- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- I-1504-414/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-69-3-04911-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. T. Š., D. Z., J. Z., Ž. Z., A. Z., A. G., R. G., B. B., L. B., N. G., E. G., D. G., S. G., M. B., V. G., A. A., V. V., A. B., R. B., T. B., E. K., G. Č., T. Č., K. K., R. V., E. B., N. B., J. B., A. C., P. M., J. M., E. M., B. G., D. B., V. B., Z. M., R. M., G. M., M. C.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, O. B., E. B., R. G., V. J., R. K., N. K., V. K.
- Kategorijos
- 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant V. T. Š., J. B., R. B., M. C., D. B., D. G., T. B., A. B., L. B., A. A., P. M., jų atstovei advokatei A. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. G., Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I., R. B., R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. T. Š., D. Z., J. Z., Ž. Z., A. Z., A. G., R. G., B. B., L. B., N. G., E. G., D. G., S. G., R. G., M. B., V. G., A. A., V. V., L. B., A. B., R. B., T. B., E. K., G. Č., T. Č., K. K., R. V., E. B., R. B., N. B., J. B., A. C., P. M., J. M., E. M., B. G., D. G., D. B., V. B., Z. M., E. M., R. M., G. M., M. C. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, O. B., E. B., R. G., V. J., R. K., N. K., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai ir jų atstovė prašė Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę atitinkančias pinigines lėšas, kurias valstybė įsipareigojo įskaičiuoti į nuompinigius, pripažinti turtu, priklausančiu pareiškėjams (jų teisių perėmėjams) nuosavybės teise: V. T. Š., D. Z., J. Z., Ž. Z. ir A. Z. - 150.000,00 Lt, A. G. ir B. B. - 84.000,00 Lt, D. G., S. G., R. G., V. G. - 103.000,00 Lt, A. A. - 91.000,00 L, V. V., L. B., A. B., R. B., T. B. - 105.000,00 Lt, E. K., G. Č. - 111.000,00 Lt, R. V. - 61.000,00 Lt, E. B., R. B. - 60.000,00 Lt, J. B. -70.000,00 Lt, A. C. - 142.000,00 Lt, P. M., J. M., E. M. - 142.000,00 Lt, B. G., D. B. - 133.000,00 Lt, Z. M., E. M., R. M., G. M. - 158.000,00 Lt, S. V. C. - 112.000,00 Lt, K. G. - 79.000,00 Lt. Jie paaiškino, kad yra savivaldybės gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomininkai, gyvenę savininkams (piliečiams, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms) grąžintuose gyvenamuose namuose, jų dalyse, butuose, ir kuriems kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal valstybės garantinius dokumentus. Pareiškėjams buvo pritaikytas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau - Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas, vienas iš šešių galimų valstybės garantijų būdų, t.y. pareiškėjams buvo išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Pažymėjo, kad šio garantijos būdo nepasirinko savo noru, o tiesiog įvertinus pareiškėjų naudotas savininkams grąžintinas gyvenamąsias patalpas, nebuvo kitos išeities, kadangi už savivaldybės vertintojų paskaičiuotą kainą, pagal tuometines rinkos kainas nebuvo galima įsigyti kito, panašaus į turėtą, būsto. Kauno savivaldybės darbuotojai aiškino, kad savivaldybės statomi naujos statybos modernūs municipaliniai butai pilnai atitiks poreikius, o šis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas garantijos būdas labiausiai atitinka pareiškėjų poreikius. Tačiau niekas nepaaiškino, kad bus suvaržyta judėjimo laisvė, apribotas nuosavybės įgijimas, nuomos kaina bus keliama apie tai neinformuojant, o tos pinigų sumos, kuriomis buvo įvertinti anksčiau turėti butai, įpėdiniams nebus išmokėtas. Nuomos sutartis savivaldybės darbuotojai vertė pasirašyti paskubomis, net neperskaičius, atvykus į dažais kvepiančius naujai pastatytų namų naujus butus, ir raginant greičiau pasirašyti nuomos sutartį tiesiog ant viryklės dangčio. Suteiktiems butams nepagrįstai buvo primestas socialinio būsto statusas, todėl kartu šiuose namuose buvo apgyvendintos ir asocialios šeimos, kurių elgesys nuolat trikdo rimtį. Pabrėžė, kad atsidūrė nelygiavertėje padėtyje su visais LR piliečiais, kurie pagal butų privatizavimo įstatymą galėjo privatizuoti ir privatizavo savo naudojamus butus už valstybės skirtas vienkartines išmokas - investicinius čekius. Šiuo atveju Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio sąlygos pareiškėjams neužtikrina konstitucinio asmenų lygybės principo laikymosi, nes 5 punkte nustatė visiškai diskriminuojančias sąlygas, palyginus su kitais asmenimis, kuriems valstybės garantija buvo suteikta kitu, negu Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu būdu. Mano, kad Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad garantijos turėtojai turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, kas reiškia, kad įstatymo leidėjas pareiškėjams suteikęs teisę disponuoti šiuo turtu, todėl iš to galima, daryti išvadą, kad ši teisė, kaip turtas, priklauso nuosavybės teise. Tam, kad pareiškėjų pažeistos teisės būtų apgintos teismine tvarka, reikalinga pripažinti nuosavybės teisę į pinigines lėšas, kurias pagal išduotas valstybės garantijas savivaldybės administracija kas mėnesį įskaičiuoja į nuompinigius bei pripažinti pareiškėjams teisę gauti šių piniginių lėšų likutį į savo asmenines sąskaitas. Tokiu būdu būtų galima būsto užtikrinimui skirtas lėšas panaudoti savo nuožiūra: toliau mokėti nuompinigius savivaldybei už nuomojamus butus arba nutraukti nuomos sutartis ir įsigyti butus nuosavybės teisėmis, arba išsinuomoti butus kituose, ne savivaldybei priklausančiuose – kokybiškuose namuose, t.y. su pareiškėjams skirtomis lėšomis elgtis savo nuožiūra.
Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė patikslintą skundą atmesti. Ji paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 punktu, pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pareiškėjams, kaip gyvenusiems savininkams grąžintuose gyvenamosiose patalpose, buvo įvykdytos valstybės garantijos - išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų įsakymų pagrindu pareiškėjams ir jų šeimų nariams buvo išnuomoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys butai, esantys atitinkamai gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose buvo nustatyta, kad į išnuomojamų butų nuomos mokestį bus įskaičiuojama valstybės garantijose nurodyta savininkams grąžintų butų rinkos vertė, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius kiekvieną mėnesį darys išnuomotų patalpų vertės atskaitymus už buto nuomą ir tvarkys atskaitomų lėšų apskaitą. Analogiškai yra nurodyta ir su pareiškėjais sudarytų Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutarčių (toliau - ir Nuomos sutartis) 8.4 punktuose. Pažymėjo ir tai, kad dalis piniginių lėšų sumų, nurodytų su pareiškėjais sudarytų nuomos sutarčių 8.4 punktuose, jau yra tikslingai panaudota nuompinigiams dengti. Nuo nuomininkų pasirinktos valstybės garantijos rūšies tiesiogiai priklauso valstybės garantijos turėtojų teisių apimtis, o konkrečios valstybės garantijos rūšies pasirinkimas kartu apibrėžia ir pasirinktos valstybės garantijos vykdymo tvarką kurios privalu laikytis ne tik valstybės garantijas vykdančiai institucijai, bet ir valstybės garantijos turėtojams (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 5 dalys). Pabrėžė, kad savininkams grąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkų pasirinktos ir jiems suteiktos valstybės garantijos įvykdymas kitokiu, pagal garantijos turinį nenumatytu, būdu pažeistų valstybės garantijų turėtojų teises ir specialiųjų teisės aktų imperatyvias nuostatas, kadangi Kompensacijų įstatymas nenumato galimybės jau įvykdytą valstybės garantiją pakeisti į kitos rūšies valstybės garantiją (2005-12-23 Kompensacijų įstatymo 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-482 4 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-07-22 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-1148/2013, konstatavo, kad tuo atveju, kai nuomininkas pasirenka Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją šios garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai sudaroma valstybei ar savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su sąlyga, kad į nuompinigius bus įskaičiuojama nuomotų patalpų vertė. Šioje nutartyje Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokią teisės aiškinimo taisyklę formuoja ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2013). Taigi, pagal nuomininkų laisva valia pasirinktas garantijos rūšis, nurodytas valstybės garantiniuose dokumentuose, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu sudarytose nuomos sutartyse, Kauno miesto savivaldybei atsirado prievolė nuomoti garantijos turėtojams savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir į jų nuompinigius įskaičiuoti savininkams grąžintų patalpų vertę iš valstybės tam tikslui skiriamų lėšų. Iš su pareiškėjais sudarytų nuomos sutarčių turinio matyti, jog nuomotojas (Kauno miesto savivaldybė) įsipareigojo kiekvieną mėnesį daryti atskaitymus už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą iki bus išskaičiuota visa sutartyje nurodyta nuomotų patalpų vertė. Šią prievolę atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdo teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos nuomos santykiai atsirado specialiojo Kompensacijų įstatymo pagrindu ir į šiuos santykius įtvirtinusios nuomos sutarties sąlygas yra įtrauktos minėtu Kompensacijų įstatymu nustatytos elgesio taisyklės, kaip privalomos tokios rūšies sutarčiai. Todėl, pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą ir nuomininkų pasirinktą garantijos rūšį atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiga įskaičiuoti į nuompinigius nuomotų gyvenamųjų patalpų vertę vertės dydžio valstybės lėšas, skirtas šios rūšies valstybės garantijai vykdyti, tęsiasi tol, kol galioja nuomos sutartis ir negali būti pakeista jokia kitokia, Kompensacijų įstatyme nenumatyta, prievole. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad pareiškėjams ir jų šeimų nariams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims) išduotos valstybės garantijos buvo tinkamai įvykdytos ir toks vykdymas nepažeidė šių asmenų konstitucinių asmenų lygybės prieš įstatymą principų. Visi pareiškėjai ir jų šeimų nariai, kurie gyveno savininkams grąžintuose butuose ir įgijo teises į valstybės garantijas, turėjo lygias galimybes laisvai apsispręsti ir niekieno neverčiami teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytų garantijų rūšių, kuri tuomet labiausiai atitiko jų poreikius. Pačių pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų laisva valia pasirinktos valstybės garantijos buvo įvykdytos tokiu būdu ir tvarka, kurie atitiko jose įrašytus valstybės įsipareigojimus ir teisės aktų reikalavimus, nustatytus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos garantijos vykdymui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė prašė skundą atmesti, palaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją.
