Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. M. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. 6 min. Alytuje, Rotušės aikštėje, prie miesto kalėdinės eglės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu D. J. vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje.

Apklaustas kaltinamuoju, G. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. jis su draugu J. P. dviese išgėrė 0,7 litro butelį degtinės ir nuėjo prie miesto eglutės nusifotografuoti. Jis jautėsi girtas, ne viską prisimena. Prie eglutės jie susistumdė su kitais jaunuoliais, juos kažkas skyrė, jį kažkas paguldė ant žemės. Kažkuriuo momentu, jam kažkas pasakė, kad jis gali eiti. Jis ėjo ir praėjęs pro vyriškį pagalvojo, kad tai vienas iš vyriškių, kurie prie jų prikibo, todėl grįžęs sudavė vieną smūgį vyriškiui į smakrą. Žmonės jį atitraukė ir laukė, kol atvažiuos policija. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, sutinka atlyginti, dėl neturtinės – prašo mažinti ieškinio sumą.

Nukentėjusysis D. J. teisme atsakydamas į klausimus dėl civilinio ieškinio parodė, kad ieškinį pilnai palaiko ir prašo išieškoti turtinės žalos atlyginimui 610 Eur, neturtinei žalai atlyginti – 5 000 Eur. Turtinę žalą sudaro stipriai sukruvintų palto, šaliko vertė, įvykio metu jam iš rankos ant grindinio iškrito telefonas, skilo stikliukas, telefonas nepataisomas, taigi jam padaryta žala ir dėl telefono netekimo. Neturtinę žalą sudaro jo ir jo šeimos išgyvenimai, jo patirtas šokas. Jo žmona tuo metu laukėsi, taigi jai patirtas stresas atsiliepė sveikatai. Įvykis vyko viešoje vietoje, šventės metu, jam su šeima būnant prie miesto eglutės. Jo mažametė dukra buvo sukrėsta, blogai miegojo naktimis, naktimis, verkė. Jis pats turėjo vykti į medicinos įstaigą, kurį laiką turėjo nedarbingumą, prarado dalį darbo užmokesčio.

Atstovė pagal įstatymą D. M. (kaltinamojo motina) paaiškino, kad santuokoje su vyru V. M. gyvena šešis metus, augina sūnų G. M. ir dukrą T. M.. Sūnus G. M. jos klauso, namuose atlieka visus darbus, geras, draugiškas. Buvo atvejų, kai namo grįždavo vėlai, tačiau dabar jis pasikeitė. Ji su G. M. pasikalbėjo dėl šio įvykio, jis labai gailėjosi, kad taip pasielgė.

Kaltinamasis G. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjime taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

Liudytoja A. Ž. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. ji buvo Alytuje, Rotušės aikštėje. Pamatė link miesto eglutės einančius du jaunuolius, kurie iš pažiūros buvo nepilnamečiai. Girdėjo, kaip jaunuoliai praeidami kabinėjasi žodžiais prie praeivių. Vaikinai priėjo prie eglutės, ten buvo susirinkę daugiau žmonių. Ji pamatė, kaip tie vaikinai pradėjo muštis su kitais vaikinais. Ji, norėdama padėti žmonėms, pribėgo ir bandė vaikinus išskirti, jai į pagalbą atėjo nepažįstamas vyras ir vaikinas, kuris vėliau nukentėjo. Jie besimušančiuosius išskyrė, išvedė anksčiau minėtus du jaunuolius toliau nuo eglutės, bandė su jais kalbėtis dėl jų netinkamo elgesio. Vaikinams nurimus, ji laikytą jaunuolį paleido, tada jis nuėjo tiesiai link netoliese stovinčio vyriškio, kuris prieš tai buvo jai padėjęs išskirti prie eglutės besimušančius jaunuolius ir kumščiu sudavė jam į veidą. Po suduoto smūgio vyriškis užsiėmė rankomis už veido, o kai rankas atitraukė, ji pamatė, kad jam sužalotas smakras, bėgo kraujas. Ji, tai pamačiusi, pribėgo prie vaikinų ir pargriovė smūgį sudavusį jaunuolį ant žemės ir jį prispaudė keliu, jai padėjo nepažįstamas vyras. Jie kartu laikė jaunuolį tol, kol atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Vaikino, kurį jie laikė, draugas raudona kepure stovėjo šalia, tačiau nieko nedarė, tik sakė, kad nepaliks savo draugo (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 62 – 65).

Liudytoja E. J. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 21 d. ji su vyru D. J. ir mažamete dukra nuvyko prie miesto centre papuoštos eglutės. Jos vyras D. J. su draugu kalbėjosi prie kavinės „Geinis“, o ji su dukra apžiūrinėjo prie teatro įėjimo papuoštas eglutes. Kažkuriuo momentu ji išgirdo triukšmą centrinės eglutės viduje, girdėjo moters šauksmą. Po kelių minučių pamatė, kad prie eglutės vaikinai susistumdė, kažkokie vyriškiai paguldė vieną iš vaikinų ant žemės ir laikė. Jos vyras D. J. taip pat išėjo iš eglutės vidaus ir buvo šalia to vaikino. Po to, viskas aprimo ir jos vyras priėjo prie jos su dukra. Dar po poros minučių vaikinas, kuris buvo paguldytas ant žemės, jau praeidinėjo pro juos. Kiek matė jis buvo girtas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis eidamas šleivojo. Paėjęs apie 3 – 4 metrus nuo jų, vaikinas grįžo, tuomet jos vyras pastatė dukrą ant žemės ir atsitraukė nuo jų, lyg nujausdamas kažką. Ji pamatė, kaip tas vaikinas sudavė kumščiu jos vyrui D. J. vieną smūgį į smakrą, jam pradėjo bėgti kraujas. Ji norėjo iškviesti policiją, bet telefonas buvo išsikrovęs. Vaikiną sulaikė tie patys vyras su moterimi, vaikinas prašė jį paleisti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir vaikiną sulaikė (t. 1, b. l. 71 – 72).

Nepilnametis liudytojas J. P. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 19 val. prie parduotuvės „IKI“, esančios Alytuje, Naujojoje gatvėje, jis susitiko su savo draugu G. M. ir nusprendė išgerti alkoholio. Prie parduotuvės jie paprašė nepažįstamo vyro nupirkti degtinės. Jis su G. M. per pusę sudėjo pinigus ir jis netrukus atnešė butelį degtinės. Jie nuėjo prie katalikiškos mokyklos į miškelį ir ten dviese išgėrė degtinę, po to, abu ėjo į kavinę „Spotas“, esančią miesto centre. Pabuvę apie dvidešimt minučių, išėjo iš kavinės ir nusprendė nueiti iki Rotušės aikštėje esančios eglutės. Kadangi jis alkoholio nevartoja, tuo metu jautėsi stipriai apsvaigęs. Jis su G. M. ėjo prie eglutės, tačiau kas ten įvyko, neprisimena. Pamena, kad prie eglutės atvažiavo policijos ekipažas, matė, kad G. M. guli ant žemės Rotušės aikštėje ir jį laiko rankomis ir keliais prispaudusi moteris. Jį su G. M. policijos pareigūnai nuvežė į komisariatą. Kai juos vežė į policijos komisariatą, policijos pareigūnai sakė, kad buvo muštynės ir jie viską pamatys per vaizdo fiksavimo kameras. Jis pats jokių muštynių, kuriose galėjo dalyvauti pats ar G. M., nepamena. Policijos automobilyje pastebėjo, kad G. M. yra sužalota ranka ir jam bėga kraujas (t. 1, b. l. 75 – 78).

2017 m. gruodžio 26 d. protokolu-pareiškimu D. J. pranešė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. Alytuje, Rotušės aikštėje, prie eglutės nepažįstamas jaunuolis jam sudavė vieną smūgį kumščiu į smakro sritį ir prakirto smakrą (t. 1, b. l. 1).

2017 m. gruodžio 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Rotušės aikštėje, ant grindinio fiksuotos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 16 – 19, 20 – 21).

2017 m. gruodžio 26 d. Alytaus apskrities VPK policijos pareigūno K. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 26 d. jis dirbo su kolega E. V.. 21 val. 2 min. gavo Alytaus AVPK budėtojo pranešimą nuvykti į Alytuje esančią Rotušės aikštę, kur prie miesto eglės vyksta muštynės. Nuvykus, A. Ž. paaiškino, kad ant žemės sėdintis jaunuolis sudavė į veido sritį vyriškiui. D. J. paaiškino, kad Rotušės aikštėje pastebėjo jaunuolių grupę, kurie konfliktavo, tai yra stumdėsi tarpusavyje. Juos išskyrė, po ko vienas iš jaunuolių, kaip paaiškėjo – G. M. – jam sudavė ranka į veido sritį. D. J. kraujavo lūpa, o G. M. – pirštas. Į įvykio vieta buvo iškviesti medikai. Po medikų apžiūros G. M. alkotesteriu buvo nustatytas 1,57 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 15).

