Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.1; 1.1.6.2; 1.1.6.6; 1.2.14.12.2.1; 1.2.22.1.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7

2023 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaido Vasiliausko ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir A. D. paskirta subendrinta bausmė – 30 parų areštas ir 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. D. paskirta intensyvi priežiūra, nustatyta buvimo vieta – Kaune, (duomenys neskelbtini), buvimo laikas – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu taip pat kaltu pripažintas N. B. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje ir už tai jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu už tai, kad realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: jis, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, 2018 m. liepos 23 d. apie 21.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iš N. B. įgijo vaizdo filmavimo techniką: vaizdo kamerą „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „Elite Anamorphic“, bendros 114 840,92 Eur vertės, tai yra didelės vertės turtą, žinodamas, kad ši aparatūra yra įgyta nusikalstamu būdu, kadangi internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo suvesta viešai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta Belgijoje, Briuselyje, 2016 m. sausio 24 d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje, ir šią aparatūrą po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, Kauno rajone, kelyje tarp Raudondvario ir Vilkijos, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir tokiu būdu ją realizavo. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

2. A. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įgijo šaunamąjį ginklą, tai yra šaudyti tinkamą pramoninės gamybos (Belgija), 9 mm kalibro 1903 modelio pistoletą „FN Browning“ 9052, kuris yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Browning“ (9x20) šoviniais, ir kuris priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 20 vienetų pramoninės gamybos (Brazilija), 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinių, kurie yra šaudmenys ir kurie yra skirti 9 mm kalibro A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos galima iššauti iš 9 mm kalibro 1903 modelio pistoleto „FN Browning“ 9052, bei, neturėdamas leidimo neteisėtai šį pistoletą ir šovinius laikė iki 2018 m. gruodžio 5 d. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, miegamajame, seife, kol policijos pareigūnai kartos metu šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

3. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu, konstatavo, jog A. D. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Taip pat konstatavo, jog N. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

4. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nuteistojo gynėjas advokatas Sergejus Milovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu. Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu arba tenkinti nuteistojo sutuoktinės prašymą BK 41 straipsnio tvarka. Nuteistojo N. B. gynėjas advokatas N. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant R. B..

5. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato S. Milovo apeliacinis skundas buvo atmestas ir pakeista nuosprendžio dalis, kuria nustatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis dėl A. D. palikta nepakeista. Taip pat Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu nuteistojo N. B. gynėjo advokato N. S. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis dėl N. B., jo atžvilgiu priimtas naujas nuosprendis – N. B. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą, 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. D. ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus dėl BK 189 straipsnio 2 dalies požymių nebuvimo jokių bylos duomenimis pagrįstų motyvų neišdėstė, nurodė tik bendro pobūdžio lakoniškus teiginius, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Kasacinis teismas taip pat nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva pakeitus kaltinimą objektyviosios pusės požymio aspektu, t. y. nuteistajam inkriminavus naują požymį – didelės vertės svetimo turto įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, nuteistajam jau tuo metu tikrai žinant, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, taip A. D. išplečiant inkriminuoto nusikaltimo apimtį, pakeitus veikos padarymo laikotarpį, jo mechanizmą, turto įgijimo šaltinį ir kitas aplinkybes, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kadangi buvo suvaržyta nuteistojo A. D. teisę į teisingą bylos procesą, kas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

7. Nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. D. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinti. Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu arba tenkinant nuteistojo sutuoktinės prašymą BK 41 straipsnio tvarka.

7.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. D. nuo pat pirmos jo apklausos davė nuoseklius parodymus apie aplinkybes, kuriomis jis įgijo, disponavo ir neteko šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo dalyko, o būtent: filmavimo kamerą Arri Alexa Mini ir keturis objektyvus Elite jis gavo iš seniau pažįstamo asmens, kuriam pažadėjo padėti nurodytus daiktus realizuoti, tiksliau – rasti jiems potencialų pirkėją. Nurodo, kad tiek kamerą, tiek objektyvus A. D., perdavė N. B., su kuriuo, kaip su potencialiu pirkėju jį suvedė liudytojas D. J.. Vėliau N. B. kaip jam netikusius, nurodytus daiktus grąžino atgal A. D., kuris savo ruoštu juos grąžino tam pačiam asmeniui, iš kurio buvo gavęs. Teigiama, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie paneigtų A. D. nurodytas aplinkybes ir leistų spręsti, kad vaizdo kamerą ir objektyvus jis įgijo taip, kaip yra nurodyta kaltinamajame akte – tai yra iš N. B., todėl iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad iš N. B. A. D. nurodytų daiktų neįgijo ir BK 189 straipsnio prasme įgyti negalėjo. N. B. šiuos daiktus buvo gavęs iš paties A. D., o vėliau juos kaip netikusius tiesiog jam grąžino. Skunde pažymi, kad nusikaltimo dalyko A. D. negalėjo ir realizuoti, nes taip pat gražino jį tam pačiam asmeniui iš kurio buvo gavęs, tai yra tam, kurį laikė filmavimo įrangos savininku. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagal BK 189 straipsnį A. D. jei ir galėtų būti teisiamas, tai tik kaip padėjėjas, kuris tyrimo nenustatytam asmeniui kėsinantis realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą padėjo tai daryti. Pažymi, kad vis dėl to ir toks kaltinimas, jei jis būtų pareikštas, būtų įmanomas tik vieninteliu atveju – jei būtų įrodyta, kad A. D., paimdamas iš nenustatyto asmens kamerą bei objektyvus, žinojo, kad šis turtas yra vogtas, tačiau ši faktinė aplinkybė nagrinėjamoje byloje nei buvo nustatinėjama, nei nustatyta.

7.2. Skunde nurodoma, kad teismas nustatė, kad A. D. ir N. B., įgydami šiuos daiktus, nežinojo, kad jie gauti nusikalstamu būdu, o perduodami (realizuodami) jie suvokė, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu. Gynėjas teigia, kad atsižvelgiant į A. D. pareikštą kaltinimą, pagal kurį jis, tiek vaizdo kamerą, tiek ir objektyvus įgijo iš N. B., prieš tai nurodyta teismo išvada reikštų, kad įgijimo metu A. D. nežinojo, kad jie gauti nusikalstamu būdu ir šią aplinkybę turėjo suvokti vėliau – per tas kelias dienas, po kurių tyrimo nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje nurodytus daiktus perdavė tyrimo nenustatytam asmeniui. Tačiau skundžiamame nuosprendyje, teismas, remdamasis N. B. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, pasak gynėjo, nepagrįstai sprendė, kada apie kameros ir objektyvų kaip vogtų daiktų kilmę A. D. sužinojo būtent iš N. B., kuris grąžindamas įrangą pasakė A. D., jog ši yra vogta. Taip pat skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje analizavo visiškai kitas, A. D. neinkriminuotas aplinkybes, kuriomis iš tyrimo nenustatyto asmens jis aptariamą filmavimo įrangą gavo, o vėliau grąžino ir padarė dar vieną nepagrįstą išvadą, kad A. D. jau tuo metu neabejotinai suprato, kad vaizdo kamera ir objektyvai gali būti vogti ar įgyti kitu nusikalstamu būdu. Skundo autoriaus nuomone, taip ir lieka neaišku kokiu gi momentu ir iš kokių aplinkybių A. D. sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad jo turėta filmavimo įranga yra gauta nusikalstamu būdu.

