jo dokumentų tyrimu. Jų niekas apie nieką neinformavo. Jeigu būtų kreipiamasi, tada ji aiškintųsi krovinio statusą, prašytų VID‘o. Paaiškino, kad jeigu krovinys yra iš trečiųjų šalių, tada ji prisideda prie kontrolės, reikalauja dokumentų ir sertifikatų, VID‘o, t. y. tarptautinio veterinarijos įvežimo dokumento. Nurodė, kad retai yra vežami šalutiniai gyvūnijos produktai. Tai gal net pirmas kartas buvo. Pažymėjo, kad jei krovinys yra iš trečiųjų šalių, į juos turi kreiptis įmonės atstovas, asmuo, atsakingas už siuntą, ekspeditorius ar muitinės tarpininkas, bet ne muitininkai, kuriems ji pabrėžė, kad jeigu tai trečiųjų šalių krovinys, jie privalo reikalauti veterinarijos dokumento. Ryte jos pamainą pakeitė P. B.. Ji jam perdavė, kad pateiktas komercinis dokumentas jautienai iš Ukrainos, Egipto. Muitinė dienos eigoje informavo, kad krovinys ukrainietiškos kilmės, bet turi olandų sertifikatą. Muitinė toliau aiškinosi krovinio statusą, nes nebuvo aišku, ar importas buvo padarytas Olandijoje. Krovinys buvo sulaikytas, nes buvo abejojama dėl jo statuso. Kol nebuvo aiškus krovinio statusas, ji nepraleido krovinio. (t. 3, b. l. 10-14). Pažymėjo, kad šį kartą muitinės pareigūnai pirmą kartą į juos kreipėsi, reikalavo atžymos, kad Veterinarijos tarnyba šio krovinio nekontroliuoja. P. B. padarė įrašą su ta intencija, kad jeigu europinis krovinys, jų Veterinarijos tarnyba tokio krovinio nekontroliuoja. Mano, kad muitinė turėjo matyti, kokio statuso yra krovinys, juos informuoti, kitaip buvo gauta klaidinanti informacija. Šiuo atveju tyrimą atliko muitinė, konsultavosi vienu konkrečiu klausimu, taigi Veterinarijos tarnyba nebuvo įtraukta į muitinės tyrimą.

Liudytojas A. R. - teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau metus nebedirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje, bet 2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio poste veterinarijos gydytoju. Apie įvykį parodė, kad atėjo muitinės pareigūnai ir reikalavo parašų. Kadangi muitinės pareigūnai turėjo tik komercinį dokumentą, jis pasakė jiems, kad jis nieko nepasirašys ir pasiūlė kreiptis į J. G.. Kitą rytą atėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir klausė, kodėl jie nepasirašo dokumento. Jis pasakė, kad be VID‘o neformins krovinio, o darbuotojas jam atsakė, kad jie turi įleisti krovinį, nes viskas buvo sutvarkyta Olandijoje. Produktai yra iš Ukrainos, jie atvyko į Olandiją. Jie tą pačią dieną išsiaiškino, kad krovinys yra iš Ukrainos. Krovinys neturėjo VID‘o. Žinojo, kad iš Ukrainos negalima įvežti šalutinių gyvūnijos produktų. Šiuo atveju, komercinis dokumentas buvo išduotas Olandijos įmonės, bet VID‘o nebuvo. Jis krovinio neišleido, nes nebuvo VOD‘-o. Jokių veterinarijos dokumentų nebuvo. Kadangi jis neturėjo galimybės pasitikrinti, ar tikrai krovinys buvo įformintas Olandijoje, jis P. B. pasakė, kad yra krovinys su jautiena ir, kad jis jo nepraleido, nes krovinys neturėjo įvežimo dokumentų. P. B. pasakė, kad jis teisingai padarė, tačiau muitininkai privertė P. B. pasirašyti. Mano, kad muitinės pareigūnai galėjo prašyti jų dalyvauti krovinio atidaryme, bet be VID‘o jie nebūtų žiūrėję krovinio vis tiek. Jis dokumentų nestudijavo, bet kiek žino, iš Ukrainos įvežti jautieną draudžiama, ir Egiptas nepriėmė.

Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje, dabar nebedirba, nes yra pensijoje. Pažįsta P. B. ir R. T., jų santykiai kolegiški. Kartą jam paskambino R. T. ir pasakė, kad nori kažką įsivežti ir jam reikalinga konsultacija. Jis pasiūlė R. T. kreiptis į P. B. konsultacijai. Tai buvo vienas kartas ir tai ne pagalba, o tiesiog konsultacija.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 18 metų dirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje. 2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio poste laikinai ėjo vedėjo pareigas. Apie įvykį parodė, kad tą dieną jam į pamainą nereikėjo važiuoti, bet reikėjo sutvarkyti dokumentus, nes pavadavo kitą darbuotoją. Jam važiuojant į darbą paskambino P. B., pasakė, kad yra krovinys su olandiškais dokumentais ir, kad muitinė reikalauja, kad krovinys būtų išleistas. Atvažiavęs į postą susitiko su P. B., kuris dar kartą paaiškino situaciją. Tada į postą su dokumentu atėjo dvi moterys pareigūnės, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) tarnybai tas krovinys priežiūrai nereikalingas. Komerciniame dokumente buvo nurodyta, kad siuntėjas Nyderlandai, gavėjas Kretinga, įvažiuoja kaip krovinys maistas gyvuliams šerti, ir reikalavo parašo, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos kontrolė nereikalinga. Jis pasakė P. B. pasirašyti, nes P. B. tuo metu dirbo pamainoje. P. B. pasirašė ant muitinės plombų keitimo akto, kad kontrolė nereikalinga. Pažymėjo, kad pagal dokumentus (duomenys neskelbtini) tarnyba neturėjo dalyvauti patikrinime, nes krovinys - jautiena buvo iš Olandijos, kilmės šalis Ukraina. Jeigu kilmės šalis Ukraina, reikia VID‘o, t. y. veterinarijos sertifikato. Šiuo atveju VID‘o nebuvo. Komercinis dokumentas rodė, kad kroviniui kontrolė buvo padaryta Olandijoje. Tokį sprendimą priėmė su P. B., nors žinojo, kad prieš tai dirbusi pamaina krovinio neišleido, nes nebuvo VID‘o ir sertifikato. Paaiškino, kad yra sąrašas neįleidžiamų produktų iš Ukrainos, Egipto, tačiau į jį nežiūrėjo, nes krovinys buvo su olandišku komerciniu dokumentu, o ar krovinys buvo tikrintas Olandijoje jie negali pasitikrinti. Veterinarai nepildo VID‘o, t. y. įvežimo dokumento antros dalies. Šiuo atveju nebuvo pirmos dalies ir sertifikato, todėl jie nepildė VID‘o.