2018 m. sausio 2 d. apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, kur užfiksuotos 2017 m. gruodžio 26 d. Alytuje, Rotušės aikštėje nukentėjusiojo D. J. sužalojimo aplinkybės (t. 1, b. l. 27 – 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1305/2017 (06) nurodyta, kad D. J. padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu veikiant apatinės lūpos sritį kietu buku žalojančiu daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 52).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. J. atpažino G. M. kaip asmenį, kuris 2017 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. Alytuje, Rotušės aikštėje sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį (t. 1, b. l. 57 – 60).

G. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisme ištyrus ir patikrinus įrodymus, ši veikos kvalifikacija pasitvirtino. Nukentėjusysis D. J. ir ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisme nurodė jo sužalojimo aplinkybes – kad kaltinamasis G. M. kumščiu sudavė jam į smakro sritį ir prakirto smakrą, G. M., kaip jį sužalojusį asmenį, D. J. atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis G. M. prisipažino smurtavęs D. J. atžvilgiu. Teismo medikas nustatė, kad D. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje. Liudytojos E. J., A. Ž. nurodė įvykio aplinkybes, kurios neprieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymams. Tarp kaltinamojo veiksmų – smūgio kumščiu į smakrą D. J. ir atsiradusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamojo veiksmu D. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įrodyta, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis). Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, yra moksleivis. Buvusios mokymosi įstaigos G. M. charakterizuojamas patenkinamai. Bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šias veikas padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti neatėmus G. M. laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė jam neskiriama. Jam neskiriami ir viešieji darbai, nes G. M. yra moksleivis ir tokios bausmės atlikimas bus nesuderinamas su jo mokslu. G. M. skiriamas laisvės apribojimas su įpareigojimais.

Kadangi kaltinamasis G. M. prisipažino kaltu ir jo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto bylos įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nukentėjusysis D. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį: 610 Eur – dėl turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur – dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisme ieškinį nukentėjusysis palaikė.

Turtinę nukentėjusiajam padarytą žalą sudaro 250 Eur įvertintas neišvalomai krauju suteptas nukentėjusiojo žieminis paltas, kurį jis įsigijo prieš dvi savaites iki įvykio ir buvo dėvėjęs vos du kartus, 50 Eur vertės krauju sutepti alpakų vilnos šalikas ir 60 Eur džinsinės kelnės. Nukentėjusysis nurodo, kad smurto prieš jį metu ant grindinio iškrito jo telefonas „UMi“ Z-27, šio telefono ekranas suskilo, o ekranas nekeičiamas ir neremontuojamas. Taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas, nes yra visi trys civilinio ieškinio patenkinimo pagrindai: nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, žala buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nors Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/03).

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 5 000 Eur, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Akivaizdu, kad kaltinamasis G. M., suduodamas nukentėjusiajam D. J., sukėlė jam ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimų nukentėjusysis gydėsi, negalėjo eiti į darbą. Dėl žaizdos iš jo buvo atimta galimybė visaverčiam bendravimui su aplinkiniais, sužalojimas jam trukdė atlikti ir tiesiogines savo darbines pareigas. Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, matant ne tik aplinkiniams, bet ir nukentėjusiojo šeimos nariams – besilaukiančiai žmonai ir mažametei dukrai. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo gyvenimo kokybė labai ženkliai nesumažėjo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis nedirba, yra moksleivis, nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu. Jis išlaikomas motinos, savo pajamų jis neturi. Kaltinamasis ir jo atstovė pagal įstatymą nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiajam D. J. priteisiamos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 1 000 Eur.

Bylos daiktinis įrodymas – kraujo ėminys, saugomas Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti mokslą; per bausmės vykdymo laikotarpį išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo D. J. civilinius ieškinius: dėl turtinės žalos atlyginimo – tenkinti pilnai 610 Eur sumai, dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkinti iš dalies 1 000 Eur sumai, šį ieškinį dalyje dėl 4 000 Eur atmesti; ieškinių sumas išieškoti iš G. M., jam neišgalint, išieškojimą nukreipti į G. M. atstovę pagal įstatymą D. M..

Bylos daiktinį įrodymą – kraujo ėminį, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.