Šalies argumentai
O. B. atsisakė skundo ir prašė bylą toje dalyje nutraukti.
R. G. prašė patikslintą skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o dalyje byla nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra buvusiems savininkams nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkui, taip pat kartu su nuomininku savo gyvenamąją vietą deklaravę šeimos nariai.
Byloje sprendžiamas klausimas, kokias su valstybės garantijomis susijusias teises, įgijo pareiškėjai, kaip valstybės garantijų turėtojai, nurodyti valstybės garantiniuose dokumentuose.
Teismas pripažįsta, kad sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, išplaukia išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tačiau įvertinus ginčo pobūdį darytina išvada, kad šioje byloje pareiškėjai siekia ne tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, o siekia, jų įsitikinimu, pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, t. y. pripažinti nuosavybės teisę į pinigines lėšas, kurias pagal išduotas valstybės garantijas savivaldybės administracija kas mėnesį įskaičiuoja į nuompinigius bei pripažinti pareiškėjams teisę gauti šių piniginių lėšų likutį į savo asmenines sąskaitas.
Kompensacijų įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato kompensacijų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, dydį, šaltinius, mokėjimo terminus ir tvarką, taip pat valstybės garantijų sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų savininkams ir nuomininkams, kurie gyvena piliečiams bei religinėms bendruomenėms ir bendrijoms grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas bei lengvatas asmenims, pripažintiems nedarbingais Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidams), 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), asmenims, kuriems reikalingos endoprotezavimo operacijos, ir asmenims, sergantiems sunkiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.
Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Šio straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose yra įtvirtinti galimi garantijoje nustatyti įsipareigojimai, o Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų bei apibrėžiama konkrečios valstybės garantijos pasirinkimo išreiškimo tvarka. Valstybės garantija nuomininkui – tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (toliau – garantijos turėtojai) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, o garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką. Valstybės garantijoje nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti nurodyta: valstybės garantijos išdavimo vieta, data, numeris, ją išdavusios savivaldybės administracijos pavadinimas, sprendimą atkurti nuosavybės teises priėmusi institucija, sprendimo data ir numeris, nuomojamų gyvenamųjų patalpų adresas ir jų rinkos vertė, garantas, garantijos turėtojas (turėtojai) ir jo asmens kodas (kodai), viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų ir šio straipsnio 11 dalyje nurodyta įvykdymo data, garantijos turėtojų įsipareigojimas, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turimas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat nurodoma, kad valstybės garantija pasibaigia perleidus iš jos atsirandančią reikalavimo teisę, ją pasirašiusio asmens vardas, pavardė, pareigos, savivaldybės administracijos antspaudas. Šią garantiją pasirašo garantijos turėtojai – nuomininkas ir jo šeimos nariai. Jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Taigi, valstybės garantija yra dokumentas, kurio pagrindu tiek garantas, tiek garantijos turėtojai įgyja tam tikras abipuses teises ir pareigas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdant Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumu, apskaitos ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos", kiekvienam iš pareiškėjų, kaip buvusiam savininkui nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkui, taip pat kartu su nuomininku savo gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams, pasirinkus konkrečią valstybės garantijos rūšį, pateikiant Kauno miesto savivaldybės administracijai nuomininkų ir jų šeimos narių užpildytą ir pasirašytą apklausos lapą dėl valstybės garantijos pasirinkimo, buvo suteiktos Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos valstybės garantijos – nuomininkams įsipareigota Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Pagal šią garantijos rūšį valstybė įsipareigojo valstybės garantijos turėtojams ne vėliau kaip iki 2009-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (b. l. 49-64, 2 t.).