Liudytoja K. D. – Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja veterinarijos gydytoja – valstybine veterinarijos inspektore. Parodė, kad ji važiavo į postą, tikrino dokumentus. Jų išvada buvo kitam veterinarijos gydytojui Kretingoje, dėl S. A. tyrimo. S. A. buvo pateikęs paaiškinimą, kad jis kontroliuoja tą įmonę. P. B. lyg tik pasiaiškinimą reikėjo parašyti, kodėl padėjo parašą. Nurodė, kad 275/2007 komisijos sprendime galima rasti, kokius gyvūninius produktus galima importuoti. Trečiųjų šalių sąrašas sertifikatų pavyzdžius, susijusius su mėsa, galima rasti 206/2010 komisijos reglamente. Šalutiniai gyvūnijos produktai nurodyti 142/2011 komisijos reglamente. Taip pat su kroviniu turi būti pateiktas VID‘as. VID‘o reglamentas yra 136/2004. Buvo pateikta pirminė informacija, 1 dalis, per Traces sistemą (tai Europinė, tarp visų Europos šalių bendra sistema). Taip pat turi būti pateiktas krovinio apmokėjimas. Šiuos dokumentus turi gauti veterinarijos gydytojas. Pagal 142/2011 komisijos reglamentą žiūrima, kokie šalutiniai gyvūnijos produktai įvežami. Šis reglamentas nukreipia į kitus reglamentus, kur reikia žiūrėti. Pagrinde nukreipia į 206/2010 reglamentą, kur yra išvardytos trečios šalys ir sertifikatų pavyzdžiai pateikti. Importas šalutinių gyvūnijos produktų, mėsos iš Ukrainos ir Egipto yra negalimas. Taip pat Europos komisijos puslapyje yra patvirtintos įmonės, skerdyklos, gamintojai, kurių produktus galima importuoti. Reikia įsitikinti ar tinkamai pateiktas sertifikatas, ar galima daryti importą iš tos šalies, ar pateiktas sistemoje apmokėjimas, tik tada krovinys pradedamas veterinarinei kontrolei. Veterinarijos gydytojas turi pasakyti, kad turi būti pateikti dokumentai per Traces sistemą. Išankstinė informacija pateikta per Traces sistemą turi būti atspausdinta, pasirašyta atsakingo asmens už siuntą, o originalas pateiktas. Atsakingas asmuo pasirašo pirmoje VID‘o dalyje. Kad būtų pateikti visi dokumentai tikrinimui yra atsakingas muitinės tarpininkas. VID‘as turi būti, kai veža gyvūnus ar gyvūninius produktus. Importas gali būti tik iš trečiųjų šalių, o tada būtinas VID‘as gyvūniniams produktas ir gyvūnams, sertifikatas, kaip nurodyta 206/2010 komisijos reglamente. VID‘as - veterinarinis gyvūnų įvežimas. VID‘ą pildo asmuo atsakingas. Kas pildo pirmą dalį pasirašo 23 grafoje, taip prisiima atsakomybę už pateiktus teisingus duomenis. Gavęs pirmą dalį veterinarijos gydytojas antroje dalyje padaro atitinkamas atžymas, jeigu mato, kad galima importuoti. Komercinis dokumentas yra, kai krovinys keliauja po Europos Sąjungos šalis, kur vyksta prekyba be sienų. Tai dokumentas, kuris keliauja su siunta Europos rinkoje. Šiuo atveju jeigu krovinys buvo iš Aleksandrijos, vadinasi blogai surašė dokumentą. Taip pat ji matė, kad ant dokumento buvo Kretingos antspaudas. Mano, kad kovo 6 d. gautas dokumentas buvo komercinis dokumentas. Jeigu yra importas, reikalingas sertifikatas, o ne komercinis dokumentas. Komercinis dokumentas yra kaip ir Europos Sąjungos. Jeigu siuntėjas olandas, jam negali išrašyti importo sertifikato, nes krovinys yra iš trečios šalies. Šiuo atveju krovinys buvo iš Aleksandrijos uosto. Jeigu padarytas importas, reiškia jis padarytas Olandijoje, jis atvažiuoja kaip su komercine siunta.

Liudytojas J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas –valstybinis veterinarijos inspektorius. Jis nepasirašė 2018 metų birželio 21 d. komisijos išvados, nes nedalyvavo komisijos posėdžiuose (t. 1, b. l. 61). Jis atsakingas už šalutinius gyvūninius produktus, prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, tam tikrais atvejais eksportą į trečias šalis. Parodė, kad šiuo atveju tai buvo importas, t. y. įvežimas. Jeigu tai būtų prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, turėtų būti vadovaujamasi reglamentu 142/2011, jo 8 priedu, kuriame yra prekybos dokumento forma, kurį pildo įmonė, dėl dokumentų surašymo ir pildymo turėtų būti vadovaujamasi reglamentu 1069/2009 m. Reglamentas Nr. 142/2011 numato prekybos dokumentą, kiek prekybos dokumentų turi būti, kas jį pasirašo ir kaip jis užpildomas, į kokias sistemas vedami duomenys. Užpildžius prekybos dokumentą šiuo atveju įmonė neprivalėjo jo pateikti per Traces sistemą, o galėjo jį siųsti kartu su siunta. Pažymėjo, kad produktus gali siųsti ne bet kas, įmonė turi būti registruota pagal Europos Sąjungos reikalavimus, įtraukta į sąrašą, viešai skelbiamą. Jis dėl šios įmonės 2018 m. rašė raštą Olandijos tarnybai, klausė, ar ši įmonė yra tokiuose sąrašuose, gavo atsakymą, kad ši įmonė nebuvo registruota. (t. 1, b. l. 67). Jeigu įmonės nėra sąrašuose, ji neturi leidimo prekiauti, užsiimti bet kokia veikla, susijusia su šalutiniais gyvuliniais produktais. Taip pat jei įmonė nėra įtraukta į registrą, tai tada sustabdoma siunta, aiškinamasi informacija apie produktą, teikiami užklausimai kitoms šalims, gavus atsakymus, sprendžiama, ką daryti su siunta. Prisiminė, kad S. A. iš Kretingos skyriaus rašė paklausimą ar telefonu klausė šio klausimo, nes jie negalėjo atidaryti šalutinių produktų registro. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) poste šį registrą galima buvo pamatyti, nes jis yra viešai skelbiamas Europos komisijos svetainėje, yra nuoroda su Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įmonėmis. Visos įmonės siuntėjos, nurodytos ant prekybos dokumento, turi turėti tam tikrą registracijos patvirtinimą. Pažymėjo, kad importo negalima daryti su komerciniu dokumentu, pagal reglamentą turi būti sertifikatas. Reglamente 142/2011 nurodyti importo reikalavimai. Jeigu yra įvežimas į Olandiją, tai Olandija turi gauti sertifikatą. Šiuo atveju prekių kilmės šalis Ukraina, tai buvo importas į Olandiją. Jeigu vyktų prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, tai būtų Olandijos prekybos dokumentas, pasirašytas įmonės, siunčiamas į Lietuvos Respubliką. Europos Sąjungos šalims užtenka to komercinio dokumento, kuriame surašoma, kokios įmonės procese dalyvauja, per kur važiuojama. Nežino, ar turi uždėti gydytojas anspaudą, ar ne, ir nežino, ką šiuo atveju reiškia Kretingos tarnybos antspaudas. Per Traces sistemą siunčiami tam tikrų gaminių dokumentai, numatyti reglamento 1069/2009 48 straipsnyje, kuris taip pat ir numato prekių kategoriją 1, 2 ar 3 kategorija. Į 3 kategoriją patenka tik perdirbti gyvūniniai baltymai. Taip pat reglamento 1069/2009 23 ar 24 straipsnis numato, kad įmonė turi gauti veterinarinį numerį.

Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su P. B. buvo susitikęs vieną sykį, norėjo pasikonsultuoti dėl krovinio iš kitos šalies. P. B. telefono numerį sužinojo iš S. B.. Jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima šalutiniais gyvūnijos produktais, neskirtais žmonių maistui, o skirtais gyvūnų pašarui gaminti. Jis dirba Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Dažnai perka iš Olandijos produktus. Jam atsiųsdavo dokumentus, nuotraukas, kuriuos jis rodydavo Kretingoje, nes ten turėjo leidimą tai veiklai vykdyti. Jam P. B. patarė parašyti raštą ir tada jam bus raštu atsakyta, kokių dokumentų reikia kroviniui iš Rusijos, kokių – iš Olandijos. Jis importavo krovinį ir visus dokumentus, t. y. laivo dokumentus, sąskaitą faktūrą, olandišką komercinį dokumentą, atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė, kol viskas bus sutvarkyta. Krovinys, tai trys konteineriai su šaldyta jautiena iš Ukrainos. Krovinį jis pirko iš Olandijos įmonės. Sąskaita už krovinį buvo apmokėta dar neatvykus kroviniui, nes muitinės tarpininkai norėjo apmokėjimo. Jis iš tarpininkų laukė skambučio, ar praleidžia krovinį. Kitą dieną krovinys buvo praleistas.

Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pamainos viršininke. Buvo sukurtas rizikos profilis, kad informuoti kriminalinės muitinės pareigūnus, jeigu reikės atlikti patikrinimą. Kai buvo atvežtas krovinys, ji iškvietė muitinės kriminalinę tarnybą. Ji paskyrė inspektorių R. I., kuris su kriminaline tarnyba atidarė krovinį. Žiūrėjo, ar viskas atitinka, ar yra veterinariniai dokumentai. Kadangi jai ne visi dokumentai buvo aiškūs, ji nuėjo į veterinarinę tarnybą pasiklausti, ar galima įleisti krovinį, nes ant krovinio įvežimo dokumento buvo Kretingos veterinaro spaudas. Veterinarijos tarnybos pareigūnai pasakė, kad trūksta sertifikato, o VID‘o jie išrašyti negali, todėl jie krovinio neišleis. Veterinarijos tarnybos atstovai atsisakė dalyvauti krovinio atidaryme, nes trūko dokumentų. Paaiškino, kad importo kontrolė yra, jei krovinys yra iš trečiųjų šalių, jei krovinys yra iš Europos Sąjungos, importo forminti nereikia. Maisto produktus importuojant reikia veterinarijos tarnybos pažymos ir VID‘o. Šiuo atveju krovinys buvo iš trečiosios šalies ir nebuvo VID‘o. Prekės atstovas žinojo, kodėl neišleidžia krovinio, laukė prekės sertifikato. Tą dieną sertifikato jiems neatnešė. Galiausiai krovinys buvo perduotas kitai pamainai. Jokio tarnybinio pranešimo ji nerašė. Jai parodytas dokumentas (t. 1, b.l. 67 ) - yra ne muitinės dokumentas, tai komercinis dokumentas- jame vertės nėra, nes krovinio statusą įrodo sąskaita-faktūra. Galbūt čia yra kažkoks veterinarinis dokumentas, todėl ji ir nukreipė tikrinimui į veterinarijos postą, nes jai pagal tą dokumentą buvo neaišku. Jai žodžiu atsakė, kad šitas dokumentas netinka.

Liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pamainos viršininke. Apie įvykį parodė, kad ji su kroviniu susipažino muitinės tikrinime kovo 7 d. dieninėje pamainoje. Krovinys buvo su šaldyta mėsa. Ji ėjo į pasienio veterinarijos tarnybą, kad priimti sprendimą dėl tolimesnio krovinio judėjimo, nes po patikrinimo sprendimas dėl krovinio tolimesnio judėjimo nebuvo priimtas. Veterinarijos tarnyboje sužinojo, kad nėra krovinio VID‘o. Tokiems kroviniams muitinės tikrinimui yra kitas dokumentas, kuris buvo neįvertintas, bet irgi veterinarinis dokumentas, kuris yra pagrindinis ir esminis, vienas iš veterinarijos gydytojų pasakė, kad komercinis dokumentas su S. A. parašu atlieka veterinarijos dokumento funkcijas, todėl galima išleisti krovinį. Apsidraudžiant nusprendė, kad reikia Veterinarijos tarnybos atžymos ant plombavimo dokumento, kad jų patikrino nereikia. Veterinarijos gydytojas ne pasirašė, o uždėjo spaudą ant kiekvieno konteinerio plombų nuėmimo akto. Toks sprendimas priimamas išskirtiniais atvejais. Visi bendrai aptarė, kad yra komercinis dokumentas, kuris buvo pateiktas pasienyje įvežant prekes į bendriją, o Lietuva yra ne pirma valstybė, į kurią įvežamas krovinys. Galiausiai tas krovinys buvo išleistas. Buvo atvykę įmonės atstovai, su ja nekalbėjo. Iš verslininkų spaudimo ji nepatyrė, nes stengėsi, kad kroviniai sklandžiai išvyktų. Be to, yra taisyklės, per kiek laiko reikia išleisti krovinį. Muitinės įforminimas yra didelis procesas, planuotas vienos dienos tikrinimo procesas eigos metu gali pailgėti. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 171.).

Liudytoja G. Ž., (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotoja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad krovinys buvo nukreiptas patikrinti į (duomenys neskelbtini) jūrų uosto postą. Krovinys buvo tikrinamas su kriminaline tarnyba. Yra rizikos valdymo sistema, kuriai suveikus, nurodoma, kad turi būti patikrintas krovinys. Buvo nurodyta be kriminalinės muitinės pareigūnų krovinio neatidarinėti. Tikrinimas įvyko kovo 5 d., vieną dieną prieš išlydėjimą. Pažymėjo, kad jeigu tikrinami kroviniai, yra nuimama plomba, tada turi dalyvauti ir veterinaras.

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja inspektore. Jos funkcijos yra dokumentų forminimas programoje, taip pat krovinių fizinis tikrinimas bare. Paaiškino, kad jeigu rezultatai teigiami, krovinys išleidžiamas. Šiuo atveju ji deklaraciją išleido. Nurodė, kad jei krovinys yra iš trečiosios šalies, krovinys turi turėti gabenimo dokumentus, sąskaitą, veterinarijos posto atžymą ant VID‘o. Jei krovinys yra iš Europos Sąjungos, tada krovinys turi turėti komercinį dokumentą.

Liudytojas R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) inspektorius. Apie įvykį parodė, kad buvo kažkoks veterinarinis krovinys. Iš kriminalinės tarnybos rizikos valdymo centro buvo nurodymas neišleisti to krovinio. Jis ėjo kartu su kriminalinės pareigūnais atidaryti krovinį. Nuėmė siuntėjo plombą. Jis patvirtino plombų keitimo aktą. Neprisiminė kas dar dalyvavo krovinio atidaryme. Pažymėjo, kad atidaryme turi dalyvauti krovinio atstovas. Ar atidaryme turi dalyvauti veterinarijos atstovas, derinama su pamainos viršininku. Tuo metu viršininke buvo L. G..

Liudytoja R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja inspektore. Apie tą krovinį nelabai ką prisiminė. Tuo metu ji dirbo lokalios rizikos valdytoja, jos funkcijos buvo peržiūrėti rizikos profilius, arba užbaigti arba palikti. Prisiminė, kad šiuo atveju procedūros buvo užbaigtos. Ji jokiame tikrinime nedalyvavo, jai buvo pateiktas dokumentas su veterinarijos spaudu (t. 1, b. l. 93), pamainos viršininkė R. Š. paaiškino, kad viskas tvarkoje. Ji užbaigė procedūrą, papildomai netikrino veterinarijos krovinio. Nežino, kodėl prieš ją dirbęs muitininkas nepabaigė procedūros, bet pažymėjo, kad nebūtinai vienas muitininkas atlieka visą tikrinimą, nes tai ilgas procesas su daug dalių. Viskas vyko pamainos perdavimo metu, todėl ji neprisiminė, ar ant dokumento ir RATI sistemoje buvo koks nors prierašas.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste. Įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) viršininke. Įvykio metu kovo 6 d. krovinio patikrinime ji nedalyvavo ir nebuvo informuota apie šitą krovinį. Prisiminė, kad kovo 7 d. ryte į ją ir į posto viršininko pavaduotoją kreipėsi pamainos viršininkė. Neprisiminė, kuri būtent pamainos viršininkė kreipėsi. Taip pat atvyko krovinio deklarantas bei klientas su pretenzija, kad neišleistas krovinys. Tada išsiaiškino, kad muitinės deklaracijos sistema, rizikos forminimo sistema nerodė, kad posto pareigūnai būtų padarę kažką ne taip, ne pagal teisės aktus. (duomenys neskelbtini) pareigūnai gavo prašymą, tikrino krovinį. Muitinės pareigūnai paprašė, kad pasienio pareigūnai pateiktų kliento įvežimo dokumentus. Buvo pateiktas ne VID‘as, todėl muitinės pareigūnai paprašė konsultacijos Veterinarijos tarnybos pareigūnų pasienio poste dėl tikrinimo atlikimo. Muitinės pareigūnai gavo žodinį Veterinarijos tarnybos pareigūnų atsakymą, kad muitinės veterinarijos postas nekontroliuoja tokio krovinio. Tada muitinės pareigūnai paprašė Veterinarijos tarnybos pareigūnų, kad jie pažymėtų dokumente apie tai, kad jie nekontroliuoja tokio krovinio. Veterinarijos tarnybos pareigūnas ant konteinerių perplombavimo akto uždėjo žymą ir suprato, kad VID‘as nereikalingas. Žino, kad naktį Veterinarijos tarnybos pareigūnai atsisakė padėti žymą dokumente, o ryte kitas pareigūnas padėjo žymą. Mano, kad muitinė iš savo pusės atliko viską gerai.

Liudytoja I. R., (duomenys neskelbtini) tyrėja, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kūrė rizikos profilį prieš atvykstant kroviniui. Rizikos profilis kuriamas, kai yra įtartinas krovinys. Profilis buvo sukurtas tam tikrai įmonei ir bet koks tos įmonės krovinys būtų kritęs į raudoną kanalą. Ne rizikos kroviniai eina į žalią arba geltoną kanalą, taip pat yra slaptas ir neslaptas kanalai. Apie įslaptintą kanalą žino tik muitinės kriminalinės pareigūnai. Kai ji gavo į elektroninį paštą informaciją, kad tos įmonės krovinys juda, ji su kolega nuvyko į muitinės postą. Tada ji su kolega, su policijos ir muitinės pareigūnais nuvyko į vietą ir atidarė krovinį. Ji dalyvavo tik kaip stebėtoja. Krovinys buvo su šaldytais produktais.

