- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2YT-12473-400/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06678-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.7.1; 3.2.3.2
2018 m. lapkričio 20 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V., atstovaujamo advokato Irmanto Tumo, skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., R. G., A. S. G., D. G. dėl antstolio A. B. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. (toliau – ir skolininkas) 2018 m. spalio 23 d. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde išdėstė, kad nesutinka su antstolio vykdomu skolos išieškojimu iš tos skolininko pajamų dalies, kuri neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba siuvėju, per mėnesį gauna apie 100,00 Eur darbo užmokestį. Antstolio išskaičiuotina suma pagal vykdomuosius raštus sudaro apie 40,00 Eur. Mano, kad antstolio vykdomi išskaitymai atitinka išimtinai išieškotojų interesus, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsniui, kadangi antstolio vykdomas išieškojimas neužtikrina skolininkui teisės už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų iš pataisos įstaigoje esančios parduotuvės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnį, negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Nurodo, kad pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra ženklia mažesnis nei viena MMA, išskaitos iš darbo užmokesčio negali būti daromos.
Antstolis A. B., nesutikdamas su pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. skundu, 2018 m. spalio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą ir jį su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad priverstinio vykdymo metu nustačius jog skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 2017 m. rugsėjo 22 d. visose vykdomosiose bylose surašyti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti į Pravieniškių pataisos namus. Surašant patvarkymus vadovautasi CPK 736 straipsnio normomis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. G., A. S. G. ir D. G. atsiliepimų į skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems išsiųsti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
2018 m. spalio 23 d. pareiškėjo skundas atmestinas.
Civilinės ir vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimus iš skolininko V. V.: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 5 821,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškotojos R. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 2, 7); vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškotojos A. S. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 2, 6); vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškotojo D. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 2, 6). Skolininkui buvo siųsti patvarkymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimus, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, tačiau vykdomųjų bylų duomenimis skolininkas geranoriškai antstolio raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose dirba, 2017 m. rugsėjo 22 d. visose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus, kuriais, vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais pavedė Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 23, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 17, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 13). Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, skolininkas nesutinka su antstolio vykdomu skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vienos MMA.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktas). Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.
Nagrinėjamu atveju antstolis A. B. 2017 m. rugsėjo 22 d., vadovaudamasis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymus, kuriais pareikalavo Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-684/2017). Kitaip tariant, CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos MMA, taikomas tik pradedant išieškojimą iš skolininko turto, tačiau ne vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą. Nagrinėjamose bylose, antstolis nustatęs, kad skolininkas V. V. neturi nei turto, nei piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, gavęs duomenis apie tai, kad skolininkas dirba, 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininko gaunamą darbo užmokestį. Kaip minėta, vykdant išieškojimą pagal CPK 736 straipsnį, netaikomas ribojimas išieškoti iš skolininko pajamų, kurios neviršija vienos MMA. Taigi, antstolis nukreipdamas išieškojimą į skolininko gaunamą darbo užmokestį, nepažeidė pirmiau išvardintų įstatymų nuostatų, patvarkymuose aiškiai nurodė atliekamų išskaitų dydžius, 2018 m. spalio 2 d. atsakyme Nr. 2841 informavo skolininką, kad išskaitos yra daromos iš darbo užmokesčio remiantis CPK 736 straipsniu, o ne CPK 668 straipsnio nuostatomis. Iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, todėl likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad antstolio vykdomas išieškojimas nepažeidžia skolininko teisių ir neprieštarauja BVK 92 straipsniui.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. V. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. B..
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.