7.3. Skunde teigiama, kad N. B. 2019 m. liepos 27 d. apklaustas įtariamuoju, prieš tai iš dalies prisipažinęs dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, davė parodymus, kad grąžindamas filmavimo įrangą A. D. nurodė, jog ji yra vogta. Toliau pažymi, kad N. B., kaip asmens, kurio laisvė buvo apribota, apklausa vyko be gynėjo. Skundo autorius akcentuoja, kad visose vėlesnėse apklausose, vykusiose dalyvaujant gynėjui, o taip pat ir teisme, N. B. kaltu neprisipažino ir neigė aplinkybę, jog įrangos grąžinimo metu informavo A. D. apie tai, kad ji gali būti vogta. Nurodo, kad N. B. parodymams, juos tikrinant teisme, nepasitvirtinus, pirmosios instancijos teismas nesiėmė aiškintis aplinkybių, kodėl laikinai sulaikytas N. B. prieš apklausą atsisakė advokato ir svarbiausia ar jam buvo išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, kadangi tai nebuvo pažymėta ir 2018 m. liepos 27 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole. Dėl šių priežasčių, gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pačiais pirminiais N. B. parodymais, o likusius vertino kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. D.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. D. ir N. B. tiek iki jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tiek ir vėliau sietų kokie nors santykiai (giminystės, draugystės, darbo ar tarnybos, turtiniai ir t.t.), kurie galėtų įtakoti N. B. norą padėti A. D.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. D. pats ar per kitus asmenis būtų prašęs N. B. jam padėti, duodant palankius parodymus. Maža to, nėra duomenų, kad po 2018 m. liepos 23 d., kuomet N. B. grąžino filmavimo įrangą A. D., jie dar nors kartą buvo susitikę ar kitaip bendravo.

7.4. Gynėjas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nesiūlė A. D. pirkti nei filmavimo kameros, nei objektyvų, o tik prašė pasidomėti dėl galimų pirkėjų ir minėjo, kad nori už šiuos daiktus gauti apie 15 000 Eur. Šis asmuo nebuvo A. D. nepažįstamas, su juo kaip su asmeniu užsiimančiu panašios technikos pardavimais, A. D. bendravo dar tuomet, kai dirbo elektronikos komiso parduotuvėje. Nei tada nurodyto asmens į parduotuvę atnešamos prekės, nei dabar jo pasiūlyta filmavimo įranga A. D. nekėlė ir nesukėlė jokių įtarimų dėl savo kilmės, nes buvo tvarkinga, supakuota, su dokumentais. Įranga neturėjo jokių fizinių požymių (pakuotės pažeidimų, pabraižymų ir pan.), iš kurių A. D., juolab turėjęs darbo patirties prekiaudamas elektronika komiso parduotuvėje, būtų galėjęs spręsti ar bent daryti prielaidą, kad ji vogta. Filmavimo įrangos komplektiškumą ir puikią būklę taip pat patvirtino ir N. B.. Teigia, kad teismui nepagrįstai įtarimą sukėlė vieta, kurioje A. D. susitikdavo su filmavimo įrangos pardavėju, taip pat ir įrangos gavimo ir grąžinimo aplinkybės. Nurodoma, kad apie tai, jog filmavimo kamera turi kažkokią licenciją, kurią reikia atnaujinti, A. D. sužinojo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu iš apklaustų liudytojų (kino industrijos atstovų) parodymų, iki tol jam buvo žinoma tik tiek, kad kamerai trūksta kažkokios programos, nes būtent taip nurodė N. B., 2018 m. liepos 23 d. grąžindamas jam filmavimo įrangą.

7.5. Skunde nurodoma, kad iš A. D. pareikšto kaltinimo matyti, kad vienas iš esminių jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių – žinojimas, jog realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu – yra grindžiamas tuo, jog internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) suvesta viešai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“ ir objektyvai „Elite“ buvo pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje. Teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kad nurodyta informacija apie kameros ir objektyvų vagystę interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta iki A. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymo dienos ir kad su šia informacija A. D. buvo susipažinęs. Toliau pažymi, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad A. D. iki kaltinime nurodytos nusikaltimo padarymo dienos ar kada nors kitu metu buvo apsilankęs internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, ir kad A. D. kada nors ieškojo informacijos apie aptariamą filmavimo įranga paieškos sistemoje GOOGLE ar apskritai internete, nors ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo paimti, apžiūrėti ir ištirti kompiuteris bei telefonai. Teigia, kad byloje iš apklaustų liudytojų G. J. ir M. N. parodymų galima spręsti, jog apie interneto svetainę (duomenys neskelbtini) gali žinoti ir ja naudojasi tik tam tikros srities specialistai, parduodantys ir/ar nuomojantys profesionalią filmavimo aparatūrą. Pasak gynėjo, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, jog A. D. ar bet kuris kitas asmuo – neprofesionalas, jei ir imtų internete ieškoti informacijos apie filmavimo kamerą ar kitokią įrangą, būtų ją radęs svetainėje (duomenys neskelbtini). Be to, pažymi, kad liudytojas G. J., kuris pirmas suabejojo dėl teisėtos N. B. tuo metu naudotos filmavimo kameros kilmės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad informaciją apie šios kameros ir keturių objektyvų vagystę rado kitoje interneto svetainėje – cameramarket.eu. Skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai kas, kada ir kokiam tikslui nurodytą interneto svetainę (duomenys neskelbtini) sukūrė, kas ją administruoja ir kodėl joje nurodyta informacija laikytina teisinga ir patikima, kas atsako už svetainėje esančios informacijos aktualumą bei patikimumą. Taigi jei ir daryti prielaidą, kad A. D. ar N. B. buvo apsilankę aptariamoje interneto svetainėje ir susipažino su informacija apie Briuselyje 2016 metais įvykdytą vagystę, to vis vien nepakaktų pagrįstai išvadai, jog jie tikrai žinojo, kad jų turėta filmavimo įranga įgyta nusikalstamu būdu.