Liudytojas A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su visais klientais sudaro sutartį. Šiuo atveju klientas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klientas pateikė tik sąskaitą faktūrą. I. J. užpildė elektroninę deklaraciją ir pateikė į elektroninę erdvę. Kadangi prekė buvo raudoname kanale, žinojo, kad prekė bus tikrinama. Apie tai klientas buvo informuotas. Kai krovinys atvyko, buvo pateiktas jūrinis važtaraštis su konteinerio numeriais, sąskaita bei veterinarinis dokumentas. Tikrinime dalyvavo jų darbuotojas M. Ž., ekspeditorius. Po tikrinimo kitą dieną, muitinė paprašė prisegti dokumentus. Jie prisegė visus dokumentus, įskaitant ir veterinarinius, kurie buvo patvirtinti spaudu, bet tai nebuvo VID‘as, bet suprato, kad jis atitinka VID‘ą, reiškia europinį importą (t. 3, b. l. 20). Vėliau gavo dar vieną pranešimą, kad šitas dokumentas nėra tinkamas. Tada jis paskambino klientui ir pasiūlė jam pačiam vykti iš išsiaiškinti. Jis taip pat vyko į veterinarijos postą, prie langelio parodė veterinarinį dokumentą. Klausimas, jeigu yra šis veterinarijos dokumentas, ar reikia VID‘o, buvo sprendžiamas labai ilgai, vyko diskusija, kol galiausiai dokumentas buvo pripažintas galiojančiu. Paaiškino, kad veterinarijos tarnyboje jam išaiškino, kad tai dokumentas, kuriam jau padarytas importas ir jį kontroliuoja Kretingos veterinarijos tarnyba. Pažymėjo, kad jie nekontroliuoja dokumentų tikrumo, nes tiki tuo, ką pateikia klientas. Šiuo atveju visi dokumentai buvo originalūs, veterinarinis dokumentas reiškė, kad importas yra atliktas. Mano, kad yra skirtingi importai, t. y. muitinės prekių importas ir veterinarijos importas. Prekė buvo iš trečios šalies, pagal bendrą tvarką turi būti užpildytas trečiųjų šalių VID‘as, tačiau VID‘as nebuvo pildomas, nes buvo veterinarinis dokumentas. Nemano, kad veterinarinis dokumentas netinka. Buvo įsitikinęs, kad šis dokumentas tinka. Veterinarai pasakė, kad jiems tai nepriklauso. P. B. rėmėsi įstatymais. Muitinės pareigūnai paprašė P. B. raštu patvirtinti, kad jiems tai nepriklauso.

Liudytojas M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Įmonės tarpininkai suruošė dokumentus (sertifikatus, laivo važtaraščius, sąskaitas faktūras, pakavimo lapus), kuriuos jam padavė I. J.. Kadangi jis atsakingas už dokumentų įforminimą, atžymėjimus, nuvežė dokumentus į (duomenys neskelbtini) veterinarijos postą. Tuo metu dirbo P. B.. Jis padavė dokumentus ir išvažiavo. Krovinį tikrino vėliau. Buvo atvažiavę muitinės kriminalistai. Vėliau atvažiavo A. K., nes iškilo klausimų dėl papildomų dokumentų. Nurodė, kad svarbu, kiek stovės krovinys, nes skaičiuojamas prastovos mokestis. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 66).

Liudytoja I. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai dokumentus pateikė jos viršininkas A. K.. Jais remdamasi ji užpildė importo deklaraciją, pateikė ją procedūrai. Importo deklaracijai užpildyti pagrindinis dokumentas yra sąskaita faktūra. Ji prekių fiziškai netikrino. Prekes tikrina, kai kyla įtarimų arba klientas yra naujas. Šiuo atveju jai niekas įtarimų nekėlė, dokumentuose neatitikimų nebuvo. Šiuo atveju buvo pateikta sąskaita, veterinariniai sertifikatai, trys VID‘ai, nes buvo didelė siunta. Sąskaitoje buvo svoriai. Taip pat dokumentus pateikė muitinei ir veterinarijos tarnybai. Dėl VID‘o jos vadovas vyko aiškintis į veterinarijos postą. Jai klausimų nekilo, nes buvo visi reikalingi duomenys: siuntėjas, gavėjas, prekė, muitinės kodas (t. 1, b. l. 67). Jie VID‘o nepildo. Žino, kad VID‘o pirmas lapas būna užpildytas. Šiuo atveju buvo VID‘as ir komercinis dokumentas, kadangi prekė keliavo iš Europos Sąjungos, iš Olandijos. Mėsos kilmės šalis buvo Ukraina. Bill of lading‘e (t. 1, b. l. 76-77) buvo nurodyta kita informacija - nurodyta, kad prekė buvo pakrauta Aleksandrijoje. Taigi prekė gali būti atkeliavusi iš Europos Sąjungos, bet turėti trečiųjų šalių statusą. Trečiųjų šalių statusą turi ne bendrijos prekės, kurios eina tranzitu. Šiuo atveju ant dokumentų buvo Kretingos veterinarinės tarnybos antspaudas, kuris patvirtino, kad siuntą galima importuoti, ir reiškė, kad krovinys yra praėjęs veterinarinę patikrą. Bet faktiškai krovinys nebuvo praėjęs veterinarinės patikros, nes konteineryje buvo muitinės plomba. Vadinasi tik dokumentai buvo „suvaikščioję“ iki Kretingos veterinarinės tarnybos. Ji suprato, kad tai prekė iš Europos Sąjungos, nes ne tik pagal siuntėją sprendžia, ar tai europinis krovinys.

Liudytojas O. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba kompanijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuva klientų aptarnavimo specialistu. Parodė, kad krovinio užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo krovinio gabentojai. Transporto priemonė priklausė jiems, jie pildė iškrovimo lapą. Kai konteineris keliauja, jie jo nekontroliuoja. Mato, kas išsikrauna Klaipėdoje, laivo operatorius praneša prieš laivo atvykimą. Jie gabena krovinį iki Klaipėdos uosto. Po to nukrauna krovinį ir laikinai sandėliuoja, jokių dokumentų nebeformina, tiesiog klientas atsiskaito su jais. Šiuo atveju jiems buvo siųstas kažkoks dokumentas, bet ne VID‘as, taip pat jis informavo laivo agentą, kad trūksta dokumentų. Visus rastus dokumentus, susijusius su šiuo kroviniu, jis pateikė tyrėjai.

2018-05-07 rašte, gautame iš (duomenys neskelbtini) tarnybos (toliau VMVT) nurodyta, kad: 1. Asmuo atsakingas už gyvūninių produktų siuntą, pasienio veterinarijos postui, per kurį bus importuojama gyvūninių produktų siunta, privalo pateikti išankstinę informaciją - užpildytą VID 1 dalį. Pasienio veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimą, užpildo VID 2 dalį, kuria yra įforminamas sprendimas dėl importuojamos gyvūninių produktų siuntos. 2. Vežant gyvūninius produktus tarp Europos Sąjungos valstybių narių, taikomas laisvo prekių judėjimo principas ir pasienio veterinarinis patikrinimas nėra atliekamas, išskyrus atvejus, kai gyvūniniai produktai iš vienos Europos Sąjungos narės vežami į kitą Europos Sąjungos valstybę narę per trečiąją šalį. 3. Vadovaujantis Komisijos sprendimu 2007/275/EB, iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas VID. (t. 1, b. l. 32-33).

2018-06-21 (duomenys neskelbtini) tarnybos Komisijos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) tarnybos atsakingų asmenų veiksmų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldytos galvijų skerdenos produkcijos patiekimo rinkai, tirti, išvadoje Nr. B11-105 nurodyta, kad:

1. Olandijos įmonė nėra patvirtinta ar įregistruota kaip šalutinių gyvūninių produktų ir (ar) jų gaminių tvarkymo įmonė, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 nuostatuose.

3. Į Lietuvos Respubliką įvežtos šalutinių gyvūninių produktų (toliau – ŠGP) siuntos, kurių kilmės šalis trečioji šalis, neužtikrinant Reglamento (ES) Nr. 142/2011 (XIV priedas) nuostatų vykdymo.

4. Į Lietuvos Respubliką įvežtos galvijų skerdenos siuntos, kurių kilmės šalis trečioji šalis, neužtikrinant Reglamento (ES) Nr. 206/2010 (II priedo, 1 dalies) nuostatų vykdymo.

5. Iš Egipto buvo išsiųsta ŠGP siunta, tačiau perkrovus ŠGP gabenusius konteinerius į kitą laivą Hamburge konteineriuose į Lietuvos Respubliką (Klaipėdos uostą) gabenama siunta KIPIS sistemoje buvo įvardinta ne kaip ŠGP, bet kaip prekės su KN kodu:0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), nors ŠGP yra atskiras KN kodas 0511.

7. (duomenys neskelbtini) PVP pareigūnai neužtikrino tinkamo Pažymos apie plombų pakeitimą formos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1 B-91/B1-72 užpildymo, nes neuždėjo konkretaus pareigūno spaudo, nepasirašė bei prirašė prierašą „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“ (t. 1, b. l. 48-61).

Pasienio (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės aprašymas, patvirtinto (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. B1-89. (t. 1, b. l. 127-129).

