- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 1-2988-271/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.2.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorei R.Augutavičienei, kaltinamajam D. B., nukentėjusiajam L. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. B. 2014-08-10 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis - 1.83 promilių - neblaivumo laipsnis), viešoje vietoje, prie restorano „Sakva“, adresu M. K. Paco g. 1/2, Vilniuje, be jokios priežasties, elgėsi įžūliai - trenkė nukentėjusiajam L. K. smūgį kumščiu į veidą, padarydamas jam kraujosruvą su nubrozdinimais apie kairę akį, viršutinių dviejų priekinių dantų panirimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais tyčiniais veiksmais kaltinamasis sutrikdė normalią įstaigos (restorano) veiklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas).
Kaltinamasis D. B. nusikaltimo, t.y. viešosios tvarkos pažeidimo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-08-10 apie 23.00 val. buvo restorane, Vilniuje, prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, tikslaus adreso nežino. Vartojo alkoholį, šventė krikštynas. Apie 23.00 val. su A. G. išėjo į lauką parūkyti. Prie restorano stovėjo du vaikinai, vienas iš jų buvo nukentėjusysis L. K., kurio iki to vakaro nepažinojo. Neatsimena, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp jo ir vieno iš tų stovėjusių vaikinų. Galimai dėl to, kad prieš kurį laiką vienas iš svečių išdaužė restorano darbuotojos automobilio lango stiklą, tačiau vėliau su ja buvo atsiskaityta ir konfliktas buvo išspręstas. Visų aplinkybių neatsimena, nes buvo neblaivus, tačiau pripažįsta, kad trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą kumščiu. Tikrai sudavė jam vieną smūgį į veidą, nes įvykius matė ir policijos pareigūnai. Nukentėjusysis buvo irgi išgėręs. Po smūgio nukentėjusysis atsisėdo, antrą kartą jam nebesmogė. Dėl kokios priežasties tai padarė, paaiškinti negali. Nukentėjusysis buvo aršus, piktybiškai nusiteikęs prieš visus. Nuoširdžiai gailisi, kad alkoholio paveiktas elgėsi neadekvačiai aplinkinių atžvilgiu ir sukėlė prie restorano stovėjusiam nukentėjusiajam fizinį skausmą. Atsiprašo, neturtinei žalai atlyginti sutinka sumokėti jo prašomus 2000 Lt, kas dėl turtinės žalos, tai turi žinoti nukentėjusiojo realias išlaidas ir tai, kad jis tvarkosi būtent tuos dantis, kuriuos sužalojo jis, bet ne visus. Nukentėjusiajam siūlė iš viso atlyginti žalą ir sumokėti už savo veiksmus 3000 Lt, tačiau jis su pasiūlymu dėl susitaikymo nesutiko.
Nukentėjusysis L. K. parodė, kad įvykio dieną buvo prie ežero, kur gėrė alų, apie 21 valandą kartu su savo draugu K. K. atvyko į restoraną „Sakva“, kuris yra prie žiedo. Vartojo alų. Restorane dirba jo pažįstama, vardu R.. Vienu metu pastebėjo, kad R. patalpoje nėra. Su K. išėjo iš patalpos apsižvalgyti. Paaiškėjo, kad kažkas iš restorano lankytojų išdaužė R. automobilio lango stiklą. Lauke stovėjo atvykę „Ekskomisarų“ apsaugos darbuotojai. Klausinėjo jų, kas atsitiko. Po to su K. nuėjo atgal į restoraną, kvietė policijos pareigūnus. Kai apsaugos darbuotojai išvyko, vėl išėjo į lauką, kur stovėjo du vyrai iš restorano. Priėjo prie kaltinamojo ir jo draugų, tačiau jiems negrasino, tiesiog norėjo sužinoti, kodėl buvo išdaužtas R. automobilio lango stiklas. Vienas iš tų vyrų, o tai buvo kaltinamasis, kumščiu sudavė jam į veidą. Tuo metu prie restorano jau privažiavo policijos pareigūnai, kurie matė įvykius. Kiek buvo smūgių suduota jam, pasakyti negali. Kaip ir to, kodėl tai įvyko. Jis pats to nesuprato. Buvo išgėręs. Smūgio pasekmė - dviejų priekinių dantų panirimas. Dėl lėšų trūkumų iki šios dienos nesutvarkė dantų, nes neturi tam lėšų, tik pradėjo pirmines gydymo procedūras. Taikytis su kaltininku nesutinka, nes jam nėra atlyginta žala. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti 7466,93 Lt - tiek gali kainuoti jo dantų sutvarkymas. Be to, prašo priteisti 2000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl kaltininko veiksmų ir gautų sužalojimų patyrė nepatogumų, dėl klibančių dantų negalėjo valgyti, miegoti, vairuoti.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2014-08-10 jis buvo restorane „Sakva“, Vilniuje, kur šventė savo vaiko krikštynas. Kaltinamasis yra jo žmonos brolis, vaiko krikšto tėvas. Nukentėjusiojo iki to vakaro nepažinojo. Krikštynose jie vartojo alkoholį. Maždaug apie 22.00 val. kartu su D. B. išėjo į lauką parūkyti. Vienas iš svečių, o būtent jo draugas T., numetė suoliuką iš antro aukšto ir išdaužė restorano padavėjos automobilio lango stiklą. Savininkei buvo sumokėta turtinė žala ir ji pareiškė jiems, kad pretenzijų neturi. Prie automobilio, kurio stiklas buvo išdaužtas, buvo privažiavę „Ekskomisarų“ biuro pareigūnai. Nukentėjusysis pradėjo jiems kažką agresyviai aiškinti. „Ekskomisarų“ biuro pareigūnai nuvarė jį. Stovėjo prie restorano durų, kai nukentėjusysis pribėgo prie jo ir pradėjo aiškinti, kad neva jie nežino, kas jis toks, kad jie gali turėti problemų. Aiškino jam, kad jie viską su padavėja išsiaiškino ir ji jokių pretenzijų dėl automobilio neturi. Tuo tarpu nukentėjusysis nuėjo prie restorano kampo ir kažkam pradėjo skambinti. Po to vėl priėjo prie jo ir D.. Pamatė važiuojantį policijos automobilį. Tuo metu nukentėjusysis kažką pasakė D., tačiau jis negirdėjo ką būtent, nes tuo metu žiūrėjo, kaip privažiuoja policijos pareigūnai. Išgirdo smūgį (pats jo nematė), o kai atsisuko - matė, kad nukentėjusysis keliasi nuo žemės. Negali pasakyti kaip, kur bei kodėl D. trenkė vaikinui. Nukentėjusysis, kaip ir D., buvo neblaivus Kiek matė, dar iki gauto smūgio nukentėjusysis buvo be priekinio danties. Jis elgėsi agresyviai tiek su jais, tiek su „Ekskomisarų“ biuro darbuotojais. Kiek jis prisimena (buvo išgėręs), D. trenkė vaikinui vieną kartą, kadangi kai išgirdo smūgį, iš karto atsisuko, o be to privažiavo ir policijos pareigūnai. Antro smūgio nematė ir negirdėjo.
Liudytojas A. S., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio vakarą jis dirbo kartu su patruliu D. A.. Gavo pranešimą ir apie 23.00 val. atvyko prie restorano, kur aikštelėje prie kavinės rado stovinčius keturis vyrus, iš kurių du konfliktavo tarpusavyje. Jiems matant, vienas iš ten stovėjusių vyrų (atpažįsta teismo posėdžio salėje kaltinamąjį) smogė kumščiu kitam (atpažįsta teismo posėdžių salėje nukentėjusįjį) į veidą. Nuo smūgio pastarasis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam buvo kruvina lūpa ir mėlynė po akimi. Matė tik vieną smūgį į veido sritį. Buvo tik kruvinos lūpos, nesimatė, kad lūpa būtų praskelta. Nematė, kad vyras būtų išspjovęs dantį, nors kalbėjo apie išmuštą dantį. Visi vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs, elgėsi neadekvačiai ir netinkamai. Priežasties, dėl ko kilo konfliktas, vyrai įvardinti jiems negalėjo. Pristatė nukentėjusįjį ir smūgį sudavusį vyrą į policijos komisariatą.
Liudytoja R. N. parodė, kad dirba restorane „Sakva“. Pažįsta nukentėjusįjį L. K., kaltinamojo iki to vakaro nepažinojo. Žino tik tiek, kad jis, t.y. kaltinamasis, dalyvavo bankete, krikštynose. Nežino, kas iš dalyvavusių bankete asmenų numetė suoliuką ir sudaužė prie restorano kieme stovėjusio jos automobilio lango stiklą. Tačiau už tai jai buvo pilnai atlyginta ir jokių pretenzijų niekam ji neturėjo. Matė, kad L. su draugu gėrė alų. Su juo dėl apgadinto automobilio nekalbėjo, jokios jo pagalbos šiuo klausimu neprašė. Vėliau pamatė, kad atvažiavo apsaugos darbuotojai, vėliau - policijos pareigūnai. L. buvo sumuštas, jo veide buvo kraujas. Sumušimo aplinkybių ji nematė, dėl ko tai įvyko, pasakyti negali.
Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G2702/14 (01) L. K. padaryta kraujosruva su nubrozdinimais apie kairę akį, viršutinių dviejų priekinių dantų panirimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi griuvimui (b.l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai.
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Kadangi iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).
Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Asmuo, viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnis).
Šioje byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D.B., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,83 promilių girtumas), elgėsi įžūliai - viešojoje vietoje, prie restorano „Sakva“, žmonių akivaizdoje, be priežasties sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam L. K., nuo ko pastarasis nugriuvo. Nukentėjusiajam L. K. buvo padaryta kraujosruva su nubrozdinimais apie kairę akį, viršutinių dviejų priekinių dantų panirimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, nes įvykiai vyko prie restorano „Sakva“. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.
Kaltinamasis D.B. nurodo, kad jis buvo neblaivus, todėl negali pasakyti, dėl kokios priežasties aplamai jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Smogė nukentėjusiajam į veidą atvykusių pareigūnų, kitų žmonių akivaizdoje. Tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį, ir kaltinamasis D.B. tai pripažįsta.
Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Iš kaltinimo D.B. teismas pašalina kaltinamą dalyje, kad jis sudavė nukentėjusiajam į veidą du smūgius ir daro išvadą, kad buvo tik vienas smūgis. Kaltinamasis tai neigia, aiškina, kad tikrai smogė tik vieną kartą, nuo ko nukentėjusysis atsisėdo ant šaligatvio. Apie tai, kad buvo suduotas vienas smūgis parodė ir liudytojas, policijos pareigūnas A. S.. Nukentėjusysis negali pasakyti, kiek smūgių (vienas ar du) jam buvo suduota.
Kaltinamasis nusikalstamus veiksmus įvykdė būdamas neblaivus, 2014-08-10 23.58 val. jam nustatytas 1,83 promilių etilo alkoholio girtumas (b.l.27 ).
Bausmės skyrimas
Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).
Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktą, gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo (LR BK 59 str.1d.2p.).
Sunkina jo atsakomybę tai, kad viešąją tvarką jis pažeidė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, ką pripažino ir pats D.B. (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1d. 9p.).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.
Kaltinamasis D.B. teisiamas yra pirmą kartą, veikos metu turėjo tik vieną galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, dirba, gailisi savo veikos, D.B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatomas nedaug didesnis negu įstatymu nustatytas šios bausmės rūšies minimumas. Taikytini įpareigojimai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaltininkas, kuris šią žalą padarė, privalo ją atlyginti.
Nukentėjusiojo L. K. 2000 Lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti įrodytas ir tenkintinas. Kaltinamojo civilinei atsakomybei kilti yra visi būtini elementai: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp jo veikos ir žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Šioje byloje teismas nustatė, jog L. K. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, kentė skausmą, kitus neigiamus emocinius pergyvenimus, nepatogumus dėl gydymo, kaip pats nurodo negalėjo valgyti, vairuoti. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jo įprasto gyvenimo būdo, nėra kliūtis dirbti, bendrauti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės ir pan.). Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2008, 2K-447/2010, 2K--605/2011), taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiojo reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo D.B. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Su tokia neturtinės žalos kompensavimo suma sutinka ir kaltinamasis.
Dėl turtinės žalos
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu L. K. prašė priteisti 7466,93 Lt turtinę žalą, pateikdamas kvitus, kad dantų gydymui jau išleido 176,93 Lt (b.l. 13-14), be to pagal Estetinės odontologijos ir implantologijos klinikos sudarytą preliminarų gydymo planą tolesnis gydymas jam kainuosiantis 7290 Lt (b.l. 12). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė kvitus dėl papildomų 88,44 Lt, 147,38 Lt ir 10,03 Lt išlaidų dantų gydymui bei VšĮ VUL Žalgirio klinikos gydytojo sudarytą preliminarią gydymo išlaidų sąmatą, kurioje nurodomos galimos išlaidos nuo 7300 iki 7800 Lt.
Tokiu būdu nukentėjusysis prašo atlyginti tiek jau patirtas, tiek būsimas dantų gydymo išlaidas Teismas atkreipia dėmesį, kad sisteminė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 2 dalies analizė lemia, kad gali būti priteisiamos tik turėtos, t.y. faktiškai patirtos, išlaidos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. priteisiama daugiau nei iš tikrųjų buvo prarasta. Atsižvelgiant į tai, kad pastarosios išlaidos dar nėra patirtos, todėl teismas vadovaudamasis tik abstrakčiomis klinikų sąmatomis, neatsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintas Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą ir kainas, vertina, kad šiuo metu negali būti priteisiamos būsimos išlaidos kaip faktiškai turėtos išlaidos. Tuo labiau, kad vieną būsimo dantų gydymo išlaidų sąmatą pateikė Estetinės odontologijos ir implantologijos klinika, o iš teismui pateiktų kvitų matyti, kad gydymo paslaugas nukentėjusiajam realiai teikia VšĮ VU ligoninės Žalgirio klinika. VšĮ VU ligoninės Žalgirio klinikos pateiktoje preliminarioje sąmatoje procedūrų kainos iš viso nurodomos tik kaip apytikslės, konkretus jų dydis nežinomas. Teismo vertinimu, atsiradus faktinėms ir konkrečioms gydymo išlaidoms, ateityje neužkertamas kelias teisme pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pagal teismui pateiktus kvitus priteistinos faktiškai patirtos gydymosi išlaidos - 422,78 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-307 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalyje, ir nuteisti jį 4 mėnesiams laisvės apribojimo.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 10 d. 23.42 val. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. 12.50 val. (vieną parą), LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a)pp. pagrindu vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;tęsti darbą ar įsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo L. K. naudai neturtinei žalai atlyginti 2000 Lt, kas atitinka 579 eurus.
Priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo L. K. naudai turtinei žalai atlyginti 422,78 Lt, kas atitinka 122 eurus ir 44 centus.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.