Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-411-462/2012

NUTARTIS

2012 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžio, kuriuo V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d., 4 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo AB „Achema“ filialo „Gaschema“ 5 074 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 4 d., t. y. tuo, kad:

laikotarpyje nuo 2005-04-01 iki 2007-11-29, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ridoma“, įmonės kodas 164277961, registruotos Jokūbavo k., Kretingos r., direktoriumi, 2007-05-29 su AB „Achema“ filialu „Gaschema“ pasirašė Panaudos sutartį Nr. 191/2007 dėl karbamido tirpalo l m³ 1BC konteinerio - 944 Lt vertės su perpylimo įranga PIUS1 – 4 130 Lt vertės (toliau – įranga), bendros 5 074 Lt vertės, neatlygintino naudojimo, kurią įsipareigojo saugoti, tačiau 2007-11-29 atleistas iš direktoriaus pareigų, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 4 punktu „jei pasikeičia ūkio subjektų vadovas, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už tinkamą UAB „Ridoma“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą, neperdavė naujam direktoriui R. T. AB „Achema“ filialo „Gaschema“ priklausančios įrangos, jos AB „Achema“ filialui „Gaschema“ negrąžino, nesirūpino ir nesaugojo jam patikėto turto - įrangos, 2007-05-29 perduotos adresu Dubysos g. 31, Klaipėda, pagal 2007-05-29 Panaudos sutartyje Nr. 191/2007 numatytas sąlygas, o nuo 2007-11-29 paliko UAB „Ridoma“ teritorijoje adresu Lypkių g. 55, Klaipėda. Tokiu būdu, V. L. iššvaistė jo žinioje buvusį ir jam patikėtą svetimą AB „Achema“ filialo „Gaschema“ turtą – karbamido tirpalo 1 m³ 1BC konteinerį 944 Lt vertės su perpylimo įranga (P1US1) 4 130 Lt, bendros 5 074 Lt vertės, ir padarė AB „Achema“ filialo „Gaschema“ turtinę 5 074 Lt žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių byloje esančių duomenų nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų, ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis naikintinas.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad V. L. būdamas UAB „Ridoma“ direktoriumi, pagal 2007-05-29 panaudos sutartį Nr. 191/2007 iš AB „Achema“ filialo „Gaschema“ neatlygintinam naudojimui perėmė karbamido tirpalo 1m³ IBC konteinerį su perpylimo įranga PIUSI. Teismas neteisingai vertino, kad paskolinta įranga naudojasi ne kaltinamasis V. L., o UAB „Ridoma“, kuri ir buvo ne tik sutarties šalimi, bet ir įrangos naudotoja bei disponuotoja, o V. L. buvo tik jos atstovas jam suteiktų įgaliojimų laikotarpyje ir, kad už ginčo objektą visada buvo atsakingas juridinis asmuo UAB „Ridoma“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. L. vadovaujant, ši įranga jam buvo patikėta. O patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai asmuo, dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kadangi kaltinamasis V. L. kaip UAB „Ridoma“ direktorius buvo materialiai atsakingas už įmonės turtą, tai jam šis turtas buvo ir patikėtas.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog panaudos sutarties Nr. 191/2007 galiojimo terminas numatytas buvo iki 2007-12-31, ir šalims nepanorus nutraukti šią sutartį, jos galiojimo terminas buvo pratęstas metams (sutarties 5 p.), o kilusius ginčus dėl sutarties vykdymo tvarkos šalys turėjo laikytis sutartyje numatyto 4 punkto dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Ši aplinkybė, teismo manymu, byloja apie civilinį deliktą ir negalimą baudžiamąją atsakomybę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda teisiniai santykiai, o jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalis neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamasis asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisių atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikytina, jog veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Esminis kriterijus, atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti. Teismo išnagrinėtoje byloje taip ir yra: UAB „Ridoma“ direktoriaus V. L. veiksmai padarė panaudos sutarties Nr. 191/2007 vykdymą neįmanomą. Tai rodo byloje nustatytos ir teisme nagrinėtos faktinės aplinkybės aplinkybės. Kaltinamasis V. L., atstovaudamas civilinių teisinių santykių subjektui UAB „Ridoma“, pats būdamas civiliniu santykių subjektu, sąmoningai nevykdė panaudos sutartyje Nr. 191/2007 numatytų įsipareigojimų, tai yra AB „Achema“ filialui „Gaschema“ priklausančios įrangos nesaugojo, neįtraukė panaudos sutarties Nr. 191/2007 į UAB „Ridoma“ valdomo turto apskaitą, duomenis apie įrangos gavimą neužfiksavo buhalteriniuose dokumentuose, įrangos neperdavė naujajam direktoriui R. T., negrąžino teisėtam savininkui, turtu nesirūpino ir veikdamas neapdairiai sudarė sąlygas jo dingimui. Šiuo atveju panaudos sutarties Nr. 191/2007 vykdymas ir AB „Achema“ filialo „Gaschema“ pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo problemiškas dėl kaltinamojo V. L. sąmoningų veiksmų.

Apibendrinant apeliacinį skundą akcentuojama, kad nors V. L. neturėjo tyčios turtą iššvaistyti, jo elgesys yra vertintinas kaip neatsargus, neatidus, nerūpestingas. Tokiu būdu visuma aplinkybių patvirtina, kad V. L. padarė šį nusikaltimą dėl neatsargumo, tai yra numatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti turtinė žala, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad ji bus išvengta.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. L. išteisinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. L. išteisinimą nuosprendyje išsamiai argumentavo, teisingai nustatė, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1, 4 d., sudėties požymių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 4 d.).

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2011).

Prokuratūros skundas grindžiamas tuo, kad byloje yra nustatyta, jog V. L. būdamas UAB „Ridoma“ direktoriumi, pagal 2007-05-29 panaudos sutartį Nr. 191/2007 iš AB „Achema“ filialo „Gaschema“ neatlygintinam naudojimui perėmė karbamido tirpalo 1m³ IBC konteinerį su perpylimo įranga PIUSI. Teismas neteisingai vertino, kad paskolinta įranga naudojasi ne kaltinamasis V. L., o UAB „Ridoma“, kuri ir buvo ne tik sutarties šalimi, bet ir įrangos naudotoja bei disponuotoja, o V. L. buvo tik jos atstovas jam suteiktų įgaliojimų laikotarpyje ir, kad už ginčo objektą visada buvo atsakingas juridinis asmuo UAB „Ridoma“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. L. vadovaujant, ši įranga jam buvo patikėta.

Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai teisingi tik iš dalies. Byloje esanti 2007-05-29 Panaudos sutarties Nr. 191/2007 kopija patvirtina, kad tarp AB „Achema“ filialo „Gaschema“ ir UAB „Ridoma“ buvo sudaryta neatlygintina panaudos sutartis dėl karbamido tirpalo 1 m³ IBC konteinerio su perpylimo įranga (PIUSI) naudojimosi. Sudarant sutartį panaudos davėją atstovavo AB „Achema“ filialo „Gaschema“ direktorius G. C., panaudos gavėją UAB „Ridoma“ – direktorius V. L. (b. l. 2-3, t. 1). Priedas Nr. 1 prie sutarties Nr. 191/2007, t. y. karbamido tirpalo įrangos perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad AB „Achema“ filialas „Gaschema“ UAB „Ridoma“ perdavė 1 m³ IBC konteinerį su perpylimo įranga (PIUSI) (b. l. 4, t. 1). Taigi dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl prokuratūros skunde teisingai nurodoma, kad V. L. būdamas UAB „Ridoma“ direktoriumi, pagal 2007-05-29 panaudos sutartį Nr. 191/2007 iš AB „Achema“ filialo „Gaschema“ neatlygintinam naudojimui (įmonės vardu) perėmė karbamido tirpalo 1m³ IBC konteinerį su perpylimo įranga PIUSI.

Teisingam bylos išnagrinėjimui svarbiausia yra nustatyti, ar V. L. vadovaujant UAB „Ridoma“, minima įranga buvo neteisėtai parduoda, padovanota, ar kitaip perleista tretiesiems asmenims. Taip pat tai, ar išteisintasis minėtu turtu nesirūpino ir veikdamas neapdairiai sudarė sąlygas jo dingimui.

Byloje esantys Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad išteisintas UAB „Ridoma“ direktoriumi dirbo nuo 2005-04-19 iki 2007-11-29 (b. l. 109-123, t. 1).

Išteisintojo V. L. kaip įmonės direktoriaus atsakomybė už UAB „Ridoma“ turimą bei valdomą turtą baigėsi 2007-11-29. Jam savo noru pasitraukus iš užimamų pareigų, įmonės direktoriaus pareigas užėmė R. T., kuriam pagal privalomą procedūrą buvo perduotas visas įmonės valdymas bei turtas, buvo pasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 144, t. 1). Pažymėtina, kad AB „Achema“ filialo „Gaschema“ pagal panaudos sutartį perduotas turtas - karbamido tirpalo 1 m³ IBC konteineris su perpylimo įranga (P1US1) nebuvo įrašytas į įmonės perduodamo turto sąrašą (b. l. 144, t. 1), kadangi tai buvo ne nuosavas UAB „Ridoma“ turtas. Tačiau įvertinusi visus byloje esančius duomenis teisėjų kolegija tiki, kad panaudos sutartis buvo pridėta prie kitų buhalterinių dokumentų, kurie visi buvo perduoti naujam direktoriui R. T. Tai patvirtina toliau nurodomos aplinkybės.

Tyrimo metu R. T. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad perimdamas įmonės turtą, jis natūroje jo su gautais dokumentais nesutikrino, įmonės teritorijoje konteinerius ir įrangą matė, tačiau kam jie priklausė nežino (b. l. 46-47, 52, t. 2).

Teisiamojo posėdžio 2012-01-25 metu pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas R. T. paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį jis perėmė UAB „Ridoma“ valdymą, o 2008 m. sausio mėnesį jis pagal sąrašą perdavė turtą bankroto administratoriui S. K. pagal bankroto procedūrą. Minėtas įrenginys teritorijoje buvo, o kaip ir kada jis dingo, jis nežino. 2007 metų gale jį atleidus iš darbo, įrenginys bendrovės teritorijoje dar buvo. Be to, nurodė, kad apie sudarytą sutartį su AB „Achema“ filialo „Gaschema“ žinojo (b. l. 6-7, t. 3).

Šios nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegija daryti pagrįstą išvadą, kad išteisintajam V. L. vadovaujant UAB „Ridoma“, minima įranga nebuvo neteisėtai parduoda, padovanota, ar kitaip perleista tretiesiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas remiantis toliau dėstomais motyvais konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog išteisintasis minėtu turtu nesirūpino ir veikdamas neapdairiai sudarė sąlygas jo dingimui. Akcentuotina ir tai, kad minėtos sutarties pagrindu būtent UAB „Ridoma” buvo panaudos gavėjas, bet ne asmeniškai V. L.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio 2011-12-15 metu paaiškino, kad nuo 2007-08-28 iki 2008-02-11 dirbo UAB „Ridoma“ vyr. buhaltere. 2008 m. sausio mėnesį UAB „Ridoma“ buvo iškelta bankroto byla. Ji matė, kad kieme stovėjo minėta įranga. Kadangi įranga nebuvo jų nuosava, tai į perdavimo sąrašą nebuvo įtraukta. Kai iš darbo išėjo direktoriumi dirbęs V. L., įranga teritorijoje dar buvo ir ji tai matė, o R. T. šios įrangos panaudos sutartimi nesidomėjo (b. l. 152-153, t. 2). Iš esmės tokius pačius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15-17, t. 2).

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio 2011-12-15 metu paaiškino, kad jis dirbo UAB „Ridoma“ nuo jos įkūrimo šaldymo įrenginių prižiūrėtoju, o po to dirbo sargu. Įranga stovėjo prie tvoros, mašinos privažiuodavo ir pumpuodavo skystį. Kur dingo įranga, jis nežino, nes atsako tik už užpajamuotą turtą. Atsakydamas į civilinio ieškovo atstovo klausimą, liudytojas nurodė, kad įranga po bankroto paskelbimo dar stovėjo visą vasarą 2008 m., teritorija yra saugoma, aptverta tvora, o rudenį jau įrangos nebebuvo (b. l. 154, t. 2).

Liudytojas N. Š. teisiamojo posėdžio 2011-12-15 metu paaiškino, kad jis dirbo įmonėje UAB „Ridoma“ vadybininku, tačiau šiuo metu nedirba, nes įmonei paskelbtas bankrotas. Kokia įmonė atvežė įrangą jis nežino, tik žino, kad ji buvo atvežta, jie ją priėmė ir naudojo. V. L. išėjo už jį ankščiau iš darbo, o kai jis išėjo, išsinuomota įranga buvo teritorijoje. Įranga buvo reikalinga kaip priedas kurui automobiliams įpilti. Jam išeinant iš įmonės viską perėmė bankroto administratorius, po turto perdavimo aktu jis pasirašė. Tuo metu bendrovės teritorijoje visa įranga ir konteineriai dar buvo. Ilgalaikio turto sąrašą pasirašė kaip sargas. Jis ne vadovas ir už konteinerį neatsako (b. l. 151-152, t. 2).

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).

Taigi šiuo atveju liudytojų parodymais, kurie pripažintini byloje svarbiais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad dar netrumpą laiko tarpą po to kai išteisintasis jau nebebuvo UAB „Ridoma“ direktorius, minima įranga buvo randama (stovėjo) įmonės teritorijoje. Vėliau (po išteisintojo) direktoriaus pareigas ėjo R. T., kol UAB „Ridoma“ 2008-01-04 buvo iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios įmonės turtą perėmė bankroto administratorius S. K. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad išteisintasis minėtu turtu (įranga) nesirūpino ir veikdamas neapdairiai sudarė sąlygas jos dingimui.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog byloje nustatyta, kad UAB „Ridoma“ archyvinėje byloje Nr. 41 (įvairios sutartys), gautoje iš archyvų skyriaus, panaudos sutarties Nr. 191/2007 m. tarp AB „Achema“ filialo „Gaschema“ ir UAB „Ridoma“, nėra. Todėl logiška, kad nesant tarp bendrovės dokumentų apskaitytos panaudos sutarties Nr. 191/2007 bei konteinerio, kuris nebuvo įtrauktas į valdomo turto apskaitą ir neatsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose, R. T. perimdamas iš kaltinamojo V. L. perduodamą turtą nežinojo ir negalėjo žinoti apie bendrovės teritorijoje esantį AB „Achema“ filialui „Gaschema“ priklausantį turtą – konteinerį. Tačiau anksčiau paminėti liudytojų (tarp jų ir paties R. T.) parodymai paneigia tokius apeliacinio skundo argumentus, kadangi ištirtais įrodymais nustatyta, kad vėliau įmonei vadovavęs liudytojas R. T. žinojo apie minimą konteinerį. Kita vertus, aplinkybė, kad Panaudos sutarties Nr. 191/2007 m. nėra tarp AB „Achema“ filialo „Gaschema“ ir UAB „Ridoma“ nėra archyvinėje byloje Nr. 41, nesudaro pagrindo manyti, kad išteisintojo veiksmuose (neveikime) yra nusikalstamos veikos požymių.

Be to, nagrinėjant byla apeliacine tvarka teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad „praradimą sukėlė daugiau R. T. veiksmai, o ne V. L. R. T. patvirtino, kad žinojo, kad ta įranga yra, o į klausimą, kodėl tos įrangos negrąžino, atsakė „to paaiškinti negaliu“. Tai yra akivaizdus aplaidumo įrodymas“.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių byloje esančių duomenų nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų, ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos 3.8. punkte nustatyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs tyrimo metu surinktus ir apylinkės teisme ištirtus įrodymus sprendžia, kad tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Šiuo atveju byloje esantys tiek V. L. teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai buvo vertinami sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje. Buvo išanalizuoti liudytojų parodymai, jie buvo gretinami tarpusavyje, lyginami su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Motyvuotai buvo pasisakyta dėl to, kad UAB „Ridoma“ direktorius R. T. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius taip pat natūroje viso perduoto turto neapžiūrėjo (b. L. 18, t. 3). Teismas negali paneigti, kad tai taip pat galėjo būti viena iš priežasčių dėl ko neįmanoma nustatyti, kur atsidūrė minėta įranga.

Pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai pasisakė ir savo išvadas aiškiai motyvavo dėl to, kad minima paskolinta įranga naudojosi ne kaltinamuoju šioje byloje buvęs A. L., o juridinis asmuo UAB „Ridoma“, kuri ir buvo ne tik panaudos sutarties šalimi, bet ir įrangos naudotojas bei disponuotojas, o A. L. buvo tik jos atstovas jam suteiktų įgaliojimų laikotarpiu (2005-04-19 iki 2007-11-29). Tokiu būdu, už ginčo turtą šioje byloje visais atžvilgiais buvo atsakingas juridinis asmuo – UAB „Ridoma“.

Todėl darytina išvada, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvada, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad dingusio turto – karbamido tirpalo 1m³ IBC konteinerio su perpylimo įranga (P1US1), dingimo metu, būtų V. L. žinioje.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d., 4 d., V. L. buvo inkriminuojama nepagrįstai. Todėl tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.