2019-01-18 (duomenys neskelbtini) tarnybos raštas Nr. B-6(1.9)-148 „Dėl informacijos patikimo“, kuriame pabrėžiama, kad nežinoma, ar leidžiama importuoti šalutinius gyvūninius produktus iš Ukrainos ar Egipto. (t. 2, b. l. 19-21).

2018-04-20 Klaipėdos teritorinės muitinės raštas Nr. (12.1)11D-5748, kur nurodyta, kad išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija Nr. 18LTLR1000IM02B6C2, prekė jautienos skerdena (netinkama vartoti žmonių maistui), konteinerių Nr. APRU6122759, BMOU90006721, TRLU1742974 buvo nukreipta į Raudoną tikrinimo kanalą. Prie šio rašto pridėtas patikrinimo aktas, kuriame muitinės darbuotojas, kurio spaudo numeris KL0374, parašė- „nepateikti VID- veterinariniai įvežimo dokumentai, konteineriai buvo užplombuoti linijos CMA-CGM ir muitinės plombomis, veterinarių plombų uždėta nebuvo“. Nurodyti patikrinimo būdai: 700 patikrinti prekes vizualiai, 726 privalomas (duomenys neskelbtini) tarnybos tikrinimas, 976 skenuoti rentgeno kontrolės sistema. (t. 2, b. l. 99-111).

2018-08-17 Klaipėdos teritorinės muitinės raštu Nr. (8.1) 11D-10769 pateiktos 2018-03-06 KTM (duomenys neskelbtini) J.U.P pažymos Nr. 0528, 0529, 0530, apie plombų pakeitimą kopijos. Pažymos apačioje uždėtas (duomenys neskelbtini) tarnybos spaudas, nurodyta data 2018-03-07, prierašas „PVP nekontroliuoja“. (t. 2, b. l. 127-130).

2018-04-20 apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti iš Kretingos (duomenys neskelbtini) paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai:

Prekybos dokumentas. Krovinio siuntėjas „ALBERTS INT.PARTNERS B.V“ Adresas HOOFDSTRAAT-43, NYDERLANDAI, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kretinga. Centrinė kompetetinga institucija ALEXANDRIA. Kilmės šalis UKRAINA, Prekės apibūdinimas ŠALUTINIAI GYVŪNINIAI PRODUKTAI 3 KAT., kiekis 19670 KGS NET, konteineris Nr. APRU6122759, sertifikato Nr. Ų-30 Nr. 037648, data 2018-01-18.

Prekybos dokumentas. Krovinio siuntėjas „ALBERTS INT.PARTNERS B.V“ Adresas HOOFDSTRAAT-43, NYDERLANDAI, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kretinga. Centrinė kompetetinga institucija ALEXANDRIA. Kilmės šalis UKRAINA, Prekės apibūdinimas ŠALUTINIAI GYVŪNINIAI PRODUKTAI 3 KAT., kiekis 17140 KGS NET, konteineris Nr. bmou9006721, sertifikato Nr. Ų-30 Nr. 037648.

Prekybos dokumentas. Krovinio siuntėjas „ALBERTS INT.PARTNERS B.V“ Adresas HOOFDSTRAAT-43, NYDERLANDAI, gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Kretinga. Centrinė kompetetinga institucija ALEXANDRIA. Kilmės šalis UKRAINA, Prekės apibūdinimas ŠALUTINIAI GYVŪNINIAI PRODUKTAI 3 KAT., kiekis 18080 KGS NET, konteineris Nr. TRLU1742974, sertifikato Nr. Ų-30 Nr. 037648, data 2018-01-18. (t. 3, b. l. 1-21).

2018-04-03 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti R. T. pokalbiai ID Nr. 11573, 14288, 14298, 14301, 14307, 14310, 14325, 14330, 14348. (t. 3, b. l. 41-64).

2018-10-09 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti P. B. pokalbiai Nr. 410, 422, 436, 493, 1044 (t. 3, b. l. 107-128, CD laikmena Nr. 325-K).

2018-10-12 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti P. B. pokalbiai Nr. 182, 235 (t. 3, b. l. 158-168, CD laikmena Nr. 325-K).

2018-07-17 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti S. B. pokalbiai su P. B.Nr. 234 (t. 3, b. l. 135-140, CD laikmena Nr. 327-K).

2018-10-25 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti P. B. pokalbis Nr. 4 (t. 3, b. l. 190-200, CD laikmena Nr. 377-K).

2018-03-22 kratos protokolu. Krata atlikta krovininiame automobilyje „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu rastas ir paimtas krovinio važtaraštis. Siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas TOUR TREND, pristatymo vieta Lenkija, kiti duomenys neįskaitomi. (t. 5, b. l. 51-57).

2018-03-23 Apžiūros protokolu, kurios metu apžiūrėta krovininio automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo šaldyta mėsa. (t. 5, b. l. 58-62).

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

P. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, t. y.: P. B., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (galiojusi suvestinė redakcija iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatytas pareigas, t. y. Valstybės tarnautojams nustatytą pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principus, būdamas valstybės tarnautoju-pasienio (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto vyresniuoju veterinarijos gydytoju, turėdamas pareigą vykdyti (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) vyresniojo veterinarijos gydytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. B1-89, 7.1, 7.2 punktuose nustatytas funkcijas, t. y. siekti užtikrinti, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau-ES) teritoriją importuojami ir tranzitu vežami gyvūniniai ir negyvūniniai produktai, pašarai būtų saugūs, tinkamai paženklinti ir atitiktų Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų įteisintos saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; vykdyti iš trečiųjų šalių importuojamų ir tranzitu vežamų gyvūninių produktų ir pašarų siuntų pasienio valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, įskaitant mėginių ėmimą, nesilaikydamas 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš Ukrainos (viso šalies teritorijos) draudžiama įvežti šviežią galvijų mėsą, kadangi Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (toliau-KIPIS) prekės buvo nurodytos su kombinuotosios nomenklatūros kodu (toliau-KN) Nr. 0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), taip pat nesilaikydamas Komisijos Reglamento (ES) 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas importas į ES yra draudžiamas, kadangi importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose prekės buvo nurodytos su KN 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena), žinodamas, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) pasienio veterinarijos posto (poskyrio) gydytojai J. G. ir A. R. neleido įvežti į Lietuvos Respubliką UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos šalutinių gyvūninių produktų siuntos, kurios KN importo deklaracijoje ir komerciniuose dokumentuose buvo nurodytas Nr. 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena) bei pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens, atsakingo už gyvūninių produktų siuntą-UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikti pasienio veterinarijos postui, per kurį importuojama gyvūninių produktų siunta, veterinarijos sertifikatą ir užpildytą veterinarinį įvežimo dokumentą (toliau-VID), kurio 2-oje dalyje pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs veterinarinį patikrinimą, įformina sprendimą dėl importuojamos gyvūninių produktų siuntos, neatliko gabenamos prekės veterinarinio tikrinimo ir sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID-o, 2018 m. kovo 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tyčia patvirtino (duomenys neskelbtini) (toliau-PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto muitinės pareigūno R. I. surašytas pažymas Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0528, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0529, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0530 apie plombų pakeitimą ir parašė, kad PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja, nors vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2007/275/EB, iš trečiųjų šalių importuojamiems šalutiniams gyvūniniams produktams, kurių KN 05119985, pasienio veterinarijos postuose turi būti atliekamas pasienio veterinarinis patikrinimas ir įforminamas veterinarinis įvežimo dokumentas. P. B. tyčia neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos prekės, kurios KN 05119985 (šalutiniai gyvūniniai produktai, šaldyta galvijų skerdena, kilmės šalis Ukraina) pasienio veterinarinio patikrinimo, ir tokiu būdu suklaidinęs Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto pareigūnus, sudarė galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsivežti konteinerius Nr. APRU6122759, TRLU1742974 ir BMOU 9006721 su šaldyta galvijų skerdena – iš viso 54 890 kg, netinkančia žmonių maistui į Lietuvos Respubliką, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą, po ko šalutiniai gyvūniniai produktai pateko į rinką kaip žmonių vartojimui tinkamas produktas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį šaldytos galvijų skerdenos pardavė t. y.: 2018 m. kovo 12 d. 2 000 kg skerdenos pardavė A. J., gyvenančiam Šiauliuose. Po ko A. J. 80 kg skerdenos pardavė D. S., gyvenančiam Vilkaviškio r. sav., ir 2018 m. kovo 23 d. 12 000 kg skerdenos vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenama į Lenkijos Respubliką, kurią įsigijo Lenkijos įmonė HAMP Sp. z.o.o. Tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais P. B. pažemino valstybės tarnautojo vardą, sumenkino institucijos-(duomenys neskelbtini) tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, asmenų pasitikėjimą šia institucija bei taip padarė valstybei didelės neturtinės žalos. P. B. veiksmai prokurorės pareikštame kaltinime kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, t. y. kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudoja arba nepanaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas, tačiau piktnaudžiavimas kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas laikomas nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokios, bet su didelės žalos padarymu. Žala gali būti turtinė ar neturtinė, bet ji turi būti įvardyta nuosprendyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-696/2018).

Nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. konteineriais (Nr. APRU6122759, BMOU9006721, TRLU1742974) į Lietuvos Respubliką buvo atgabentas krovinys – siuntėjas (duomenys neskelbtini), gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo įformintas muitinės dokumentas – importo deklaracija Nr. 18LTLR1000IM02B6C2, kur prekės kodas nurodytas 05119985, Kilmės šalis –UA, šalis siuntėja – EG, taip pat pridėti trys „Commercial document“, ant kurių uždėtas (duomenys neskelbtini) tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektorius S. A. 2018 m. vasario 2 d. atspaudas „Kretingos VMVT kontrolės vienetas“ (t. 2, b.l.. 84-92). Buvo nuspręsta atlikti šio krovinio patikrinimą per raudonąjį kanalą. 2018 m. kovo 3 d. buvo surašytos pažymos apie plombų pakeitimą konteineriuose - Nr. APRU6122759, BMOU9006721, TRLU1742974, ant šių plombų pakeitimo aktų 2018 m. kovo 7 d. padaryti įrašai „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“ (t. 2, b.l. 128-130).

Kaltinime nurodyta, kad P. B. nesilaikė 2010 m. kovo 12 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai, kur II priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš Ukrainos (viso šalies teritorijos) draudžiama įvežti šviežią galvijų mėsą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Iš Egipto buvo išsiųsta ŠGP siunta, tačiau perkrovus ŠGP gabenusius konteinerius į kitą laivą Hamburge konteineriuose į Lietuvos Respubliką (Klaipėdos uostą) gabenama siunta KIPIS sistemoje buvo įvardinta ne kaip ŠGP, bet kaip prekės su KN kodu:0202 (galvijų mėsa, užšaldyta), nors ŠGP yra atskiras KN kodas 0511, bet dokumentuose – importo deklaracijoje ir prie jos pateiktuose dokumentuose – prekės buvo nurodytos su kodu KN 05119985, t.y. ŠGP. Teismo nuomone, šiuo atveju negali būti vadovaujamasi minėtu reglamentu, nes krovinys buvo ne šviežia galvijų mėsa, o šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP), kurie neskirti vartoti žmonėms.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinime nurodyta, kad P. B. nesilaikė Komisijos Reglamento (ES) 142/2011, kurio XIV priede nurodyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas importas į ES yra draudžiamas, tačiau susipažinus su minėtu reglamentu, nustatyta, kad jis nenumato vienareikšmiško draudimo importuoti šalutinius gyvūninius produktus, kurių kilmė yra Ukraina ar Egiptas.

Taip pat kaltinime nurodyta „P. B. sudarė galimybę importuoti šalutinių gyvūninių produktų siuntą, kuri negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus veterinarijos sertifikato ir VID‘o.“ Vadovaujantis Komisijos Reglamentu (ES) 142/2011 šalutinių gyvūninių produktų siunta galėjo būti įvežta į Europos Sąjungą, nes ji atitiko visus formalius reikalavimas, be to, siunta jau buvo Europos Sąjungoje, nes į Klaipėdos uostą atgabenta iš Olandijos.

(duomenys neskelbtini) tarnybos veiklą, susijusią su šalutiniais gyvūniniais produktais, reglamentuoja šie europiniai teisės aktai: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1); 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1); 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319). Bei nacionaliniai teisės aktai: (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. B1-189 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymo subjektuose reikalavimų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. B1-190 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. B1-459 „Dėl gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. B1-352 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. B1- 558 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų bei gaišenų važtaraščių formų, jų pildymo nurodymų patvirtinimo“; (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, VIII priedo III skyrius reglamentuoja šalutinių gyvūninių produktų prekybos dokumentus ir sveikumo sertifikatus.

1. Prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas.

2. Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad siuntų atvežimo įrodymas būtų pateiktas per TRACES sistemą arba kaip ketvirta prekybos dokumento kopija, kurią gavėjas pasiųstų atgal gamintojui kaip siuntos atvežimo įrodymą.

3. Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

4. Prekybos dokumentas pagal 6 punkte nustatytą pavyzdį pridedamas prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vežimo Europos Sąjungoje metu.

Tačiau kompetentinga institucija gali leisti ne tik perduoti informaciją per alternatyvią sistemą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet ir prie jos teritorijoje vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių pridėti: a) kitokį prekybos dokumentą popierine ar elektronine forma, jeigu tokiame prekybos dokumente pateikiama šio skyriaus pastabų 6 punkto f papunktyje nurodyta informacija; b) prekybos dokumentą, kuriame medžiagos kiekis nurodomas medžiagos svorio ar tūrio vienetais arba pakuočių skaičiumi. 6 punkto f papunktyje nurodyta, kad prekybos dokumente turi būti nurodyta: medžiagos paėmimo iš patalpų data; medžiagų aprašymas, įskaitant: medžiagos identifikavimą pagal vieną iš kategorijų, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose; gyvūnų rūšis ir konkrečią nuorodą į taikytiną 10 straipsnio punktą, jei tai 3 kategorijos medžiagos ir jų gaminiai, skirti gyvūnams šerti, ir jei taikytina, gyvūno ausies žymeklio numerį; medžiagos kiekis tūrio, svorio vienetais arba pakuočių skaičiumi; medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta; medžiagos vežėjo pavadinimas ir adresas; gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikoma, jo patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai; jei taikoma, kilmės įmonės ar gamyklos patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai, ir apdorojimo pobūdis ir metodai.

2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnyje “Surinkimas, kategorijos nustatymas ir gabenimas” 6 dalyje numatyta, kad Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl: a) atvejų, kai reikalingas sveikumo sertifikatas, atsižvelgiant į tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų; b) atvejų, kai nukrypstant nuo 2 dalies 1 pastraipos ir atsižvelgiant į nedidelį tam tikrų šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių visuomenės ir gyvūnų sveikatai keliamą pavojų, šiuos gaminius galima gabenti be šioje dalyje nurodytų dokumentų ar sertifikatų; c) identifikavimo reikalavimų, įskaitant ženklinimą, ir įvairių kategorijų šalutinių gyvūninių produktų atskyrimo gabenimo metu reikalavimų; d) sąlygų išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir vežimo metu, įskaitant šių produktų saugaus gabenimo reikalavimus dėl talpyklų, transporto priemonių ir pakuočių medžiagų.

Susipažinus su aukščiau nurodytais reglamentais, spręstina, kad krovinys - šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP), šaldyta galvijų skerdena, turėjo tvarkingus dokumentus ir buvo siunčiamas nepažeidžiant 142/2011 reglamente numatytos tvarkos. Krovinys turėjo prekybos dokumentą (t. 1, b. l. 67-68, t. 3, b. l. 10-21), koks numatytas reglamente. Šiame dokumente buvo nurodyta informacija, kaip numatyta 142/2011 reglamento VIII priedo III skyriaus 6 punkto f papunktyje. Krovinys buvo gabenamas su prekybos dokumentu, o VID‘as jam nebuvo būtinas, nes šis prekybos dokumentas atitiko VID‘ą. Kadangi krovinys turėjo prekybos dokumentą, kuris atitiko VID‘ą, (duomenys neskelbtini) tarnybos posto pareigūnams nereikėjo papildomai tikrinti šio krovinio ir žymėti dokumentus. Tačiau muitinės pareigūnai neišsiaiškinę krovinio statuso nuėjo pasitarti su veterinarijos pareigūnais. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š., teritorinės muitinės pamainos viršininkė, nurodė, kad ji pati ėjo į pasienio veterinarijos tarnybą, kad priimti sprendimą dėl tolimesnio krovinio judėjimo, nes po patikrinimo sprendimas dėl krovinio tolimesnio judėjimo nebuvo priimtas. Veterinarijos tarnyboje sužinojo, kad nėra krovinio VID‘o. Tokiems kroviniams muitinės tikrinimui yra kitas dokumentas, kuris buvo neįvertintas, bet irgi veterinarinis dokumentas, kuris yra pagrindinis ir esminis. Apsidraudžiant nusprendė, kad reikia Veterinarijos tarnybos atžymos ant plombavimo dokumento, kad jų patikrino nereikia. Veterinarijos gydytojas ne pasirašė, o uždėjo spaudą ant kiekvieno konteinerio plombų nuėmimo akto. Toks sprendimas priimamas išskirtiniais atvejais. Taigi šiuo atveju įvyko nesusikalbėjimas tarp skirtingų institucijų pareigūnų. Veterinarijos pareigūnai buvo suklaidinti muitinės pareigūnų, nes šie veterinarijos pareigūnams pasakė, kad krovinys neturi VID‘o, o veterinarijos pareigūnai be VID‘o nieko negalėjo spręsti.

