Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., 2025 m. sausio 24 d., apie 21:50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0088, patikros sertifikato numeris Nr. 2216046, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės ) neblaivumas, tai yra, nustatytas mažiausias 1,63 ‰ (promilės) neblaivumas.

Kaltinamoji A. A. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2025 m. sausio 24 d., išgėrė 0,5 l butelį degtinės, gerai jautėsi ir važiavo iš namų į miestą. Pradėjo gerti apie 18-19 val. automobilyje, nes norėjo atsipalaiduoti. Iš namų išvažiavo dar blaivi, sustojo, net nežino kur sustojo ir išgėrė degtinės. Alkoholį gėrė viena. Tada toliau važiavo į miestą ir (duomenys neskelbtini) sustabdė policija. Vairavo automobilį Toyota Verso. Automobilis registruotas G. V. vardu. Su G. V. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), turi bendrą dukrą. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Gailisi dėl įvykio. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad G. V. gali daryti įtaką, jis yra geras žmogus, tvarko namus. sutaria gerai, kartu važiuoja į keliones, pasitaria įvairiais klausimais, jai svarbi G. V. nuomonė. Šeimoje turi du automobilius. Audi automobiliu G. V. važinėja į darbą, o ji naudoja Toyota Verso. G. V. buvo namuose, kai ji išvažiavo. Gėrė mašinoje, nes nenorėjo, kad matytų G. V.. Tą vakarą jautė nuovargį po darbo ir norėjo atsipalaiduoti. Prašo automobilį grąžinti G. V. ir sumažinti automobilio vertės sumą. Vairuotojo pažymėjimą prašo atimti kuo trumpesniam laikui, nes dėl darbo turi važiuoti pas klientus. Gauna minimalias pajamas apie 1 000 Eur.

Pretendentas į laiduotojus G. V. prašė atleisti sugyventinę A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Mano, kad gali daryti jai įtaką, nes ją puikiai pažįsta, kartu gyvena. Jai nepatogu pasakyti, kad išgėrė alkoholio ir vairavo. Priklausomybės alkoholiui ji neturi. Jie turi du automobilius. Dukra mokosi gimnazijoje.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-01-24 apie 21:58 val., (duomenys neskelbtini), vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, sustabdytas automobilis TOYTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo A. A. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkotesterio pagalba pirmu patikrinimu nustatytas 1.63 prom. neblaivumas, antru patikrinimu nustatytas 1.69 prom. neblaivumas. Vairuotojai A. A. įteiktas šaukimas atvykti į Kėdainių r. PK. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-2, 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bei automobilis TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas kaltinamosios vairuotas automobilis (1 t., b. l. 9-18).

Alkotesteriu kaltinamajai A. A. 2025 m. sausio 24 d. 21.58 val. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, 22.16 val. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 19-21).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 22).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. V. (1 t., b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio TOYOTA VERSO, pagaminto 2011 m., vidutinė rinkos vertė yra 4 520 Eur su PVM (1 t., b. l. 28).

Liudytojas A. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 24 d. dirbo kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS tyrėju V. M., apie 21:55 val., (duomenys neskelbtini), vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę. Kontrolės metu sustabdė automobilį TOYOTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, vairuotoja patikrino bekontačiu alkotesteriu ir parodė teigiamą, kur galimai yra vartojusi alkoholį. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš šešias valandas. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo A. A. (duomenys neskelbtini) ir alkotesterio pagalba pirmu patikrinimu nustatė vairuotojai 1.63 prom., neblaivumą, antru patikrinimu nustatė 1.69 prom. neblaivumą. Vairuotoja paaiškino, kad automobilis priklauso sugyventiniui G. V. ir jam nieko nesakius išvažiavo parsivežti dukros (1 t., b. l. 40-42).

Liudytojas G. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su sugyventine A. A. gyvena apie 20 metų. Gyvena nesusituokę. 2022 m. sausio 25 d. iš savo sutaupytų pinigų nusipirko automobilį TOYOTA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurį mokėjo 5 000 eurų. Automobilį pirko tam, kad kiekvieną dieną važinėti į darbą. Sugyventinė A. A. penktadieniais lankydavo senukus, tikslu juos apkirpti, todėl jo paprašydavo leisti vairuoti automobilį. Jis jai leisdavo vairuoti, o pats prašydavo draugo, kad pavežtų iki darbo. 2025-01-24 apie 06:00 val. su draugu išvažiavo į darbą, (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko namo kieme. Po darbo grįžęs namo leido laiką prie televizoriaus. Apie 22:00 val. jam paskambino A. A. ir pasakė, kad ją vairuojant jo automobilį sustabdė policija bei nustatė, kad ji vairavo neblaivi, o automobilį sulaiko ir išveža į (duomenys neskelbtini). Ši žinia jį nustebino, nes nėra matęs jos už vairo būnant neblaiviai. Apie tai, kad ji vairuos būdama neblaivi net neįtarė. Kadangi automobilis reikalingas važinėti į darbą, o ypač savaitgaliais, kada būna ekstra iškvietimai dėl įvairių gedimų fabrike ir nėra kas pavežtų. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį (1 t., b. l. 38-40).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji, A. A., 2025 m. sausio 24 d., apie 21:50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0088, patikros sertifikato numeris Nr. 2216046, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės ) neblaivumas, tai yra, nustatytas mažiausias 1,63 ‰ (promilės) neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Jai alkotesteriu nustatyto girtumo neginčijo. Kaltinamosios vairavimo neblaiviai padarymo faktą patvirtina alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas kaltinamajai nustatytas neblaivumas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo parodymai, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamoji A. A. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją sugyventinio G. V. atsakomybei (1 t., b. l. 79).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Ji neteista (1 t., b. l. 62), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 64), dirba, turi nepilnametę dukrą (1 t., b. l. 60), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė (1 t., b. l. 71). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė iš esmės nuoseklius parodymus. Ji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir, kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Byloje yra pateiktas kaltinamosios sugyventinio G. V. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 80). G. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nepilnametę dukrą (1 t., b. l. 81, 90). Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad prašo atiduoti A. A. jo atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad jų ryšys stiprus, kartu gyvena, jis gali daryti jai teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs G. V. kaip laiduotoją, charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamąja, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį, į tai, kad išlaiko nepilnametę dukrą), perduodant ją G. V. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam – 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Taigi, A. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinės bylos Nr. 2K-599/2012, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Kadangi kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, todėl kaltinamajai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, į nustatytą 1,63 promilių neblaivumą, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas minimaliam terminui – 1 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo, t. y. 2025 m. sausio 27 d.

Prokuroras prašo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)

Kaltinamoji A. A. ir jos gynėjas bei G. V. prašo automobilio nekonfiskuoti, kadangi automobilis reikalingas G. V., todėl norėtų, kad automobilis būtų grąžintas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taip pat dėl jos taikymo sprendžiama ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės kaltinamoji nebūtų galėjusi vairuoti transporto priemonės būdama neblaivi, taigi, nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 4 dalies 3) punkte nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nusikalstamai veikai daryti kaltinamoji panaudojo automobilį „Toyota Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jos sugyventinio G. V. vardu. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji ir G. V. kartu gyvena apie 20 metų, turi bendrą dukrą, veda bendrą ūkį, turi du automobilius, automobiliu „Audi“ naudojasi G. V., ji naudojasi automobiliu „Toyota Verso“. Pati kaltinamoji posėdžio metu paaiškino, kad automobilio „Toyota Verso“, naudotoja daugiau yra ji, nes G. V. naudojasi Audi automobiliu. BPK 38 straipsnio prasme šeimos nariu laikomas asmuo su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę- automobilį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Taigi, šioje byloje kaltinamosios vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis „Toyota Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 53-56), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) perduotas ir saugomas aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduoju paskiriant G. V., (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti G. V., (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti A. A., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį TOYOTA VERSO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.