7.6. Skundo autorius nurodo, kad dalis įrodymų, kuriais yra grindžiamas A. D. pareikštas kaltinimas, buvo surinkti pažeidus baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus. 2020 m. lapkričio 9 d. apylinkės teismas užbaigęs įrodymų tyrimą ir išklausęs baigiamąsias kalbas, išėjo priimti nuosprendžio, kuris turėjo būti skelbiamas 2020 m. lapkričio 23 d. Nurodytą dieną teismas protokoline nutartimi, vadovaudamasis BPK 300 straipsniu atnaujino įrodymų tyrimą tam, kad leisti prokurorei pateikti papildomus dokumentus dėl nusikalstamu būdu įgyto turto vertės. Nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po 2020 m. lapkričio 9 d., kada teismas išėjo priimti nuosprendį, iki 2020 m. lapkričio 23 d. posėdžio nei vienas iš proceso dalyvių jokių prašymų dėl naujų aplinkybių ištyrimo teismui neteikė. Aktualu ir tai, kad tokio prašymo nei prokuroras, nei kas kitas nepateikė ir per 2020 m. lapkričio 23 d. posėdį, nes jame be teisėjo ir posėdžio sekretorės niekas kitas nedalyvavo. Gynėjo manymu, 2020 m. lapkričio 9 d. pirmosios instancijos teismo priimta protokolinė nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl visi procesiniai veiksmai atlikti atnaujinus įrodymų tyrimą (kaltinimo pakeitimas) buvo atlikti neteisėtai, o gauti įrodymai dėl nusikalstamų būdu įgyto turto vertės laikytini neleistinais, ir jais negalėjo būti grindžiamas priimtas nuosprendis. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (iki įrodymų tyrimo atnaujinimą) byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytą aplinkybę, jos A. D. ir N. B. realizavo būtent didelės vertės turtą.

7.7. Taip pat skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, kuris laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. pasirūpino tuo, kad byloje atsirastų papildomi įrodymai, kurių, pasak gynėjo, truko priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad tokią išvadą patvirtina ir kitos faktinės aplinkybės – jau į pirmąjį po įrodymų atnaujinimo vykusį teismo posėdį prokuroras, kuris, kaip minėta, net nebuvo prašęs atnaujinti įrodymų tyrimo, pristatė naujus teismui reikalingus įrodymus – tariamai iš nukentėjusiosios gautas kameros „Arri Alexa Mini“ ir objektyvų „Elite“ įsigijimo sąskaitų-faktūrų kopijas. Toliau skunde pažymi, kad 2020 m. kovo 22 d. apeliantas susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, jos 4 tome, bylos lapai 179-189, rado nukentėjusiosios elektroninį susirašinėjimą su Kauno apygardos prokuratūra, tačiau šių dokumentų nei prokuroras, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprašė pridėti prie bylos.

7.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pripažinęs kaltu ir nuteisęs A. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, teismas skundžiamame nuosprendyje niekaip nepasisakė ir neišsprendė jam pateiktų prašymų atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio ar BK 40 straipsnio pagrindais. Nurodoma, kad A. D. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 4 d. grįžęs namo po darbo, vėlai vakare buvo išvedęs du savo šunis į lauką, kur vienas jų netoli namų, krūmuose rado maišelį su ginklu ir šoviniais. Šį radinį parsinešė namo ir užrakino seife, o kitą dieną, grįžęs iš darbo, planavo priduoti į policiją, tačiau to padaryti nespėjo, nes 2019 m. gruodžio 5 d. kratos metu nurodyti daiktai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų. Jis nėra medžiotojas, niekada ginklų neturėjo ir jais nesidomėjo, radęs ginklą ir šovinius, jais nesinaudojo, parsinešė namo ir užrakino seife. Nepaisant aplinkybės, kad iš Vilniaus atvažiavę policininkai nurodytus daiktus pasiėmė, pasitaikius pirmajai progai, jis ketino kreiptis ir kreipėsi į Kauno policijos komisariatą su pranešimu apie rastą ginklą ir šaudmenis, taip norėdamas informuoti būtent Kauno policijos pajėgas apie jų mieste galimai platinamus ginklus. Teigia, kad šie parodymai, kurie byloje nebuvo ir nėra paneigti jokiais kitais įrodymais leidžia pagrįstai spręsti, kad A. D. ginklą ir šovinius turėjo labai trumpą laiką, jų nepanaudojo ir tyčios panaudoti neturėjo, priešingai norėjo perduoti juos teisėsaugos institucijoms, ką tikėtina būtų ir padaręs. Pasak gynėjo, nors A. D. veiksmai, juos vertinant itin formaliai ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Papildomai pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog A. D. rasto ginklo ir šovinius itin trumpu disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas. Teigiama, kad vertinant aptariamo nusikaltimo (ne)padarytos žalos dydį, pažymėtina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams.

Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jo kaltės, jų manymu, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. D. apeliaciniu skundu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje prašo taikyti BK 37 straipsnio ar 40 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šioje byloje nuteisė A. D. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, 2018 m. liepos 23 d. apie 21.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iš N. B. įgijo vaizdo filmavimo techniką: vaizdo kamerą „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „Elite Anamorphic“, bendros 114 840,92 Eur vertės, tai yra didelės vertės turtą, žinodamas, kad ši aparatūra yra įgyta nusikalstamu būdu, kadangi internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo suvesta viešai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta Belgijoje, Briuselyje, 2016 m. sausio 24 d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje, ir šią aparatūrą po kelių dienų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, Kauno rajone, kelyje tarp Raudondvario ir Vilkijos, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir tokiu būdu ją realizavo.

10. Nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas, apeliaciniame skunde ginčydami teismo išvadą dėl A. D. pripažinimo kaltu, jam įgijus žinomai vogtą vaizdo filmavimo techniką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, kas, pasak apelianto, nulėmė ir neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą, o tuo pačiu ir netinkamą baudžiamojo įstatymo normų taikymą. Pasak apelianto, nusikaltimo dalyko A. D. negalėjo ir realizuoti, nes taip pat gražino jį tam pačiam asmeniui iš kurio buvo gavęs, tai yra tam, kurį laikė filmavimo įrangos savininku. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apie kameros ir objektyvų kaip vogtų daiktų kilmę A. D. sužinojo būtent iš N. B., kuris grąžindamas įrangą pasakė A. D., jog ši yra vogta. Taip pat skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje analizavo visiškai kitas, A. D. neinkriminuotas aplinkybes, kuriomis iš tyrimo nenustatyto asmens jis aptariamą filmavimo įrangą gavo, o vėliau grąžino ir padarė dar vieną nepagrįstą išvadą, kad A. D. jau tuo metu neabejotinai suprato, kad vaizdo kamera ir objektyvai gali būti vogti ar įgyti kitu nusikalstamu būdu. Taip pat teigiama, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad A. D. iki kaltinime nurodytos nusikaltimo padarymo dienos ar kada nors kitu metu buvo apsilankęs internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), ir kad A. D. kada nors ieškojo informacijos apie aptariamą filmavimo įranga paieškos sistemoje GOOGLE ar apskritai internete, nors ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo paimti, apžiūrėti ir ištirti kompiuteris bei telefonai. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, lėmė neteisingą teismo išvadą dėl jo kaltės įrodymų pakankamumo, todėl nuteistasis prašo jį išteisinti.

11. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

12. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai įstatymo leidėjo aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltumą, turi būti įrodytas ir šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-7-88/2014, Nr. 2K‑114-489/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra surinkta pakankamai A. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog A. D. realizavo vaizdo kamerą „Arri Alexa Mini“ ir 4 vnt. objektyvus „Elite Anamorphic“, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu. Taigi, A. D. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

14. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. neigė kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, parodydamas, kad 2010-2013 metais turėjo komiso parduotuvę ir prekiavo naudota vaizdo technika, kompiuteriais. 2018 m. sutiko vieną iš žmonių, kuris tiekdavo įrangą, jis paklausė ar žino žmonių, kas užsiima filmavimu, fotografavimu, davė tą kamerą, iš kur ją gavo, nesakė. Šią kamerą jis pasiūlė savo draugui D. J., kuris sakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) čempionatą, kad ten filmuos N. B.. Susirašinėjo su N. B., davė kamerą N. B. išbandyti. Praėjus kažkuriam laikui, telefonu N. A. D. pasakė, kad technika jam netinka dėl techninių charakteristikų. Praėjus dar kažkiek laiko jam vėl paskambino, buvo 2018 metų vasara, N. pasakė, kad nori susitikti, nori grąžinti kamerą. Jie sutiko Kaune, Aleksote, aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. A. D. važiavo su žmonos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. pasakė, kad jam įranga netinka, nes jai trūksta kažkokios programos. Tačiau, kiek pamena, N. jam tikrai nesakė, kad grąžinimo priežastis yra ta, kad įranga yra vogta. N. jam grąžino įrangą su dėžėmis ir jie išsiskyrė. A. D. tik pažiūrėjo, ar yra įranga dėžėse ir tiek. N. dar minėjo, kad pas jį sunki finansinė padėtis, jis neturi pinigų ir panašiai. Kai N. jam perdavė visą aparatūrą, A. D. ją parvežė į savo namus ir nunešė į garažą. Po kelių dienų jis vėl susitiko su vyriškiu, kuris jam ir davė minėtą aparatūrą, kelyje tarp Raudondvario ir Vilkijos. A. D. pasakė, kad grąžina jam aparatūrą, tada vyriškis supyko, pasakė, kad pas jį buvo kitas klientas. A. D. vyriškiui grąžino kamerą ir keturis objektyvus su dėžėmis. Pas A. D. namuose garaže liko tik metalinė dėžė nuo kameros (3 t., b. l. 17-20).

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors A. D. kaltu neprisipažino jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais:

15.1. N. B. parodymais, iš kurių matyti, kad J. pasiūlė sukurti filmą apie lenktynes, apie jo komandą, parašė žinutę, kad jo draugas turi kamerą. Jis padavė jo kontaktus, kitą dieną atvažiavo A. D. į studiją su įranga, kad ją pasižiūrėtų. Kitą dieną A. D. pasakė, kad gali dirbti su ta įranga, nebuvo anamorfinių objektyvų, pasakė, kad nėra licencijos, bet galima išsinuomoti. Įranga buvo iš Prancūzijos, dėžė buvo tvarkinga, dokumentai prancūziški, viskas buvo tvarkinga ir nekilo mintis, kad įranga vogta. Po kelių mėnesių susitiko Ž. N., jam papasakojo, kad turi įrangą, jis paprašė padėti nufilmuoti filmą, jam minėjo, kad įranga neturi licencijos. Vykstant filmavimui išlindo, kad negerai su kamera, ji nepriėmė kortelės. Tuomet buvo gauta informacija, kad kamera vogta, jam buvo šokas. Paskambino D. J., pasakė jam kad kamera vogta. Kitą dieną Ž. N. liepė pasiimti įrangą ir aiškintis. M. N. pasakė, kad internete rado informaciją, jog kamera vogta, juo nepatikėjo, pats tos informacijos iš karto netikrino. Vėliau suvedęs kameros kodą internete rado informaciją apie ją. Susiradęs A. D. telefono numerį, vakare prisiskambino ir pasakė, kad nori atiduoti įrangą, telefonu nieko neaiškino. Apie 21 val. susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pasakė jam, kad įranga neaiški, kad nori išvažiuoti prie jūros, kad nėra filmo finansavimo, kad pasiimtų tą įrangą – kamerą ir objektyvus. Nenuvažiavo iš karto į policiją, nes buvo išsigandęs, nežinojo kaip pasielgti.

15.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, N. B. parodė, kad įsigijęs (gavęs ją filmuoti filmui) vaizdo filmavimo techniką nežinojo, kad ji yra vogta ar gauta nusikalstamu būdu, o sužinojęs tą faktą, įranga atsikratė, grąžino asmeniui, iš kurio ją ir gavo. Su A. D. susitiko (duomenys neskelbtini), Kaune, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, apie 21.50 val., A. D. paklausė, kas atsitiko, o N. B. iškarto pradėjo priekaištauti, kad jie jį pakišo ir pasirodo, kad įranga vogta. Vyras pasiūlė nusiraminti, pasakė, kad jis turi pasiimti įrangą kol išaiškės tikroji situacija. Tada vyras privažiavo prie N. B. automobilio Chrysler Pacifica, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie perdėjo filmavimo – „Arri Alexa Mini“ kamerą ir objektyvus dėžėse į vyro BMW. Vyras nieko N. B. neaiškino, iš kur gavo ir turi tą įrangą. Tik pažadėjo viską išsiaiškinti ir išvyko. Jis (N. B.) tik naudojosi kamera ir objektyvais, nežinodamas, kad įranga vogta, o sužinojęs, grąžino vyrui, kuris ją N. B. ir atvežė. Išsigando, todėl nesikreipė į policiją, bijojo būti apkaltintas vagyste (2 t., b. l. 126-128).

15.3. liudytojo M. N. parodymais, iš kurių matyti, kad jam dirbant filmo kūrime, N. B. atsivežė filmavimo kamerą „Arri Alexa Mini“ ir tris Elit anamorfinius objektyvus. Kameroje nebuvo licencijos, kad suspausti vaizdą. Paprašė prodiuserio – „Acme film“ – nupirkti programinę licenciją, bet jie nepirko. Pradėjo skambinėti į nuomos kontoras, nusiuntė kameros serijos numerius, jie pasakė, kad galima pasitikrinti internete, ar kamera nevogta. Vakare suvedęs numerius internetiniame puslapyje rado, kad kamera pavogta iš nuomos kontoros Belgijoje. Pasakė kitą dieną apie tai operatoriui ir N. B.. N. pasakė, kad negali būti, kad ją pirko su kažkokiu lenktynininku Prancūzijoje ir yra dokumentai. Kai skambinėjo dėl nuomos kontoroms dėl monitoriaus, kuris suspaudžia vaizdą, visi juokdavosi iš jo ir klausdavo, ar nebus vogta kamera. Kameros optika labai reta, o visi aksesuarai buvo beveik profesionalaus lygio;

15.4. liudytojo G. J. parodymais, iš kurių matyti, kad M. N. kreipėsi į jį išsinuomoti monitorių, kuris galėtų išplėsti vaizdą. Paklausus, kokiu tikslu jo reikia, jis pasakė, kad naudoja anamorfinius objektyvus. Paklausė kokia kamera, atsakė „Ari Alexa“. Pasakė, kad galima išsinuomoti licenciją iš gamintojo. Jis pasakė, kad savininkas neleidžia prisijungti prie kompiuterio. Paprašė atsiųsti serijos numerius. Įsivedė į „Google“ kameros serijos ir objektyvo numerius ir internetiniame puslapyje „cameramarket.eu“ išmetė informaciją, apie tai, kad technika vogta iš Belgijos kino kompanijos. Tai yra tokia reta technika, kurios neturi individualūs asmenys, turi tik kino nuomos kompanijos. Tik išimtiniais atvejais nusiperka operatoriai, jei daug filmuoja, įsigyja ir nuomoja kino projektams. Tokios kameros Lietuvoje yra tik 3-4, o tokių objektyvų iš viso nėra. Jie yra brangūs. M. N. parašė, kad technika vogta, parašė nuorodą ir asmeniškai pranešė savininkui – V. D. C., kuri prieš pusantrų metų kreipėsi į Lietuvos atstovus dėl vogtų kamerų;

15.5. 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 – ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35646-18, dėl to, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 15.50 val. Belgijos pilietė V. D. C., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi su pareiškimu, kuriame nurodyta, kad įtaria, jog Lietuvos prodiuseris Ž. N. disponuoja iš jos Belgijoje pavogta kamera bei objektyvais, kurių vertė 180 000 Eur (1 t., b. l. 1-3);

15.6. sąskaita-faktūra Nr. 15030270, iš kurios matyti, kad kameros „ARRI Alexa Mini“ korpuso su priedais kaina – 36 767,00 Eur (be PVM) (4 t., b. l. 160, 164);

15.7. išankstinio mokėjimo sąskaita faktūra Nr. 21602032, iš kurios matyti kameros „ARRI Alexa Mini“ papildomų priedų kaina 5 810 Eur (be PVM) (4 t., b. l. 161, 165);

15.8. sąskaita – faktūra Nr. 9162, iš kurios matyti, kad objektyvų „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaina 35 000 Eur (be PVM) (4 t., b. l. 162, 166);

15.9. sąskaita – faktūra Nr. 9166, iš kurios matyti, kad objektyvų „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaina 38 967 Eur (be PVM) (4 t., b. l. 163, 167);

15.10. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis: ROIK 01180000391054 nurodyta, kad 2018 m. liepos 24 d. 16.02 val. užregistruotas pranešimas, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 15.50 val. į Vilniaus m. 2 PK kreipėsi Belgijos pilietė V. D. C., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kompanijos, registruotos Belgijoje, savininkė, kuri nurodė, kad 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje, iš kompanijos pastato buvo filmavimo įranga, kurios vertė apie 2 mln. Eur. Šiuo metu ji įtaria, kad pavogta Belgijoje ir jos įmonei priklausančia kamera „Alexa Mini“ ir dviem pagrobtais objektyvais „Elite“ naudojasi Lietuvos prodiuseris Ž. N.. Turto vertė – 180 000 Eur (1 t., b. l. 23-24);

15.11. Belgijos policijos pareigūnės pateikta informacija apie didelio kiekio multimedijos įrangos vagystės iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 26-31, 59-63);

15.12. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad N. B. atpažino A. D., iš kurio jis gavo ir kuriam grąžino vogtą filmavimo aparatūrą (2 t., b. l. 148-152);

15.13. liudytojos V. D. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji yra įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė. Įmonė registruota Belgijoje, Briuselyje, (duomenys neskelbtini). Ši įmonė užsiima kino technikos įrangos nuoma. 2016 m. sausio 24 d. buvo įvykdyta vagystė iš įmonės patalpų, kurios metu buvo pagrobta įvairi kino technika. Ji kreipėsi į Belgijos policiją dėl šio įvykio ir jie pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. BR.17.L6.003892/16. 2018 m. liepos 19 d. su ja elektroniniu paštu susisiekė iš Lietuvos G. J. ir paprašė patikrinti, ar jo atsiųstose nuotraukose nufotografuoti kino objektyvai priklauso jai. G. J. jai atsiuntė keturių kino objektyvų nuotraukas su identifikacijos numeriais. Ji patikrino savo pavogtų daiktų sąrašą ir rado numerius, atitinkančius kino objektyvus. Ji paskambino telefonu G. J., kuris buvo nurodytas elektroniniame laiške, ir patvirtino, jog šie objektyvai priklauso jai. Po penkių valandų G. J. jai atsiuntė kino kameros identifikacijos numerio nuotrauką. Ši kino kamera irgi buvo pavogta iš jos įmonės patalpų. G. J. jai papasakojo, kad jos kino technika yra naudojama kino filmo „(duomenys neskelbtini)“ filmavimo aikštelėje. Ji nusipirko lėktuvo bilietą ir 2018 m. liepos 24 d. atskrido į Vilnių. Vilniaus oro uoste ją pasitiko G. J. ir atvežė į Vilniaus 2-ajį policijos komisariatą (1 t., b. l. 46-47);