Taigi krovinys turėjo veterinarinį dokumentą, kuris buvo pakankamas ir papildomo veterinarinio tikrinimo nereikalavo, nes krovinys jau buvo pasiekęs Europos Sąjungą, po Europos Sąjungos šalis galėjo judėti laisvai. Ta aplinkybė, kad P. B. papildomai padėjo (duomenys neskelbtini) tarnybos antspaudą ant krovinio prekybos dokumentų, negali būti laikoma esminiu procedūros pažeidimu, nes krovinys – šalutiniai gyvūniniai produktai į Europos Sąjungą buvo atgabenti teisėtai ir be formalių pažeidimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos rašte „Dėl informacijos pateikimo Klaipėdos AVPK, kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 –ajam skyriui“ 4 punkte nurodyta, kad „VMVT pabrėžia, kad nežinodama tikslesnės informacijos apie importuojamus ŠGP, negali vienareikšmiškai atsakyti, ar leidžiama importuoti ŠGP iš Ukrainos ar Egipto Arabų Respublikos“ (T.2, b.l. 21). Taigi, kaip matyti – vien tai, kad ŠGP yra importuojamas iš Ukrainos ar Egipto Arabų Respublikos nesudaro prielaidos teigti, kad yra pažeidžiamas Komisijos Reglamentas (ES) 142/2011.

Kaltinime nurodyta, kad „P. B. tyčia patvirtino (duomenys neskelbtini) (toliau-PVP) antspaudu 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto muitinės pareigūno R. I. surašytas pažymas Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0528, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0529, Nr. 18 (LNU 9000) 2(LNU 90)-0530 apie plombų pakeitimą ir suklaidino Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto posto pareigūnus.“ Išklausęs kaltinamojo bei liudytojų parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad P. B. neturėjo jokios tyčios uždėti antspaudus ant minėtų dokumentų, priešingai - jis buvo priverstas tai padaryti. Kaip nurodė, teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. - apsidraudžiant nusprendė, kad reikia Veterinarijos tarnybos atžymos ant plombavimo dokumento. Taigi, ne P. B. suklaidino muitinės pareigūnus, o muitinės pareigūnai primygtinai spausdami įtakojo, kad P. B. uždėtų spaudą, kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“. Pažymėtina, kad veterinarijos tarnybos pareigūnai nedalyvavo krovinio patikrinime – t.y. jų nebuvo kai buvo nuimtos krovinio plombos, muitinės pareigūnai patys atėjo pas juos pasikonsultuoti. Be to, vėliau atvyko muitinės tarpininkai su pretenzijomis, kodėl užlaikomas krovinys, kas sudarė dar didesnę įtampą ir P. B., ir kitiems pareigūnams.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra įrodyta, jog kaltinamojo P. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. P. B. pozicija neigiant jam pareikštus kaltinimus visa apimtimi ir visos baudžiamosios bylos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuosekli ir nesikeitė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, P. B. parodymai buvo visiškai identiški, aplinkybių dėstymas buvo visiškai vieningas, t. y. jis nuo pat pradžių tvirtino, kad kaltu neprisipažįsta ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju veterinarijos gydytoju. 2018-03-06 nedirbo. 2018-03-06 paskambino S. B., kuris anksčiau dirbo muitinėje, šiuo metu nedirba, nes yra pensijoje. Jis telefonu paklausė, ar galėtų duoti jo telefono numerį kažkokiam asmeniui. Netrukus paskambino vyriškis, kaip jau žino tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, su kuriuo susitarė susitikti. Kai susitiko, asmuo pasakė, kad važiuoja krovinys iš Egipto ar iš Ukrainos, kad krovinys yra muitinės teritorijoje, kad kriminalistai atidarė žiūrėjo, viskas gerai, tačiau muitinė reikalauja VID‘o. Jis paklausė, ar reikalingas VID‘as, kai krovinys važiuoja su olandišku komerciniu dokumentu. P. B. atsakė, kad jei yra olandiškas komercinis dokumentas, tai VID‘as nereikalingas, nes VID‘as turėtų būti Olandijoje išduotas, t. y. atliktas veterinarinis išmuitinimas. Visoje Europos Sąjungoje VID‘o forma yra tokia pati. 2018-03-07 ryte 8.00 atėjo į darbą, priėmė pamainą iš A. R. ir J. G.. Jie pasakė, kad yra trys konteineriai su šaldyta jautiena iš Egipto ar Ukrainos, bet veterinarijai yra pateiktas tik Olandijos komercinis dokumentas. To komercinio dokumento kopiją jie padavė ir parodė. Tai buvo tik dokumento kopija, originalaus dokumento jis nematė. Taip pat sakė, kad muitininkai buvo atidarę konteinerius, bet jie nedalyvavo, kad muitinė buvo atėjusi ir prašė pasirašyti, bet jie niekur nesirašė. Kaip suprato iš A. R. ir J. G. jie taip pat manė, kad ta jautiena veterinariškai išmuitinta buvo Olandijoje, bet niekur nepasirašinėjo. A. R. su J. G. išėjo, o jis liko su R. Š., jis tuo metu buvo laikinai einantis vedėjo pareigas. 2018-03-07 ryte atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ du atstovai ir reiškė pasipiktinimą, kad nepraleidžiami kroviniai su šaldyta jautiena. Jis jiems pasakė, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio postas to krovinio nekontroliuoja, nes jis pagal pateiktus dokumentus turėtų būti išmuitintas veterinariškai Olandijoje. Komercinis dokumentas buvo anglų kalba, viršuje uždėtas Kretingos Veterinarinės tarnybos gydytojo S. A. rekvizitai ir parašas. Jis suprato, kad šis parašas ant minėto komercinio dokumento reiškia tai, kad S. A. apie šį krovinį žino, kad Kretingos veterinarinė tarnyba jį kontroliuos. Jis kartu su tais atstovais nuėjo pas muitinės posto vadovybę, kur muitinės darbuotojai reikalavo, kad jis parašytų, jog šis krovinys veterinarijos yra nekontroliuojamas. Jie reikalavo pažymos, bet jis atsakė, kad jokios pažymos veterinarai nerašo, tai patvirtino ir R. Š., kad jie nieko neturi rašyti, tačiau muitinės darbuotojai sakė, kad jei nereikia VID‘o, tai parašykite, kad šis krovinys yra nekontroliuojamas. Jis ant pažymos apie plombų pakeitimą parašė, kad „PVP (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja“, uždėjo veterinarijos posto spaudą bei spaudą su data. Savo vardo pavardės nenurodė, nes tokių įrašų paprastai nedaro. Jis neturėjo galimybės pasitikrinti, ar tikrai krovinys buvo išmuitintas Olandijoje ir Olandijoje buvo išduotas VID‘as, nes nebuvo nurodytas nei VID‘o numeris, nei bendrojo VID‘o Europos numeris.

