Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. G. (E. G.), jo įstatyminiam atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. G. (E. G.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, besimokančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2021 m. sausio 9 d., apie 17 val. 35 min., laikotarpiu jis artimai kontaktavo, t.y. važinėjo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas su kitos šeimos ūkio ir (ar) namų ūkio nariais – M. B., A. R. ir A. R., ir tokiais veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunktyje nustatytą reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

2021 m. sausio 9 d. administracinio nusižengimo protokole E. G. nurodė, kad sutinka su administraciniu nusižengimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Kaip numato ANK 44 straipsnis, nepilnamečiams už administracinius nusižengimus gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad karantino metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu. Tokia priemonė buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šio nutarimo 2.1.5.1. papunktis numato, kad viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėse; 2.1.5.2. papunktis numato, jog vyresni nei 6 metų, privalo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas netaikomas: asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); pagal šio nutarimo 2.1.8.1. papunktį draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. 2021 m. sausio 9 d., apie 17 val. 35 min., laikotarpiu artimai kontaktavo, t.y. važinėjo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas su kitos šeimos ūkio ir (ar) namų ūkio nariais – M. B., A. R. ir A. R., ir tokiais veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiu būdu E. G. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunktyje nustatytą reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

E. G. padarė vieną tyčinį nusižengimą, nukreiptą prieš visuomenės sveikatą, t.y. žinodamas, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, pažeidė šią karantino metu nustatytą sąlygą ir taip sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai - COVID-19. E. G. skirtina administracinė nuobauda.

E. G. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, nukreiptas prieš visuomenės sveikatą. E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. yra nepilnametis, tai yra nebrandi asmenybė, todėl ne visada pati gali įvertinti savo elgesio pasekmes, jo veiksmai sukėlė pavojų, bet realios žalos nepadarė, kadangi byloje nėra duomenų, kad iš nusižengime dalyvavusių asmenų iš tiesų kas būtų užsikrėtę COVID-19 virusu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimą. E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo, daugiau su kitų šeimos ūkių nariais nekontaktavo, visada dėvi privalomą veido apsauginę kaukę ir stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Asmuo mokosi, savo pajamų neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti E. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 44 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. G. (E. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.