15.14. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja V. D. C. pateikė pavogtų objektyvų bei filmavimo kameros serijos numerių nuotraukas (1 t., b. l. 48-57);

15.15. liudytojo D. J. parodymais, duotais jį apklausus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad maždaug 10 metų laiko pažįsta A. D., jie yra geri pažįstami, bendrauja šeimomis. Šiuo meta D. J. gyvena Prancūzijoje, užsiima profesionaliomis lenktynėmis, todėl turi pastovų filmavimo operatorių, kuris filmuoja jo lenktynes. Maždaug 2017 metų pačioje pabaigoje, jis su šeima buvo grįžęs į Lietuvą ir nuvažiavo pas A. D. į svečius Kaune. Būnant pas jį svečiuose, A. D. paklausė, gal D. J. žino, kam reikia filmavimo įrangos, tačiau konkrečiai kokios, jis neapibūdino. A. D. gerai žino, kad D. J. dirba su filmavimo komanda, D. J. suprato, kad A. D. norėjo pasidomėti, gal jo operatoriui reikia filmavimo įrangos, bet D. J. iškarto pasakė, kad nereikia, nes pats savo operatoriui moka atlyginimą, jų biudžetas yra ribotas. Maždaug prieš 2-3 metus per draugo vestuves jis susipažino su kitu operatoriumi – N. B., kuris ir 2017 metų vasarą, liepos mėnesį turėjo filmuoti D. J. lenktynes Palangoje, tačiau dėl techninių priežasčių nenufilmavo, todėl jie taip susitarė, kad D. J. N. B. pafilmuos ateityje. D. J. iškarto, tą pačią dieną, būdamas pas A. D. per internetinio socialinio tinklapio „Facebook“ susirašinėjimo programėlę „Messenger“ parašė N. B. žinutę, paklausė, gal jam reikia filmavimo įrangos, kad jo pažįstamas turi, parašė kad tai „Arri“ įranga, pavadinimą jam pasakė A. D.. N. B. iškarto atrašė, pasakė, kad jį domina įranga, kad žino tokią įrangą. Jis davė A. D. N. B. telefono numerį, kad jie susikontaktuotų tiesiogiai. Tuo viskas pasibaigė, jis tik suvedė A. D. su N. B.. 2018 m. sausio apie 20 dieną jis su N. B. pradėjo derinti reikalus dėl ralio filmavimo (duomenys neskelbtini). Kad nekiltų kažkokių konfliktų dėl nuomos kainos, jis paklausė N. B., gal geriau apsimoka finansiškai nupirkti filmavimo įrangą iš to paties A. D. ir turėti savo įrangą. N. B. neprieštaravo šiai minčiai, nors jis tik daug vėliau sužinojo, kad N. B. jau buvo susitikęs su A. D. ir tą filmavimo įrangą jau turėjo. Šis pokalbis vyko maždaug 2018 m. kovą. N. B. paskaičiavo, kad D. J. jam skolingas 4 000 Eur, todėl jie kaip ir apsipyko, D. J. nutraukė su juo bendradarbiavimą. 2018 m. liepos 22 d. D. J. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino N. B. iš numerio (duomenys neskelbtini) ir pradėjo pasakoti, kad jį kažkas pagavo su kažkokia vogta filmavimo kamera, kuria jis filmavo (duomenys neskelbtini) ralį. D. J. tik maždaug po pusmečio, kai buvo Lietuvoje, iš paties A. D. sužinojo, kad jis buvo sulaikytas dėl tos pačios filmavimo įrangos, dėl kurios D. J. jį suvedė su N. B., ir tik tada D. J. suprato, kad kai liepos mėnesį jam skambino N. B., jis kalbėjo būtent apie iš A. D. gautą filmavimo aparatūrą. Kad iš A. D. gauta filmavimo aparatūra yra vogta, D. J. sužinojo tai iš paties A. D.. A. D. jam sakė, kad N. B. jam grąžino filmavimo įrangą, o A. D. ją grąžino kažkokiam asmeniui (1 t., b. l. 86-88);

15.16. Ž. N. pateikta 2018 m. liepos 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. SF 23, kurioje nurodyta, kad pardavėjas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja kamerą filmui „(duomenys neskelbtini)“ už 3 000 Eur, apmokėti iki 2018 m. liepos 18 d., sąskaitą išrašė – N. B. (1 t., b. l. 94);

15.17. elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu užfiksuotais N. B. pokalbiais (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)):

15.17.1. pokalbis Nr. 113 su numeriu (duomenys neskelbtini) (pavadino A.): kalbama apie tai, kad N. B. buvo pasikonsultuoti pas advokatą, sumokėjo jam pinigus, advokatas nurodė, kad N. B. gerai padarė, kad atidavė vogtas kameras, draugas pagiria, kad jis gerai padarė, kad B. kameras atidavė, nes jį būtų apkaltinę, kad jis buvo nusipirkęs minėtas kameras, nurodo, kad rimtas advokatas;

15.17.2. pokalbis Nr. 196 su numeriu (duomenys neskelbtini) (nenustatytas asmuo) 06:15 kalba, kad tada, kai jis sužinojo filmavimo aikštelėje, kad filmavimo įranga yra vogta, jis ją atidavė, kad tyrėja nurodė, kad jis ja atsikratė. Kai jis sužinojo, kad įranga yra galimai vogta, jis pasiėmė įrangą, susirado numerį, kuris jam skambino, nes J. nekėlė ragelio, J. pakėlė iš kito telefono, jis jį sugaudė per kokius tris keturis telefonus, jis jam sakė „D., žinok ta įranga, ta kamera yra vogta“, pastarasis atsakė, kaip čia taip gali būti, nurodė palaukti savaitę, kad jis grįš ir išspręs, N. B. jam pasakė, „kokią savaitę“, nurodė skambinti prodiuseriui Ž. N. ir kad paaiškintų viską, nes jiems buvo duota, jie ją turi ir jie turi aiškintis. J. to nepadarė ir nenorėjo kištis pats, nes nepaskambino Ž. N.. Nurodo, kad jis susirašinėjo Facebook;

15.17.3. pokalbis Nr. 387 numeris (duomenys neskelbtini) (nenustatytas asmuo): 2018 m. rugpjūčio 1 d. 15:48:56 N. B. įeinantis skambutis iš nenustatyto asmens, kuriam jis perdavė filmavimo įrangą, tačiau N. B. neatsiliepė;

15.17.4. pokalbis Nr. 389 numeris (duomenys neskelbtini) (nenustatytas asmuo): klausia, ar N. B. grįžo iš Palangos ir klausia, kaip ten tas lauktuves pasiimti. N. B. atsako nu, jis žino, pasuks tada, Nenustatytas asmuo klausia, ar B. pas save visą laiką būna, ar išvažiuoja, šis nurodo, kad važinėja, tuomet B. klausiama kelintą jis bus pas save. Tada prakalbėjus 43 sekundes, B. klausia, kas ten jam skambina. Nenustatytas asmuo klausia, ar B. viskas gerai, paklausia, ar B. neišsaugojęs numerio? B. atsako, kad dabar filmuoja ir perskambins;

15.17.5. pokalbis Nr. 487 numeris (duomenys neskelbtini), skambina galimai tas pats nenustatytas asmuo, kuris naudojasi numeriu (duomenys neskelbtini), bando tartis dėl užsakymo ir susitikti B. ofise (duomenys neskelbtini), Kaune, ir susitaria valandos bėgyje susitikti (1 t., b. l. 135-140, 148-149);

15.18. Tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad internetinėje paieškos svetainėje „Google“ buvo suvesti pavogtos filmavimo kameros ir objektyvų serijos numeriai. Pagal serijos numerius buvo nukreipta į svetainę (duomenys neskelbtini). Šioje svetainėje suvesta informacija, kad kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta Belgijoje, Briuselyje, 2016 m. sausio 24 d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje (2 t., b. l. 90-101);

15.19. 2019 m. birželio 8 d. Ž. N. elektroniniu laišku, skirtu (duomenys neskelbtini), siunčiamu iš (duomenys neskelbtini), duomenimis, kuriame nurodyta, kad N. B. „(duomenys neskelbtini)“ kamerą išnuomojo be sutarties, tik pateikęs sąskaitą faktūrą 3 000 Eur sumai, kamera buvo naudota nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. liepos 20-21 d. (2 t., 87-89);

15.20. 2018 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 5 d. kratos metu A. D. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, išimtas nešiojamas kompiuteris HP, serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Įjungus kompiuterį, pasirenkama vartotojo aplinka pavadinimu „HP Locked“. Kompiuterio ekrane viršuje, dešinėje pusėje yra aplankas pavadinimu „New folder“. Paspaudus dešiniu klavišu ant minėto aplanko ir pasirinkus skiltį „Properties“, pateiktoje lentelėje matyti, kad aplankas yra sukurtas 2018 m. kovo 30 d. 20:32:23 val. Aplankale „New folder“ yra 7 aplankalai su pavadinimais: 3d arrivision; alexa arri mini; all detailing photos; all real photos; RED set; suond device pix 240i; TLS set (2 t., b. l. 33-68).

16. Minėtų įrodymų pagrindu pagrįstai konstatuota, kad kaltinime nurodyta vaizdo filmavimo technika (vaizdo kamera „Arri Alexa Mini“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 vnt. objektyvų „Elite Anamorphic“) visiškai atitinka nusikalstamu būdu įgyto turto sąvoką, kadangi šis turtas buvo pavogtas iš jo savininko. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos V. D. C. parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. D. C. pateikė pavogtų objektyvų bei filmavimo kameros serijos numerių nuotraukas, Belgijos policijos pateikta informacija apie didelio kiekio multimedijos įrangos vagystę iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

17. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad A. D. disponavo šiuo nusikalstamu būdu įgytu turtu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis parodė, kad netikėtai susitiko vyrą, iš kurio anksčiau buvo pirkęs vaizdo filmavimo įrangą, ir jis paklausė ar A. D. nežino kam gali reikėti „Arri“ filmavimo įrangos. Po kurio laiko D. J. A. D. davė operatoriaus N. B. numerį. Tuomet A. D. tam vyrui nurodė, kad kaip ir yra susidomėjęs asmuo dėl technikos, vyras atvežė šią techniką A. D.. Sekančią dieną A. D. susitiko su N. B. ir perdavė jam vaizdo filmavimo įrangą. N. B. paklausė kiek ši technika kainuoja, tačiau A. D. tiksliai nieko nepasakė ir sakė dar pasižiūrės. Po kurio laiko N. B. jam techniką grąžino, nieko neaiškino, nesakė, kad ji yra vogta. Po kurio laiko vaizdo filmavimo įrangą A. D. gražino tam pačia vyrui, iš kurio ir buvo gavęs. Šias aplinkybes patvirtino ir N. B. bei D. J..

18. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė A. D. atžvilgiu neįrodyta. Tam, kad būtų neabejotinai įrodyta A. D. kaltė tyčia realizavus vogtą vaizdo filmavimo techniką, vien fakto nustatymas, kad jis gavęs vogtą vaizdo filmavimo techniką , ją realizavo, yra nepakankamas kaltei konstatuoti.

19. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad A. D. iki kaltinime nurodytos nusikaltimo padarymo dienos, 2018 m. liepos 23 d. ar vėliau, būtų apsilankęs internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). ir iš jos turinio būtų sužinojęs, kad įranga, kuria jis disponuoja, yra vogta. Duomenų, kad A. D. kada nors ieškojo informacijos apie kaltinime išvardintą įrangą paieškos sistemose, taip pat nėra. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu iš A. D. buvo paimti, apžiūrėti ir ištirti kompiuteris bei telefonai, tačiau aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų taip pat nerasta.

20. 2019 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad internetinėje paieškos svetainėje „Google“ buvo suvesti pavogtos filmavimo kameros ir objektyvų serijos numeriai. Pagal serijos numerius buvo nukreipta į svetainę (duomenys neskelbtini). Šioje svetainėje suvesta informacija, kad kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta Belgijoje, Briuselyje, 2016 m. sausio 24 d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti 2016-01-24 Belgijoje, Briuselyje (2 t., b. l. 90-101). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kada tokia informacija buvo viešai paskelbta ir ar 2018 m. liepos mėnesį A. D. apskritai turėjo galimybę susipažinti su tokia informacija. Teigti, jog A. D. žinojo apie tai, jog kaltinime nurodyta įranga yra įgyta nusikalstamu būdu, remiantis tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, reikštų grįsti kaltinamojo kaltę prielaidomis.

21. Kaltinamojo tyčią galėtų patvirtinti ir kokios nors kitos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad jos turėjo suformuoti bendrą kaltininko supratimą apie nusikalstamą turto kilmę. Tačiau ir tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinimai disponavimu tuo pačiu didelės vertės turtu, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo pareikšti ir N. B.. N. B. išteisintas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

22. Pats A. D. neigė žinojęs, jog įranga yra vogta. Jo paaiškinimams neprieštarauja ir šioje byloje išteisinto N. B. parodymai. N. B. parodė, kad perimdamas vaizdo filmavimo įrangą iš A. D., nieko blogo nepagalvojo ir neturėjo minties, jog ji gali būti vogta, kadangi buvo supakuota tvarkingai, dokumentai prancūzų kalba irgi atrodė tvarkingai. Tik vienas iš objektyvų neturėjo licencijos, tačiau ją buvo galima išsinuomoti. Taigi turtas, kuriuo buvo disponuojama, neturėjo jokių išorinių požymių, kurie leistų įtarti, kad jis gali būti vogtas.

23. Apylinkės teismas, spręsdamas, jog A. D. perduodamas šiuos nusikalstamu būdu gautus daiktus tyrimo nenustatytam asmeniui, veikė tiesiogine tyčia, vertino, kad N. B., gavęs iš A. D. vogtus daiktus ir, sužinojęs apie jų kilmę, perduodamas šiuos žinomai vogtus daiktus bei informavo apie jų kilmę ir A. D.. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Kaip matyti, kaltinime suformuota, jog A. D. „žinodamas, kad ši aparatūra yra įgyta nusikalstamu būdu, kadangi internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo suvesta viešai prieinama informacija, jog kamera „Arri Alexa Mini“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), pavogta Belgijoje, Briuselyje, 2016 m. sausio 24 d.; keturi objektyvai „Elite“, serijos numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pavogti 2016 m. sausio 24 d. Belgijoje, Briuselyje“. Taigi A. D. nekaltinamas tuo, kad apie nusikalstamu būdu gautus daiktus sužinojo būtent iš N. B., todėl šia aplinkybe kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama.

24. Nors kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu, tačiau BPK 256 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis ir (ar) kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo yra neatsiejamas nuo BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto reglamentavimo. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių skundai paduoti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikavimą į sunkesnį, t. y. pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį, gali tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose, ir ne daugiau, negu prašoma. Nagrinėjamu atveju šie asmenys skundų nėra padavę, todėl apeliacinės instancijos teismas nesvarsto galimybės keisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, plėsti kaltinimą, kadangi to negali daryti dėl aukščiau minėtų proceso normų.

25. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. A. D. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), neįrodžius jo tyčios. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

26. Kadangi priimamas sprendimas dėl apelianto išteisinimo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (nusikalstamu būdu įgyto turto vertės, galimai padarytų procesinių pažeidimų ir pan.) apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos

27. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio arba 40 straipsnio (apeliaciniame skunde nurodomas BK 41 straipsnis) tvarka. O nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu.

28. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų gabenimas – tai perkėlimas iš vienos vietos į kitą, pernešimas, vežimas automobiliu ar pan. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų laikymo pradžios momento. Nagrinėjamu atveju matyti, kad neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), leidžia pagrįstai spręsti, kad A. D. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

29. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, turi būti atsižvelgiama, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K‑153‑942/2016 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju, įvertinama tai, kad šaunamasis ginklas rastas kartu su šoviniais, tai, kad ginklas yra tinkamas šaudyti ir buvo laikomas namuose, kuriuose kartu gyvena ir kiti šeimos nariai. Be to, A. D. neabejotinai žinojo ir suprato, kad nelegaliai laiko ginklą, taip pat jis neabejotinai žinojo, kad tokios kategorijos ginklui reikalingas leidimas (B kategorija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija, įvertinusi visus padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, žalos atsiradimo tikimybę, neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju A. D. padarytą nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme ir yra tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu.

31. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu A. D. gynėjas advokatas S. Milovas prašė A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu. Gynėjas nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą arešto bausmę, todėl esą yra pagrindas laikyti, jog A. D. tapo nepavojingas. Pagal BK 36 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Nagrinėjamu atveju gynėjo nurodyta aplinkybė – teismo paskirtos bausmės atlikimas – niekaip neįtakoja jo padarytos veikos pavojingumo ir nedaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nepavojingu BK 36 straipsnio prasme. Taigi nėra pagrindo A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu.

32. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑132-699/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Dėl šaunamojo ginklo laikymo A. D. kaltę iš esmės pripažino, nurodydamas, kad vedžiodamas šunis rado maišelyje įdėtą senovinį ginklą ir šovinius dėžutėje, parsinešė jį namo, pasidėjo į seifą, ruošėsi atiduoti radinį policijai. Vertindamas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors A. D. anksčiau nėra teistas, tačiau 2018 m. – 2022 m. laikotarpyje baustas administracine tvarka 27 kartus, iš jų net 11 kartų po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos (po 2021 m. kovo 4 d.). Kolegijos nuomone, nuteistasis sistemingai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų.

34. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K‑221‑693/2017, 2K-116-1073/2018).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. D. neteista ir administracine tvarka bausta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. J. D. nurodė, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, A. D. niekada ginklo neturėjo, nėra medžiotojas, mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Nors A. D. ir J. D. yra sutuoktiniai ir nurodo, kad jų santykiai puikūs, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja J. D. savo sutuoktiniui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, be kita ko, turėtų būti atsižvelgiama į argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, atsižvelgiama į laiduotojo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑221‑693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Nagrinėjamu atveju laiduotoja nėra nurodžiusi, kaip konkrečiai planuoja padėti sutuoktiniui, t. y. kaip pasireikš jos įtaka bei teigiamas pavyzdys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog J. D. galimybė daryti teigiamą įtaką A. D. būtų akivaizdi.

36. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu kolegija sprendžia, jog nei nuteistojo asmenybė, nei laiduotoju pretenduojantis asmuo neatitinka laidavimo instituto keliamų sąlygų, todėl nėra pagrindo kaltininko atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

37. Taip pat pripažintina, kad bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė A. D. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka A. D. asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo A. D. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dalyje dėl BK 253 straipsnio 1 dalies, nėra pagrindo.

38. Teismas šiuo nuosprendžiu kardomosios priemonės panaikinimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimų nesprendžia, kadangi jie buvo išspręsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu.

39. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. išteisinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nebėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. D. turtui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir A. D. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. D. turtui – žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nekilnojamas daiktas yra nekilnojamų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.