Remdamasis Kompensacijų įstatymo 9 straipsniu ir Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-05 nutarimu Nr. 793 (toliau - Patalpų išnuomojimo tvarkos aprašas), vykdydamas pareiškėjams išduotuose valstybės garantiniuose dokumentuose nurodytas valstybės garantijas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius kiekvieno iš pareiškėjų ir jo šeimos narių atveju priėmė įsakymus dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų išnuomojimo, į nuomos mokestį įskaičiuojant savininkui grąžintų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę, nurodytą valstybės garantijoje (b. l. 90-105, 1 t.).
Remiantis paminėtais įsakymais ir nuomos sutartimis pareiškėjams buvo išnuomota:
V. T. Š. ir jos šeimos nariams D. Z., J. Z., Ž. Z. ir A. Z. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-27 nuomos sutartį Nr. 201-9-394; A. G. ir jos šeimos nariams R. G., B. B., L. B., E. G. ir N. G. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 nuomos sutartį Nr. 201-9-208; D. G. ir jos šeimos nariams S. G., V. G. ir R. G. – (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-10 nuomos sutartį Nr. 201-9-351; A. A. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-03 nuomos sutartį Nr. 201-9-251; V. V. ir jo šeimos nariams L. B., A. B., R. B. ir T. B. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 nuomos sutartį Nr. 201-9-209; E. K. ir jos šeimos nariams G. Č., T. Č. ir K. K. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-10 nuomos sutartį Nr. 201-9-357; R. V. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 nuomos sutartį Nr. 201-9-212; E. B. ir jos šeimos nariams N. B. ir R. B. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 nuomos sutartį Nr. 201-9-182; Kitiems toje pačioje 2008-05-27 valstybės garantijoje Nr. 2603 įrašytiems reikalavimo teisės turėtojams: O. B. ir jos šeimos nariams E. B., L. B., R. G. ir V. J. išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-10 nuomos sutarti Nr. 201-9-350; R. K. ir N. K. - butas (duomenys neskelbtini); J. B. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-10 nuomos sutartį Nr. 201-9-344; A. C. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-09-21 nuomos sutartį Nr. 201-9-888; P. M. ir jos šeimos nariams J. M. ir E. M. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 nuomos sutartį Nr. 201-9-193; B. G. ir jos šeimos nariams D. B., D. G. ir V. K. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-27 nuomos sutartį Nr. 201-9-391 ir 2013-11-21 nuomos sutartį Nr. SR-1941; Z. M. ir jo šeimos nariams E. M., R. M. ir G. M. - butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 nuomos sutartį Nr. 201-9-204; S. V. C. (teisių perėmėjas - M. C.) – butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-05-25 nuomos sutartį Nr. 201-9-489; K. G. – butas (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-30 nuomos sutartį Nr. 201-9-408.
Ankščiau byloje paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjai patys, laisva valia pasirinko paminėtą garantiją – nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-07-22 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-444-1148/2013, konstatavo, kad tuo atveju, kai nuomininkas pasirenka Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją šios garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai sudaroma valstybei ar savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su sąlyga, kad į nuompinigius bus įskaičiuojama nuomotų patalpų vertė.
Iš garantinių dokumentų pagrindu sudarytų nuomos sutarčių turinio matyti, jog nuomotojas (Kauno miesto savivaldybė) įsipareigojo kiekvieną mėnesį daryti atskaitymus už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą iki bus išskaičiuota visa sutartyje nurodyta nuomotų patalpų vertė.
Byloje nėra ginčo, kad dalis piniginių lėšų sumų, nurodytų su pareiškėjais sudarytų nuomos sutarčių 8.4 punktuose, jau yra tikslingai panaudota nuompinigiams dengti. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad valstybė savo įsipareigojimus garantijos turėtojams yra įvykdžiusi.
Nei analizuojamame Kompensacijų įstatyme, nei jo pagrindu sudarytose nuomos sutartyse, kai pasirenkama Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta garantija, nėra įtvirtintų nuostatų, kurios leistų anksčiau nuomotų ir savininkui sugrąžintų gyvenamųjų patalpų vertės dydžio nepanaudotų nuompinigių sumą pripažinti nuomininkų (pareiškėjų) ar jų mirties atveju jų įpėdinių nuosavybe. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės pareiga į nuompinigius įskaičiuoti nuomotų patalpų vertę išnyksta pasibaigus nuomos sutartims, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalies pagrindu, kur nurodyta, kad garantijos turėtojai turi teisę perleisti reikalavimo teisę, pareiškėjams atsiranda teisė disponuoti piniginėmis lėšomis, kurias valstybė įsipareigojo įskaičiuoti į nuompinigius, kad ši teisė, kaip turtas, priklauso pareiškėjams nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjams pasirinkus paminėtą garantiją – nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, jiems paskirti pinigai netapo jų nuosavybe, jie neturėjo teisės tiesiogiai ir laisvai disponuoti šiais pinigais, nes jų paskirtis buvo dengti nuompinigius. Pažymėtina ir tai, kad ginčą reglamentuojantys teisės aktai nenumato iš išduotos valstybės garantijos kylančią reikalavimo teisę įgyvendinti kitokiu būdu, nei tai yra numatyta pačioje valstybės garantijoje.
Kaip jau buvo paminėta, savininkui grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės garantijų, tačiau pareiškėjai reikalaudami Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę atitinkančias pinigines lėšas, kurias valstybė įsipareigojo įskaičiuoti į nuompinigius, pripažinti turtu, priklausančiu pareiškėjams (jų teisių perėmėjams) nuosavybės teise, iš esmės siekia gauti papildomą valstybės garantiją, t. y. kompensacijos pinigais skyrimo, kaip atlyginimo nuomininkams už jų prarandamas savininkui natūra grąžintas gyvenamąsias patalpas, kaip vienos iš galimų valstybės garantijų rūšių, kuri yra numatyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
Taip pat nepagrįstas skundo reikalavimas pinigines lėšas, kurias valstybė įsipareigojo įskaičiuoti į nuompinigius, pripažinti S. V. C., mirusios 2015-01-27 (b. l. 89-91, 3 t.) ir K. G., mirusio 2012-08-31 (b. l. 115-116, 2 t.) vardu, paveldėjimo tikslu, nes įstatymų leidėjo valia specialiuoju įstatymu buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, nenumatantis galimybės įpėdiniui paveldėti nepanaudotus nuompinigius (jų likutį), o pagal nurodytus teisės aktus išnuomotų patalpų savininkui mirus, tolimesnis tokios valstybės garantijos įgyvendinimas galėtų būti sprendžiamas vieninteliu būdu – tik per nuomos sutarties pakeitimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-268/2014).
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjai neginčija jiems išduotų garantinių dokumentų, juose užfiksuotos nuomininkų, gyvenančių savininkams natūra grąžinamuose namuose, jų dalyse, butuose, gyvenamųjų patalpų rinkos vertės, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojui, sudarytų nuomos sutarčių (b. l. 10-105, 1 t.), todėl patikslintame skunde nurodytos aplinkybės dėl ne savo valia pasirinkto garantijos būdo, suvaržytos judėjimo laisvės, nuosavybės apribojimo, socialinio būsto gyventojų statuso, nekokybiškų butų, konstitucinio asmenų lygybės laikymosi principo neužtikrinimo, diskriminuojančių sąlygų, palyginus su kitais asmenimis, kuriems valstybės garantija buvo suteikta kitu, negu Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu būdu, nėra teisiškai reikšmingos.
Apibendrinus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjų skundo nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos O. B. atsisakymas nuo skundo (b. l. 81, 3 t.) neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, skundo atsisakymo, bylos nutraukimo pasekmės pareiškėjai yra išaiškintos, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Priimti O. B. atsisakymą nuo skundo dėl nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertę atitinkančias pinigines lėšas, kurias valstybė įsipareigojo įskaičiuoti į nuompinigius, pripažinti nuosavybės teise ir bylą nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.