P. B. kaltės neįrodo ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja veterinarijos gydytoja J. G., parodė, kad jos budėjimo metu atvyko krovinys su šaldyta jautiena, ji krovinio nematė, jai kaip veterinarijos gydytojai buvo pateikti dokumentai. Dokumentuose buvo matoma, kad prekė buvo iš trečiųjų šalių, tačiau prekė į Lietuvą atkeliavo iš Olandijos. Jai buvo pateiktas šios prekės konvencinis dokumentas ant kurio ir buvo ši informacija, todėl veterinarinis išmuitinimo dokumentas nebuvo reikalingas. Ji nesiėmė spręsti prekės išleidimo į laisvą apyvartą klausimo, nes šios prekės neturėjo ir tikrinti. Ant plombos padarytas P. B. įrašas jos manymu yra niekinis ir jokios reikšmės neturi. P. B. šį įrašą galėjo padaryti spaudžiamas muitinės pareigūnų. Liudytojas A. R., veterinarijos gydytojas, paaiškino kad krovinys į postą atvyko jo ir J. G. budėjimo metu, t.y. kovo 6 d. Apie krovinio atgabenimą jie paprastai sužino prieš parą, el. paštu, bet šiuo atveju buvo keista, kad apie krovinį jokios išankstinės informacijos negavo. Jis susidūrė su jam nematyta dokumento forma. Su šiuo kroviniu dirbo J. G., jis girdėjo kaip ji aiškinosi dėl šio krovinio. Tačiau šis klausimas buvo paliktas sekančios pamainos veterinarinės tarnybos specialistams. Tą pačią dieną atėjo pareigūnai iš kriminalinės tarnybos ir paprašė peržiūrėti dokumentus, kuriuos jie atsinešė. Po pietų tą pačią dieną atėjo muitinės darbuotojai, kurie paklausė ar pasirašys ant plombų pakeitimo akto. Kovo 7 d. apie 8 val. perdavė pamainą, tuo metu atvyko krovinio savininkai, kurie piktinosi kodėl nėra išleidžiamas krovinys. Nebuvo pateiktas veterinarinis dokumentas, todėl jie krovinio netikrino, jie nepasirašinėjo ant jokių dokumentų. Liudytojas R. Š. paaiškino, kad įvykio metu jis laikinai ėjo skyriaus vedėjo pareigas. Tarnybos metu jam paskambino P. B., kuris trumpai paaiškino situaciją apie muitinės darbuotojų reikalavimą, išspręsti krovinio paleidimo klausimą. Jam atvykus į postą ir perkalbėjus su P. B. suprato situaciją ir pagal pateiktus dokumentus suprato, kad Lietuvoje šiam kroviniui veterinarinis patikrinimas yra nereikalingas. Į kabinetą atėjo muitinės darbuotojos, kurių viena buvo pamainos viršininkė. Visi aiškinosi situaciją ar yra reikalingas veterinarinės tarnybos patikra. Analizavo muitinės pareigūnų atsineštus dokumentus. Diskusijų metu muitinės pareigūnės pareikalavo, kad P. B. surašytų pažymą, kad veterinarinė tarnyba šio krovinio nekontroliuoja. Paaiškinus, kad jie tokių pažymų nerašo, muitinės pareigūnės paprašė ant bet kurio iš dokumentų uždėti vizą, kad šis krovinys yra nekontroliuojamas. Ilgų diskusijų ir ginčų metu P. B. ant kažkurio iš dokumentų padarė įrašą.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) poste buvo tikrinamas šaldytas jautienos krovinys. Tą pačią dieną pamainos viršininkė šį krovinį nukreipė veterinariniam patikrinimui, bet tą dieną dirbę veterinarai nurodė, kad prie krovinio trūksta dokumentų (VID), todėl krovinio į apyvartą neišleido. Pagal susidariusią situaciją prekės savininkas privalėjo pateikti VID dokumentą ir tada krovinys būtų išleistas. 2018 m. kovo 7 d. pas posto vadovybę atėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ tarpininkas su pretenzija, kad krovinys yra nepaleidžiamas dėl biurokratinių strigimų. Jis aiškino, kad VID dokumentas yra nereikalingas. Kad klausimas būtų išspręstas operatyviai ji kartu su pamainos viršininke R. Š. nuėjo į (duomenys neskelbtini) tarnybos patalpas ir su šios tarnybos vedėju ir veterinarijos gydytoju aiškinosi situaciją. Abu veterinarijos atstovai joms paaiškino situaciją, kad jei prekė atvyksta iš ES šalies krovinys apeina jų tarnybą. Abu veterinarijos gydytojai laikėsi tos pačios nuomonės. Vyko ilga diskusija. Jos kaip muitinės darbuotojos paprašė poziciją išreikšti raštu. Ilgų diskusijų metu buvo prieitas kompromisas ir veterinarijos gydytojas ant krovinio plombų keitimo protokolo padarė įrašą apie tai, kad tarnyba krovinio nekontroliuoja. Gavus įrašą buvo atliekama eilė procedūrinių veiksmų. Tik dienos bėgyje buvo priimtas sprendimas išleisti krovinį. Dėl krovinio išleidimo vyko ilga diskusija, buvo analizuojami dokumentai. Diskusija vyko ir po vizos uždėjimo. Liudytoja L. G. nurodė, kad 2018 m. kovo mėn. dirbo pamainoje, kai į postą buvo atvežtas krovinys su šaldyta jautiena. Ant konteinerių nebuvo veterinarinės plombos. Ji skambino į veterinarinę tarnybą ir klausė ar veterinarinės tarnybos darbuotojai dalyvaus tikrinant krovinį, Veterinarijos darbuotojai dalyvauti atsisakė, kadangi nebuvo pateikti jokie duomenys, dokumentai, nebuvo užpildyta pirmoji VID skiltis. Ji sistemoje padarė įrašą, kad nebuvo pateikti veterinariniai vežimo dokumentai, veterinarinių plombų nebuvo. Liudytoja R. Š. nurodė, kad perimant pamainą iš pamainos viršininkės kovo 7 d. buvo gauta informacija, kad muitinės teritorijoje stovi trys konteineriai su šaldyta jautiena. Buvo nurodyta, kad muitinės fizinis tikrinimas yra baigtas. Krovinys nėra išleistas, nes nėra pateiktas veterinarinis įvežimo dokumentas. Pamainos viršininkė kartu su G. Ž. nuėjo pačios aiškintis į posto veterinarinę tarnybą dėl minėto krovinio. Veterinarijos poste buvo du gydytojai. Apie krovinį žinojo, turėjo kažkokius dokumentus. Vienas iš gydytojų paaiškino, kad yra pateiktas veterinarinis dokumentas, tik kitokios formos ir kad tą krovinį kontroliuos Kretingos veterinarijos tarnybą, kad šiuo atveju VID pildyti nereikia.

Krovinio vežėjo atstovas liudytojas A. K. nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. jo įmonė pildė importo deklaraciją, prekė buvo jautiena, netinkama žmonių maistui, tai šalutiniai gyvuliniai produktai. Jautiena buvo vežama iš Egipto į Lietuvą. Pardavėjas buvo olandų įmonė. Prieš pildant deklaraciją buvo gauti visi reikalingi dokumentai importo deklaracijai užpildyti, jie pateikti per sistemą. Dokumentai dėl šio krovinio buvo gauti sausio 18 d. t. y., komercinis veterinarinis dokumentas ant kurio buvo Kretingos veterinarinės tarnybos inspektoriaus S. A. parašas. Apačioje šio dokumento buvo originalus Olandijos įmonės antspaudas ir parašas. R. T. jam paaiškino, kad tai yra europinis veterinarinis dokumentas. Jis tuo patikėjo. Taip pat R. T. buvo pateikęs prekių pirkimo sąskaitą. Importo deklaraciją pildė I. J.. Jokių papildomų reikalavimų NTA sistemoje iš muitinės nebuvo gauta, vienintelis reikalavimas buvo pateikti papildomai VID t.y., veterinarinį vežimo dokumentą. Pateiktus importo deklaraciją, jis susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu direktoriumi R. T.. Pasakė, kad VID nėra, yra tik europinis veterinarinis dokumentas, o VID šiuo atveju nereikia, nes prekė keliauja iš Europos. Tikrinant prekę/krovinį dalyvavo darbuotojas M. Ž.. Kovo 6 d. prekė nebuvo išleista, o kovo 7 d. ryte jis kartu su M. Ž. važiavo aiškintis į veterinarinę posto tarnybą kodėl prekė yra neišleidžiama, nusivežė originalų europinį komercinį dokumentą ir parodė veterinarinei posto tarnybai. Jie tarėsi ir priėmė sprendimą, kad VID nereikia, kad pateikti dokumentai yra tinkami ir prekė kovo 7 d. buvo išleista į apyvartą. Veterinarijos pareigūnai patikrinime nedalyvavo, VID pildomas nebuvo, kadangi buvo pateiktas europinis sertifikatas.

Be to, R. B. kaltės neįrodo ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai. Telefoniniuose pokalbiuose R. T. kalba, kad jis imsis veiksmų, kad produkcija per muitinės postą praeitų sklandžiai. Kitame pokalbyje R. T. informuoja, kad jis bendravo su muitinės pareigūnais dėl sklandesnio proceso vykdymo. Kitame iš pokalbių R. T. skambina S. B., siekdamas susitikti su P. B.. Tas pats asmuo kitame pokalbyje tariasi su P. B. dėl susitikimo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių telefoninių pokalbių nėra aišku kokiais veiksmais P. B. buvo įtakojamas elgtis neteisėtai ir imtis veiksmų, kad šaldytos jautienos krovinys sklandžiai praeitų per sieną.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčitinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad P. B. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Byloje jokie įrodymai nepatvirtina fakto, kad P. B. siekė, ir tuo labiau jo suvokimo, piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir padaryti didelės žalos valstybei. Todėl teismas daro išvadą, kad P. B. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl P. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 5, b. l. 164-167).

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dešimt CD diskų su garso įrašais ir fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus - dešimt CD diskų su garso įrašais ir fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė