Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2057-596/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: eI2-2057-596/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00299-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: A. N., Lietuvos muzikų sąjunga
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Trečiasis asmuo: E. J.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-2057-596/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00299-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjai A. N., tuo pačiu atstovaujančiai ir pareiškėją Lietuvos muzikų sąjungą, pareiškėjų Lietuvos muzikų sąjungos ir A. N. atstovui advokato padėjėjui L. R.,

atsakovo atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos muzikų sąjungos ir A. N. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Lietuvos muzikų sąjunga (toliau – ir LMS) ir A. N. teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (SK-l, 2020) SPR-234 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog Sprendimą atsakovas priėmė išnagrinėjęs 2019 m. gruodžio mėn. gautą trečiojo suinteresuoto asmens E. J. skundą, kuriame ji nurodė, kad, jos vertinimu, LMS apie ją paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis bei pažeidė jos teisę į privatumą.

Nurodo, kad atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti E. J. skundą dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir socialinio tinklo „YouTube“ kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) Lietuvos muzikų sąjungą ir A. Ž.-N. dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ arba Įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir socialinio tinklo „YouTube“ kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą - iš socialinių tinklų „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrų pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; 3) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojams (tvarkytojams) Lietuvos muzikų sąjungai ir A. Ž.-N. dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant įrašus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“.

Nurodo, jog LMS pasinaudojo atsikirtimo teise, surengdama ir transliuodama viešai savo spaudos konferenciją ,,YouTube” kanalu 2019 m. gruodžio 5 d., nes 2019 m. gruodžio 4 d. viešoje spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime (toliau – ir Seimas) Seimo narys V. J. ir profesorius V. P. apie LMS paskelbė jos dalykinę reputaciją pažeidžiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, be kita ko, nepagrįstai kaltindami LMS neskaidriu finansų tvarkymu. Tai suteikė LMS teisę į viešą atsikirtimą, kaip tai numatyta VIĮ 15 straipsnyje (atsakymo teisę), nes minėtos spaudos konferencijos kontekste V. J. ir V. P. pagal VIĮ laikytini viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais.

Teigia, jog dėl to paties fakto kaip ir nagrinėjamu atveju atsakovas yra priėmęs dar du sprendimus: 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (SK-3, 2020) SPR-235 ir 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (SK-4, 2020) SPR-236), kuriais pareiškėjams taikė sankcijas - papeikimus. Ginčijamu Sprendimu paskirdamas sankciją atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, draudžiančią asmenį bausti už tą patį nusižengimą daugiau nei vieną kartą tokia pačia bausme (jei atsakovas laikė spaudos konferencijoje informacijos pateikimą nusižengimu), todėl vien tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Pažymi, kad LMS informacija nebuvo paskleista jos valdomuose informaciniuose kanaluose ir žiniasklaidos priemonėse www.muzikusajunga.lt bei žurnale „Muzikos barai“. Teigia, kad atsakovas ydingai aiškina VIĮ 2 straipsnio nuostatas, nes LMS nėra nei „Facebook“ paskyros, nei „YouTube“ kanalo paskyros valdytoja, o tik šių paskyrų naudotoja. Kadangi žurnalistinė veikla nėra nuolatinė LMS veikla, atsakovas nėra kompetentingas spręsti tokio pobūdžio ginčo, nes tai yra kitos institucijos - Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VADAI) kompetencija.

Nurodo, kad Sprendime dėl E. J. skundo atsakovas nurodė: „Pažymėtina, kad Įrašuose nenagrinėtos intelektinių paslaugų sutarčių nuostatos, nedetalizuota, ar Pareiškėja ir kiti dėstytojai atliko tokios pačios apimties paslaugas (pamokų kiekis, mokinių skaičius ir pan.), t. y. nepateikta jokia informacija, kuri leistų abejoti didesnio atlygio Pareiškėjai išmokėjimo pagrįstumu. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, jog informacijos apie Pareiškėjos privatų gyvenimą skleidimui egzistavo realus socialinis poreikis tokią informaciją žinoti. Sutiktina, kad informacija apie Seimo nario veiklą, jos teisėtumą tenkina visuomenės interesą, tačiau nagrinėjamu atveju kritika Seimo nariui galėjo būti reiškiama ir neatskleidžiant Pareiškėjos privačių duomenų. Pažymėtina, kad tarp Pareiškėjos sutuoktinio ir viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) kilę nesutarimai nėra objektyvus pagrindas Pareiškėjos privačios informacijos viešinimui.“

Mano, kad tokių atsakovo išvadų negalima laikyti nei objektyviomis, nei pagrįstomis, nes LMS, kaip viešasis juridinis asmuo turi, teisę viešomis priemonėmis ginti savo dalykinę reputaciją, tame tarpe viešai atsikirsti į V. J. ir V. P. viešai išsakytus nepagrįstus ir neįrodytus kaltinimus LMS ir jos prezidentei A. N., todėl tai nėra nesutarimų tarp LMS ir V. J., kaip teigia atsakovas, klausimas. Nagrinėjamu atveju kito būdo atsikirsti į viešai mestus kaltinimus LMS neturėjo, o tik paviešino E. J. dvigubo atlygio (lyginant su V. P. ir N. R. gautais atlygiais) faktą.

Sprendime atsakovas nurodė, kad informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus, tačiau, pareiškėjų manymu, negali būti paneigta teisė informuoti visuomenę apie tai, kas susiję su viešuoju interesu. Pareiškėjai pastebi, kad atsakovas nepagrįstai teikė prioritetą teisei į privatų gyvenimą, nors šiuo atveju net ir nekalbama tiesiogiai apie trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą.

Pažymi, kad atsakovas pažeidė Įstatyme numatytą skundų nagrinėjimo terminą ir ginčijamą Sprendimą priėmė ne po 3 mėn., o daugiau nei po vienerių metų.

Nurodo, jog atsakovas ginčijamą Sprendimą grindė ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) nuostatomis. Pažymi, kad ADTAĮ 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, žurnalistų etikos inspektorius motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas priemones; jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai. Nagrinėjamu atveju atsakovas, be kita ko, nurodė reikalauti pašalinti pažeidimą - iš socialinių tinklų „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrų pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, tačiau taip suformuluotas reikalavimas negali būti laikomas aiškiu ir įvykdomu, nes neaišku, kokią konkrečiai privatumą pažeidžiančią informaciją pareiškėjai privalo pašalinti iš socialinių tinklų ir paskyrų. Kitoks aiškinimas reikštų, kad pareiškėjai turėtų pašalinti visą įrašą, tačiau tai neproporcingai pažeistų LMS teises į informacijos sklaidą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja A. N. ir pareiškėjų atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai yra duomenų valdytojai ir tvarkytojai, taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovas Sprendimu negalėjo paskirti sankcijos – papeikimo. Pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi ne Įstatymu, o teismų suformuota praktika, pagal kurią įstatyminės nuostatos yra aiškinamos plečiamai.

Atsiliepimas

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba arba atsakovas) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad atlikdamas VIĮ priežiūrą nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas.

Šalies argumentai

Teigia, jog pareiškėjai visiškai nepagrįstai skunde teismui nurodo, jog yra tik socialinių paskyrų naudotojai, o ne viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai). Kaip ir nurodyta Sprendime, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ esančios pareiškėjų paskyros tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinės visuomenės informavimo priemonės, skirtos informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos arba kad toks asmuo pagal vykdomą veiklą negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei - visuomenės informavimo priemonei.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo veikė ultra vires, nes skundą turėjo nagrinėti VADAI. Pabrėžia, jog pati VADAI persiuntė trečiojo suinteresuoto asmens skundą atsakovui nagrinėti pagal kompetenciją. Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodytas aplinkybes ir pareiškėjų paaiškinimuose pateiktus argumentus akivaizdu, kad ginčo informacija buvo skelbiama visuomenės informavimo (žurnalistikos) tikslu, siekiant atskleisti visuomenei informaciją, nuomones ir idėjas, todėl neabejotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens skundas priskirtinas atsakovo kompetencijai.

Nesutinka, jog pažeidė non bis in idem principą, reiškiantį draudimą bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką. Šiuo atveju pareiškėjai nubausti ne už tą pačią veiką, o už tris atskirus pažeidimus. Atsakovas priėmė tris atskirus sprendimus ir skyrė poveikio priemones už kiekvieną jų: 1) už padarytą E. J. teisės į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimą; 2) už padarytą N. R. teisės į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimą; 3) už padarytą V. P. teisės į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimą. Visi nurodyti asmenys teikė atskirus skundus dėl savo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo ir visų jų skundai atskirais sprendimais buvo pripažinti iš dalies pagrįstais. Visais trimis atvejais egzistavo trys atskiros faktų sudėtys, būtinos pažeidimui konstatuoti, todėl atsakovas pagrįstai įspėjo pareiškėjus už tris atskiras veikas ir nepažeidė non bis in idem principo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad skelbdami ginčijamą informaciją jie įgyvendino VIĮ 15 straipsnyje numatytą atsakymo teisę į V. J. ir V. P., kurie, pareiškėjų nuomone, laikytini viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), spaudos konferencijoje paskelbtą informaciją. Pažymi, jog remiantis teisiniu reglamentavimu atsakymo teisė yra tiek asmens, kuris buvo visuomenės informavimo priemonės dėmesio objektu, teisė, tiek viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) kylanti pareiga. Atsakymo teisė gali būti įgyvendinta kreipusis į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) ir pareikalavus jo paskelbti atsakomąją nuomonę toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje buvo paskelbta garbę ir orumą ir (ar) dalykinę reputaciją žeminanti informacija. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų reikalavę, jog V. J. ir V. P., kurie, priešingai nei teigia pareiškėjai, nėra nei viešosios informacijos rengėjai, nei skleidėjai, paskelbtų pareiškėjų atsakomąją nuomonę. Pareiškėjų surengta konferencija pagrįstai laikytina atsaku į V. J. ir V. P. paskleistą informaciją, tačiau tai jokiu būdu negali būti laikoma atsakymo teisės, numatytos VIĮ 15 straipsnyje, įgyvendinimu.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad naudojantis atsakymo teise prioritetas teikiamas šiai teisei, o ne asmens privatumui. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip nustatyta Sprendime, yra privatus, o ne viešas asmuo, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kada skelbiant privačią informaciją asmens sutikimas nebūtinas. Pareiškėjų siekis atsakyti į išreikštą kritiką niekaip negali būti laikomas kriterijumi, pašalinančiu trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatumą. Sprendime atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjų tikslas atsakyti į išreikštą kritiką galėjo būti pasiektas ir neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalių, todėl prioritetas teiktinas trečiojo suinteresuoto asmens privatumui, o ne pareiškėjų teisei skleisti informaciją.

Pastebi, jog pareiškėjų skundo teismui argumentai dėl draudimo VIĮ 2 straipsnio 39 dalies nuostatas aiškinti plečiamai kategoriškai prieštarauja Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikai bei pačiai privatumo sampratai. Jokia įstatymo nuostata negali iš anksto numatyti absoliučiai visų aplinkybių, kurios pripažintinos privačiomis, todėl sistemiškai įvertinus VIĮ 2 straipsnio 38 ir 39 dalių nuostatas, paskelbtos informacijos turinį, įvardintą trečiojo suinteresuoto asmens gautą atlygį, jo dydį, gavimo pagrindą ir laiką pagrįstai pripažinti privataus gyvenimo aplinkybėmis.

Pabrėžia, kad pareiškėjai skunde teismui ydingai aiškina viešojo intereso sampratą ir ją suvokia itin plačiai. Nors pareiškėjų veiklos skaidrumas tenkina realų socialinį interesą, visuomenė suinteresuota žinoti apie viešojo juridinio asmens ir jo prezidentės veiklą, panaudojamus finansus, tačiau informacija apie panaudotas lėšas galėjo būti atskleista ir nedetalizuojant konkretiems dėstytojams, kurių skaidrumo klausimas nebuvo keltas, skirto atlygio, kuris neabejotinai laikytinas privataus gyvenimo detale. Sprendime nustatyta, jog ginčo įrašuose skelbiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo gavo dvigubai didesnį atlygį (jį detalizuojant) nei kiti Birštono vasaros menų akademijoje pamokas vedę dėstytojai ir šią aplinkybę lėmė trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinio V. J. reikalavimas. Pažymi, kad įvertinus įrašų turinį ir kontekstą nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo didesnį atlygį gavo dėl Seimo nario tariamo reikalavimo. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime pažymėta, kad įrašuose nenagrinėtos intelektinių paslaugų sutarčių nuostatos, nedetalizuota, ar trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti dėstytojai atliko tokios pačios apimties paslaugas (pamokų kiekis, mokinių skaičius ir pan.), t. y. nepateikta jokia informacija, kuri leistų abejoti didesnio atlygio trečiajam suinteresuotam asmeniui išmokėjimo pagrįstumu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog informacijos apie trečiojo asmens privatų gyvenimą skleidimui egzistavo realus socialinis poreikis tokią informaciją žinoti.

Nurodo, jog pareiškėjai prieštarauja Sprendime nustatytai aplinkybei, kad tarp V. J. ir pareiškėjų kilę nesutarimai nėra objektyvus pagrindas trečiojo suinteresuoto asmens privačios informacijos viešinimui, kadangi, anot pareiškėjų, tarp jų ir V. J. nesama jokių konfliktų. Atsakovas pažymi, kad Sprendime ir nekonstatavo, jog pareiškėjai konfliktuoja, tačiau tiek pareiškėjų argumentai teismui, tiek objektyvūs faktai demonstruoja, kad nesutarimai egzistuoja, tačiau jie negali būti objektyviu pagrindu trečiojo suinteresuoto asmens privačios informacijos viešinimui.

Nesutinka, kad Sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, t. y. neaišku, kokią konkrečią privačią informaciją pareiškėjai privalo pašalinti. Sprendimo rezoliucinėje dalyje remtasi ne tik ADTAĮ, bet ir VIĮ nuostatomis, kadangi pareiškėjai pažeidė ne tik trečiojo suinteresuoto asmens teisę į duomenų apsaugą, bet ir privatumą, saugomą VIĮ. Todėl remiantis ADTAĮ nuostatomis pareiškėjams pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo, o remiantis VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu skirtas įspėjimas dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo ir numatytas reikalavimas pašalinti pažeidimą - iš socialinių tinklų paskyrų pašalinti privatumą pažeidžiančią informaciją. Sprendimo konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kokia informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį laikytina privačia, ir dėl kokių priežasčių konstatuota, jog būtent šios informacijos skleidimas pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatumą.

Dėl pareiškėjų argumento, kad priimant Sprendimą buvo praleistas numatytas 3 mėn. terminas, nurodo, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad termino sprendimui priimti praleidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti priimtą sprendimą. Minėto termino trukmę sąlygojo būtinybė atsakovui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai teismo prašo panaikinti Sprendimą visa apimtimi, taigi įskaitant ir tą dalį, kuria nepripažintas garbės ir orumo pažeidimas. Be to, skunde teismui pateikiami argumentai tik dėl tų Sprendimo dalių, kuriomis nustatytas teisės į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, todėl toks dviprasmiškas pareiškėjų prašymas apskritai negali būti patenkintas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakydama į teismo klausimus dėl skundo išnagrinėjimo termino praleidimo priežasčių atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjai Seimo narį V. J. buvo apskundę Seimo etikos ir procedūrų komisijai ir VADAI, todėl atsakovui buvo svarbu sulaukti išvadų, ar buvo padaryti tam tikri pažeidimai, nes laikė tai svarbiomis aplinkybėmis. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, t. y. didelio darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo, neturėjo galimybės savalaikai išnagrinėti ne tik trečiojo suinteresuoto asmens, bet ir kitų asmenų skundų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų skundą ir pašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad LMS pažeidė jos teisę į privatų asmens gyvenimą ir nepagrįstai atskleidė (paviešino) neviešus (privačius) jos asmens duomenis. Laikosi pozicijos, jog LMS 2019 m. gruodžio 5 d. konferencijos (užfiksuotos vaizdo įraše ir šiuo metu vis dar skelbiamos viešai internete) turinio kontekste jos asmens duomenų be sutikimo atskleidimas blogina jos reputaciją bei žeidžia garbę, o LMS netinkamai tvarko jos privačius (neviešus) asmens duomenis. Pažymi, jog A. N., pasisakydama LMS viešinamame 2019 m. gruodžio 5 d. vaizdo įraše, išsakė ir skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes dėl veiklos sąlygų Birštone su LMS vadove tarėsi pati asmeniškai.

Mano, kad Sprendimu LMS skirtas papeikimas yra proporcinga sankcija už padarytus teisės pažeidimus, o skirtas įpareigojimas iš socialinių tinklų pašalinti jos asmens duomenis yra pagrįstas ir privalo būti įvykdytas kaip įmanoma greičiau, nes LMS valdomuose socialiniuose tinkluose be jos sutikimo privatūs asmens duomenys yra vis dar viešai skelbiami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo ir pateikė prašymą pareiškėjų skundą nagrinėti jai nedalyvaujant ir jį atmesti remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (SK-l, 2020) SPR-234 teisėtumo bei pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje 2019 m. gruodžio 19 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens E. J. skundas dėl teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimo, neviešų (privačių) asmens duomenų neteisėto atskleidimo (paviešinimo) ir netinkamo asmens duomenų tvarkymo LMS (toliau – ir Skundas). Skunde nurodoma, kad LMS, atstovaujama prezidentės A. N., 2019 m. gruodžio 5 d. 11 val. 4 min. LMS vardu registruotoje paskyroje socialiniame tinklapyje „Facebook“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt) viešai tiesiogiai transliavo LMS spaudos konferenciją ir jos metu paskelbė E. J. asmeninius (privačius) duomenis, dėl kurių paviešinimo ji nėra davusi sutikimo. Skunde taip pat nurodė, kad identiškas privačių duomenų paskleidimas (paviešinimas) be jos sutikimo atliktas ir LMS įkeltame vaizdo įraše interneto platformoje „Youtube“. Skunde detalizavo, kad LMS, atstovaujama prezidentės A. N., viešai paskelbė informaciją apie jos iš LMS gautų lėšų faktą, t. y. jų dydį (1700 eurų (2000 eurų)), gavimo laiką (2016 m. gruodžio 4 d.), gavimo pagrindą (Intelektinių paslaugų sutartis Nr. LMS-16-B-01 ((duomenys neskelbtini)). Vaizdo transliacijoje (įraše) šie asmens duomenys atskleidžiami rodomose skaidrėse, o LMS prezidentė žodžiu pamini šiuos jos privačius duomenis: „<.„> V. P. <...> N. R. <...> gavo lygiai dukart mažiau (mažesnį) honorarą (atlygį) už E. J.. <...> bet reikalavimas, kad jį gautų dvigubą E. J., matome pagal faktą“. Skunde nurodė, jog LMS pažeidė jos teisę į privatų asmens gyvenimą ir nepagrįstai atskleidė (paviešino) neviešus (privačius) asmens duomenis, tuo sukeliant žalą jos garbei ir reputacijai. Skunde N. E. J. prašė: įvertinti LMS veiksmus pažeidus jos teisę į privatų gyvenimą, nepagrįstai naudojant ir be jo sutikimo atskleidžiant už organizacijos ribų neviešus (privačius) jo asmens duomenis; atlikti patikrinimą dėl duomenų tvarkymo (saugojimo, naudojimo ir platinimo) LMS ir pateikti išvadą, ar LMS, vykdydama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, ir ADTAĮ, tinkamai užtikrina asmens duomenų apsaugą, taiko tinkamas apsaugos priemones (pvz., ar yra paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas) ir įgyvendino tinkamas technines ir organizacines priemones, kad asmens duomenys nebūtų atskleidžiami už asociacijos ribų be duomenų subjektų sutikimo. E. J. papildomai pažymėjo, kad įrašuose skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, nes dėl jos veiklos sąlygų Birštone su LMS vadove, priešingai nei teigiama Įrašuose, ji tardavosi pati asmeniškai.

VADAI 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2R-6102 (2.13) E. J. Skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Tarnyba 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. (SK-4)S-20 E. J. Skundo dalį dėl ginčijamo asmens duomenų tvarkymo LMS persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VADAI, nurodydama, kad Žurnalistų etikos inspektorius pagal kompetenciją išnagrinės Skundo dalį dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir vaizdų dalijimosi platformos „YouTube" kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) (toliau – ir Įrašai) paskelbtos informacijos, galimai pažeidžiančios teisėtą asmens duomenų tvarkymą.

Tarnyba 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. (SK-4)S-18 nurodė LMS iki 2020 m. sausio 22 d. pateikti asmens duomenų valdytojo (tvarkytojo) poziciją dėl E. J. Skunde nurodytų argumentų.

LMS 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. SI-10 pateikė Tarnybai paaiškinimus (toliau – ir Paaiškinimai), kuriuose pažymėjo, kad E. J. Skunde nurodyta informacija yra susijusi su viešųjų finansų skaidriu panaudojimu ir LMS finansinės atskaitomybės viešinimu, o LMS spaudos konferencijoje paviešinta informacija nėra susijusi su E. J. privačiu gyvenimu ta apimtimi, kurią reglamentuoja galiojantys teisės aktai. Paaiškino, kad LMS 2016 m. Birštone rengė Birštono vasaros menų akademiją (toliau – BVMA), kurioje E. J. vedė vokalo meistriškumo pamokas pagal Intelektinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu jai buvo išmokėtas nurodytas atlygis, kuris mokamas mokamas iš Lietuvos kultūros tarybos administruojamo fondo gaunamų lėšų. LMS manymu duomenys, susiję su viešųjų finansų naudojimu, turi būti prieinami visuomenei. Konferencijoje rodytose skaidrėse jokie asmens duomenys nebuvo viešinami, nes jie buvo tinkamai užtušuoti arba nematomi. Pažymi, jog E. J. yra Seimo nario V. J. sutuoktinė ir Birštone gyveno bei vedė vokalo pamokas būtent šio Seimo nario, kuris nuo 2019 m. balandžio mėn. sistemingai ir nepagrįstai menkina LMS dalykinę reputaciją, pageidavimu. Dėl šių priežasčių E. J. Skundą vertina kaip susijusį su minėta Seimo nario V. J. veikla ir akivaizdžiai jo įtakotą. Nurodomos informacijos paviešinimas buvo atliktas dėl nuolatinių ir nepagrįstų Seimo nario V. J. kaltinimų LMS neskaidria finansine veikla viešojoje erdvėje. Paaiškinimuose nurodė, kad LMS tvarko tik tuos E. J. asmens duomenis, kurie yra susiję su jos naryste LMS ir jos veikla organizuojamuose renginiuose bei turimu meno kūrėjos teisiniu statusu, nes tokius duomenis LMS privalo tvarkyti ir atitinkamoms institucijoms teikti pagal Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo reikalavimus.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, išnagrinėjusi E. J. skundą 2020 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-l, 2020) SPR-234, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti E. J. skundą dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir socialinio tinklo „YouTube“ kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu (1 punktas); 2) įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) Lietuvos muzikų sąjungą ir A. Ž.-N. dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGAI” (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir socialinio tinklo „YouTube“ kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir reikalauti pašalinti pažeidimą iš socialinių tinklų „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrų pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją (2 punktas); 3) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojams (tvarkytojams) Lietuvos muzikų sąjungai ir A. Ž.-N. dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant įrašus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA“ (www.facebook.com/muzikusajunga.lt, 2019 m. gruodžio 5 d.) ir socialinio tinklo „Youtube“ kanale „A. N.“ (www.youtube.com, 2019 m. gruodžio 5 d.) (4 punktas).

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, kuris įtvirtintas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme.

BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti: duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas (a punktas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas) (b punktas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (c punktas); tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas) (d punktas); laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas) (e punktas); tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas) (f punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokia ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (a punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (b punktas); tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus (d punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f punktas). F punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.

BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokių taisomųjų veiksmų, nustačiusi pažeidimus, gali imtis priežiūros institucija, kad kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų (a, b, c, d, e, f, g, h, i, j punktai).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad žurnalistinė veikla nėra nuolatinė LMS veikla, todėl atsakovas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo veikė ultra vires (viršydamas savo kompetenciją).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VADAI, atsižvelgdama į tai, kad VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, E. J. Skundą persiuntė atsakovui, kuris, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje suformuluotos taisyklės, kas yra laikoma asmens duomenų tvarkymu tik žurnalistikos tikslais, pagrįstai nusprendė, kad Įrašuose pateikta informacija buvo paskelbta visuomenės informavimo (žurnalistikos) tikslu, kadangi pagrindinis šios informacijos paskleidimo tikslas buvo atskleisti visuomenei informaciją, nuomones ir idėjas.

Kaip jau minėta, atsakovo kompetenciją nagrinėjamu atveju apibrėžia VIĮ 50 straispnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, jog jis nagrinėja duomenų subjektų pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus ADTAĮ nustatyta tvarka bei ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad atsakovas stebi, kaip taikomas BDAR, ADTAĮ ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ir literatūrinės saviraiškos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, atsakovas veikė savo kompetencijos ribose ir nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens Skundą dalyje dėl asmens duomenų paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse neviršijo jam VIĮ ir ADTAĮ suteiktų įgaliojimų.

Pareiškėjams teigiant, jog atsakovas nepagrįstai skyrė tris vienodas sankcijas remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindintis teisės principas non bis in idem (asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą) – taikytinas ne tik baudžiamųjų, bet ir kitų teisės pažeidimų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1441-502/2015). Non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pvz., civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas (LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2651/2011).

Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad atsakovui įspėjus pareiškėjus pagal skirtingų asmenų pateiktus skundus dėl atitinkamo jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų pareiškėjai buvo nubausti daugiau nei vieną kartą ir non bis in idem principas buvo pažeistas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad teisės į privatumą ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimas buvo atliktas trijų skirtingų asmenų atžvilgiu. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. bei dar du asmenys, gindami savo asmenines neturtines teises, pateikė ne vieną bendrą, tris atskirus skundus, kurie buvo nagrinėjami atskirai, buvo nustatytos trys skirtingos pažeidimų sudėtys ir skundai buvo pripažinti iš dalies pagrįstais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai buvo įspėti už pažeidimą, kuris kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių jie jau buvo nubausti, nes pripažinus tik vieno asmens skundą pagrįstu, kiti skundus pateikę asmenys netektų teisės į asmeninių neturtinių teisių gynybą.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog kritika Seimo nariui nėra objektyvus pagrindas paviešinti E. J. privačią informaciją, yra neobjektyvi ir nepagrįsta, kadangi LMS pasinaudojo VIĮ 15 straipsnyje numatyta teise atsakyti paneigiant tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. LMS spaudos konferencijos vienintelis tikslas buvo apsiginti nuo nepagrįstų viešų kaltinimų, o ne kritikuoti Seimo narį.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjų argumentą, kad skelbdami informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį jie įgyvendino VIĮ 15 straipsnyje numatytą atsakymo teisę į Seimo nario V. J. ir V. P., kurie, pareiškėjų nuomone, laikytini viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), Seimo spaudos konferencijoje paskelbtą informaciją. VIĮ 15 straipsnyje yra įtvirtinta teisė atsakyti, paneigiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslinant jau paskelbtą informaciją, o jos realizavimo tvarką nustato šio įstatymo 44 straipsnis. Remiantis VIĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju jei tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai kreipėsi į V. J. ar V. P. dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šie pareiškėjų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai taikė prioritetą teisei į privatų gyvenimą, nors tiesiogiai apie trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenimą nebuvo kalbama.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai Įrašuose paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens E. J. asmens duomenis: vardą, pavardę, informaciją apie iš pareiškėjos gautas lėšas (1 700 Eur ir 2 000 Eur), gavimo laiką (2016 m. gruodžio 4 d.), gavimo pagrindą (Intelektinių paslaugų sutartis Nr. LMS-16-B-01 (((duomenys neskelbtini))). Pažymėtina, kad Įrašuose nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo didesnį atlygį gavo dėl Seimo nario, kuris yra jos sutuoktinis reikalavimo, tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė ir teismui. Pareiškėjai nepateikė jokios informacijos, kuri leistų abejoti didesnio atlygio E. J. išmokėjimo pagrįstumu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog informacijos apie trečiojo asmens privatų gyvenimą skleidimui egzistavo realus socialinis poreikis tokią informaciją žinoti. Pažymi, kad LMS, kaip duomenų valdytoja, yra atsakinga už tai, kad būtų laikomasi su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų. Paskelbusi duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, taigi būdama duomenų tvarkytoja, nepateikė duomenų apie tai, jog yra gavusi E. J. sutikimą skelbti asmens duomenis, taigi neįvykdė BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos pareigos.

VIĮ 14 straipsnis nustato, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o tokią informaciją galima skelbti tik tuomet, jei tas žmogus sutinka, išskyrus atvejus, kai: 1) ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) ji yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

LVAT aiškindamas paminėtas teisės normos nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu yra pažymėjęs, kad VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisyklė pripažintina bendru imperatyvu, kuris yra taikytinas rengiant ir platinant viešąją informaciją, tačiau su išimtimis, specialiai nustatytomis šios normos 2 ir 3 dalyse. Esant tam tikroms abejonėms dėl to, ar konkreti viešai skleidžiama informacija pagal savo pobūdį patenka ar nepatenka į aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis, abejonės turi būti vertinamos paminėto imperatyvo naudai. Tai reiškia, kad taikant VIĮ 14 straipsnį prioritetinė reikšmė turi būti suteikta privataus gyvenimo apsaugai, kaip tai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje (LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-03316-629/2019). Be to, tam, kad būtų galima atskleisti privačią informaciją apie asmenį, informacija turi ne tik tenkinti viešąjį interesą, bet turi egzistuoti ir bent viena iš VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1056-442/2020).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, įvertinusi Įrašų turinį bei jų tikslą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų tikslas atsakyti į jų atžvilgiu išsakytą kritiką galėjo būti pasiektas ir neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalių. Priešingai nei teigia pareiškėjai, trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti laikomas viešu asmeniu, kadangi VIĮ 2 straipsnio 74 dalies prasme neatitinka viešojo asmens požymių. Taigi, sutiktina su atsakovo argumentais, kad įvertinus ginčo Įrašų turinį ir kontekstą nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens gautą atlygį, jo dydį ir gavimo pagrindą yra reikšminga ar tenkina viešąjį interesą tokią informaciją žinoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens privati informacija buvo pateikta viršijant poreikį informuoti visuomenę ar siekiant apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, todėl ši informacija laikytina pertekline ir akivaizdžiai neproporcinga atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomą tikslą, kurio buvo siekiama paskleidžiant Įrašus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad LMS Įrašuose nurodydama trečiojo suinteresuoto asmens E. J. asmens duomenis, t. y. duomenis apie jos iš LMS gautas lėšas, gavimo laiką ir gavimo pagrindą nepagrindė, kad šie duomenys buvo paviešinti teisėtu pagrindu ir atitiko BDAR 5 straipsnio 1 dalies principus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijamu Sprendimu E. J. skundo dalis dėl asmens duomenų paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse pagrįstai buvo pripažinta pagrįsta ir pareiškėjams skirtas papeikimas.

