Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu panaudojant ZOOM programą išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla) pagal pareiškėjo J. M. įgaliotos atstovės advokatės I. B. 2021-03-01 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. NŽT-ANR_N-193-2021 (toliau-nutarimas) teisėtumo ir pagrįstumo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20123672220, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime konstatuota, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2020 m. liepos 23 d. atliko UAB „JVI“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-žemės sklypas Nr. 1), (duomenys neskelbtini), taip pat kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau-žemės sklypas Nr. 2), naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė 2020 m. liepos 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48NŽ-280-( 14.48.78), (toliau-aktas).

Akte užfiksavo nustatytus pažeidimus, o būtent, kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 naudojami taip, jog vykstant statybos darbams, laikina tvora, grunto ir derlingo dirvožemio krūvomis užimta valstybinės žemės ir valstybinio sklypo, kurio kadastro Nr. 4162/0400:1646 (toliau-valstybinė žemė), panaudos teise valdomo Vilniaus rajono savivaldybės, dalys, bendras užimto ploto dydis sudaro 0,0610 ha - dėl ko pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau-Įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies nuostatos ir kas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko valstybinės žemės užėmimo) požymius.

Teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789- 09).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog tyčia, sąmoningai ir savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė ir valstybinis žemės sklypas.

Pažymėtina, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos Įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“. Skunde aiškinama, kad ši teisės norma išskiria dvi asmenų grupes: žemės savininkus ir žemės naudotojus bei grindžiama, kad žemės savininkui nėra taikoma atsakomybė už žemės naudotojo veiksmus.

Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje žemės naudotoju aiškiai įvardijamas „žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu“. Taigi, žemės savininko sąvoka įeina į žemės naudotojo sąvoką, o įvardijant kitus asmenis yra numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis jie galėtų naudotis žeme.

Nėra žinoma, kad žemės savininkas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandorio būdu būtų perdavęs kitam asmeniui savo nuosavybės teisę į jam priklausantį žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 4 knygos 37 straipsnio 2 dalis numato, sakydama: „savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises“. Minėto straipsnio 1 dalyje aiškiai pasakoma: „nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti“. Šios teisės normos, pareiškėjui, kaip žemės savininko atstovui, suteikia teisę valdyti ir disponuoti žemės sklypu pagal nuožiūrą, tačiau su pareiga tai daryti nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei nustatytų teisės normų. Pareiškėjo skunde, yra minima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis yra, nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) sav., statybos darbus organizavo ir prižiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją matyti, jog abi šalys susitarė dėl paslaugų teikimo organizuojant statybų darbus, objekto projektavimo, organizavimo ir kt.. Tačiau minėtoje sutartyje nieko nesakoma apie kokių nors teisių perdavimo į nuosavybės teisę valdomus žemės sklypus.

Pažymėtina, kad ABĮ 37 straipsnio 10 dalis numato, kad „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius <....>“. O minėto straipsnio 12 dalies 1 punktas numato atsakomybę už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Tai suprantama, kad, nors ir aukščiau minėto įstatymo teisės normos leidžia bendrovės vadovui sudaryti įvairius sandorius, bet jiems nėra žinoma ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė nuosavybės teises į objektą (žemės sklypą) ar teisę naudotis ta nuosavybe. Todėl darytina prielaida, kad ir toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitenka pareiga valdyti bei disponuoti savo nuosavybės teisės objektą, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisėtų interesų. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjas kaip UAB „(duomenys neskelbtini) I“ vadovas pagal ABĮ nuostatas, atsako už padarytą administracinį nusižengimą.

Iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad šios sutarties pagrindu ne žemės sklypų savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybas darbų priežiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir taip pat kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Iš akto matyti, jog patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vyksta statybos darbai, derlingas dirvožemis supiltas šiaurinėje dalyje, dalis laikinos tvoros, grunto krūvos, derlingojo dirvožemio krūvos užima laisvos valstybinės žemės plotą ir valstybinį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valdomą Vilniaus rajono savivaldybės panaudos teise. Laikina tvora užtverta, grunto ir derlingo dirvožemio krūvomis užimta valstybinės žemės dalis ir valstybinis sklypas, visumoje 0,0610 ha ploto (b. l. 20-26). Nustatyti pažeidimai – nesilaikoma Įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatytų pareigų.

Teismo posėdžio metu J. M. atstovas advokatė I. B. nurodė, jog palaiko skundą skunde bei teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. paaiškino, kad visas ginčo prasidėjo, kai kaimynė sužinojo, kad vyks statybos, pradėjo jį terorizuoti. Susitikimo metu ji pareikalavo nupirkti iš jos sklypą, nes dėl jų statomo pastato jai nukristų sklypo vertė. Jiems nesutikus, ji pradėjo skųsti visoms institucijoms. Kai vyko statybos buvo aptverta tvora, kad nepadaryta niekam žalos. O kurie buvo pažeidimai, jie iš karto pastebėjo ir sutvarkė. Statybos darbus vykdo UAB „(duomenys neskelbtini) " , todėl už padarytus nusižengimus turi atsakyti UAB „(duomenys neskelbtini) ".

Patikrinimo metu vyko žemės darbai, sandėliavo juodžemį, šalia apleistame sklype, kad vėliau jį galima būtų panaudoti. Tai vyko žemės tvarkymo darbai, kad pasiruošti statyti komercinį pastatą.

Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) " gavo įspėjimus, kad vykdant statybos darbus, turi būti laikinai aptverta tvora. Visa statybvietė buvo aptverta. Visas statybos valdymas pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini) " perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) ". Žemės nustūmimo darbai nebuvo iš anksto derinami su jo, savo iniciatyva juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini) Po patikrinimo viską jie sutvarkė, susistumdė, perkelia tvoras. Atvažiavęs matininkas žinojo, kad statybos darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini) ". Jie perdavė statybos metu žemės sklypą, tai visus darbus ir derinimus su institucijomis atlieka UAB „I(duomenys neskelbtini) ". Jis su statybomis ryšių neturi, dėl to buvo sudaryta statybos valdymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) " .

Analogiškai paaiškino teismo posėdyje suinteresuoto asmens UAB „Inreco" direktorius G. J..

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Dubovskaja nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo atstovo pozicija. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad užimta valstybinė žemė ir aptverta. Su UAB „(duomenys neskelbtini) " buvo susitarta tik dėl paslaugų teikimo, jokių sutarčių dėl žemės teisių ar nuosavybės perleidimo teisių nebuvo sudaryta, todėl mano, kad teisingai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas UAB ‚(duomenys neskelbtini) " kaip savininkui. Prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti.

Skundas tenkintinas iš dalies. Likusioje dalyje skundas atmestintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

J. M. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Vadinasi, atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia konkretus pavojingas alternatyvus asmens elgesio modelis: 1) savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas naudojimasis vandens telkiniais.

Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09, N-575-2494/2010). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad šis nusižengimas padaromas tik tyčiniais asmens veiksmais, t. y. sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

Byloje nustatyta, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-03-26 gavo pilietės G. A. 2020-03-24 skundą dėl savavališkai vykdomų statybos darbų ir neteisėto valstybinės žemės užėmimo, sugriautus pėsčiųjų takelius adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) r., esantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra pareiškėjas - J. M.. Remiantis šia informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas pranešimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-07-23 atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius aktą ir kuriuo nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vyksta statybos darbai, derlingas dirvožemis supiltas šiaurinėje dalyje, dalis laikinos tvoros, grunto krūvos, derlingojo dirvožemio krūvos užima laisvos valstybinės žemės plotą ir valstybinį sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valdomą Vilniaus rajono savivaldybės panaudos teise. Laikina tvora užtverta, grunto ir derlingo dirvožemio krūvomis užimta valstybinės žemės dalis ir valstybinis sklypas, visumoje 0,0610 ha ploto. Už tai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kaip žemės sklypo savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

J. M. nesutiko su jam paskirta bauda tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis yra, nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus organizavo ir prižiūrėjo UAB (duomenys neskelbtini)“. Pateikė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje abi šalys susitarė dėl paslaugų teikimo organizuojant statybų darbus, objekto projektavimo, organizavimo ir kt.

Tačiau minėtoje sutartyje nieko nesakoma apie kokių nors teisių perdavimo į nuosavybės teisę valdomus žemės sklypus.

Pažymėtina, kad Įstatymo 37 straipsnio 10 dalis numato, kad „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius <....>“. O minėto straipsnio 12 dalies 1 punktas numato atsakomybę už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Tai suprantama, kad nors ir aukščiau minėto įstatymo teisės normos leidžia bendrovės vadovui sudaryti įvairius sandorius, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikė jokių įrodymų, kad CK 4 knygos 37 straipsnio 2 dalies pagrindu perdavė nuosavybės teises į objektą (žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2) ar teisę naudotis ta nuosavybe, t.y. minėtais žemės sklypais. Todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitenka pareiga valdyti bei disponuoti savo nuosavybės teisės objektą, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisėtų interesų ir J. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal ABĮ nuostatas, atsako už padarytą administracinį nusižengimą.

Skundu prašoma bylos teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties arba J. M. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-09-07 rašte Nr. 48SD-11690 (14.48.136E.) praneša Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kad vykstant statybos darbams žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) laikina tvora, grunto ir derlingo dirvožemio krūvomis užimta valstybės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos teise valdomo Vilniaus rajono savivaldybės, 0, 0120 ha, dalis. NŽT Vilniaus rajono skyrius klausė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ar buvo duotas sutikimas dėl 0, 0120 ha dalies užimimo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija, 2020-09-28 rašte Nr. A33(l)-7160 „Dėl atsakymo papildymo“ (priedas pateiktas) informavo, jog Vilniaus rajono administracija, 2020-06-18 išdavė leidimą, rekonstruoti gyvenamąjį namą su maisto prekių parduotuve į prekybos paskirties pastatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., dėl leidžiamo statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo bei neprieštarauja, kad kol vyksta statybos darbai, būtų sandėliuojamas gruntas bei derlingas sluoksnis ir būtų įrengta tvora žemės sklype kadastro Nr. 4162/0400:1646.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija išankstinio sutikimo dėl minėtos valstybės 0,0120 ha dalies užimimo nedavė, bet vykstant statybos darbams, 2020 m. rudienį neprieštaravo, kad kol vyksta šie darbai, būtų sandėliuojamas gruntas bei derlingas sluoksnis ir būtų įrengta tvora žemės sklype kadastro Nr. 4162/0400:1646, todėl darytina išvada, kad minėtos žemės dalies savavališkas užėmimas buvo ir jį padarė J. M..

Teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti J. M. švelnesnę administracinę nuobaudą už ANK 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Valstybinės žemės dalis buvo tik laikinai užimta dirvožemiu, aptvertu laikina tvora, dirvožemis ir tvora nedelsiant buvo pašalinti, o Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl sandėliuojamo grunto bei derlingo žemės sluoksnio valstybinės žemės sklype, pretenzijų neturi. Be to byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad laikino valstybinės žemės sklypo užėmimo metu būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, yra pagrindas J. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skirti jam nepiniginio pobūdžio administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skundas likusioje dalyje dėl bylos nutraukimo, neesant J. M. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje sudėties ir įvykio atmestintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas, -

nutaria:

pareiškėjo J. M. įgaliotos atstovės advokatės I. B. 2021-03-01 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. NŽT-ANR_N-193-2021 teisėtumo ir pagrįstumo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20123672220 tenkinti iš dalies.

Šį nutarimą, kuriuo J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 430 (keturių šimtų trisdešimt) eurų dydžio bauda, pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. M. už šio nusižengimo padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą bei likusioje dalyje nutarimą palikti galioti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartį išsiųsti el. p. susipažinti pareiškėjui J. M. ir jo įgaliotai atstovei advokatei I. B., suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui G. J. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.