Pareiškėjai skunde akcentuoja, jog atsakovas priimdamas Sprendimą rėmėsi ADTAĮ nuostatomis ir, be kita ko nurodė, kad reikalauja pašalinti pažeidimą, t. y. iš socialinių tinklų ,,Facebook” ir ,,YouTube” paskyrų pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją. Teigia, kad toks reikalavimas negali būti laikomas aiškiu ir įvykdomu, kadangi atsakovas nenurodo, kokią konkrečią informaciją pareiškėjai turi pašalinti, nes kitu atveju būtų neproporcingai pažeidžiama jų teisė į informacijos sklaidą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas priimdamas Sprendimą vadovavosi ne tik ADTAĮ, bet ir VIĮ nuostatomis, kadangi pareiškėjai pažeidė ne tik trečiojo suinteresuoto asmens teisę į duomenų apsaugą, bet ir į privatumą, saugomą VIĮ. Remiantis ADTAĮ nuostatomis pareiškėjams buvo pareikštas papeikimas dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo, o remiantis VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skirtas įspėjimas dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo ir numatytas reikalavimas pašalinti pažeidimą – iš socialinių tinkle pašalinti privatumą pažeidžiančią informaciją. Atsakovo priimto Sprendimo konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kad Įrašuose yra detalizuotas trečiojo suinteresuoto asmens gautas atlygis, jo dydis ir gavimo pagrindas, kas VIĮ 2 straipsnio 45 ir 46 dalių kontekste laikytini privačia informacija. Kitaip tariant, atsakovas Sprendime nurodė, kokia informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį laikytina privačia ir dėl kokių priežasčių konstatuota, jog būtent šios informacijos skleidimas pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatumą. Taigi pareiškėjų skundo argumentai dėl to, jog nėra aišku, kokią konkrečiai informaciją reikia pašalinti iš socialinių tinklų ,,Facebook“ ir ,,Youtube“, taip pat kad atsakovas Sprendimu negalėjo paskirti sankcijos – papeikimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad jie yra tik socialinių paskyrų naudotojai, o ne viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), todėl socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ esančios jų paskyros negali būti traktuojamos kaip įprastinės visuomenės informavimo priemonės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad viešą informaciją apie privatų asmenį socialiniuose tinkluose paskleidęs fizinis ar juridinis asmuo yra atsakingas už jos teisėtumą ir nepažeisti VIĮ įtvirtintos teisės į privatų gyvenimą apsaugos (LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-58-261/2020).

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje numatytą skundo išnagrinėjimo terminą.

VIĮ 50 straipsnio 13 dalis nustato, kad Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis terminas yra ne atsakomybės už įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikymo, o skundo išnagrinėjimui nustatytas terminas. Jo trukmę sąlygoja būtinybė inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis, ir dėl objektyvių priežasčių gali būti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus nustatytam terminui. Tačiau toks išimtinai procedūrinio pobūdžio įstatymo pažeidimas, kai nėra pateikiami objektyvūs argumentai dėl tokio pažeidimo įtakos paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, laikytinas formaliu ir negali būti pagrindu naikinti sprendimą, nes prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012; 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį nei teisės aktuose nustatytą terminą buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį terminą buvo priimtas neobjektyvus sprendimas ar kitu būdu dėl minėtos aplinkybės pažeistos asmenų teises, todėl pareiškėjų argumentai dėl praleisto skundo nagrinėjimo termino vertintini kaip neturintys įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, teismo sprendimas nėra priimamas pareiškėjų naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų Lietuvos muzikų sąjungos ir A. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė