Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-1021/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
1-110-1021/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32690-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
mažamečio N
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-1021/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32690-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.14; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018-02-19Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,kaltinimą palaikant prokurorui Ramučiui Mickui,dalyvaujant: kaltinamajam S. K.,nukentėjusiojo mažamečio N. K. įstatyminiam atstovui L. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ izoliuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2017-06-29 apie 21.30 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo mažametį sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., t.y. tyčia patempė už plaukų, sugriebęs už kelnių apvertė aukštyn kojomis, dėl ko nukentėjusysis susitrenkė galvą į grindis, tokiais savo veiksmais savo mažamečiui sūnui N. K. sukėlė fizinį skausmą, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3 d.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad mergaitė pasiprašė į tualetą, nuėjo į tualetą. Kada mergaitė atsilieka reikalus, ji pakviečia, pašaukia. Pasiuntęs sūnų, kad sutvarkytų. Trumpai truko, ta mergaitė sucypė, garsas plekšt, išbėgo, ant klyno raudona dėmė ir viskas. Jis pakilęs, atėjęs, sakęs - kas čia dabar, ir viskas. Gyvenantis su šeima (duomenys neskelbtini), kartu gyvena žmona E. K., N. K., A. K., L. K., - trys vaikai, N. vyriausias, dvi mergaitės aštuonių ir trijų metų. Tai atsitiko pernai vasarą, mėnesio neprisimenantis, galėjo būti birželio 29 d., vakare, 9 val., žinios ėjo, žinias jis žiūrėjęs. Yra keturi kambariai, namuose buvę visi, žmona buvo šuniuką išvedusi. Buvęs kambaryje miegamajame, yra vaikų du kambariai ir salonas. Mergaitės atskirą kambarį turi ir berniukas atskirą. N. buvo savo kambaryje. Mergaitė mažoji trijų metų pasiprašė į tualetą, nuvedęs, ji atsisėdo, pradėjo daryti, jis jai sakęs, kad kai baigsi, pakviesk. Nuėjęs į kambarį, žiūrėjęs žinias. Mergaitė šaukia, tėte, jau. Jis šūktelėjęs – N., nueik, nueik, sutvarkysi, nes jis žinias žiūrėjęs, norėjęs pabaigti, pasiuntęs. Ne pirmas kartas, kad vaikai nueina ir sutvarko, viskas čia normalu. Pasiuntęs sūnų, tada jisai nuėjęs, nežinantis, ar jie apsipyko, pliaukštelėjo per užpakalį, mergaitė ir sako – N. mušė, atbėgo į kambarį ir pasiskundė. Jam sakęs - ką tu darai, N. buvo koridoriuje, klausęs - ką tu čia darai, šiaudų kaip sako, užpešęs ir pastūmęs, ir griuvo. Daugiau nieko nebuvo. Nebuvo pagriebęs už kelnių. Vaikus auklėjantis žodžiu, barnis daugiausiai. Kaip kiekvienas šeimos narys savo vaiką auklėja žodžiu, pakelia ir balsą, visko būna, smurtu neauklėjantys. Vaikai jo. Su žmona dabar negyvenantis, uždrausta, gyvenantis pas tėvus. Santykiai su žmona geri. Buvo anksčiau kažkokių pareiškimų, gali būti. Į policiją žmona nebuvo kreipusis, pirmas toks atvejis. Ateityje gyvensiąs su šeima, į mokslus vaikai eina, reikia padėti. Kurio iniciatyva atskyrė nuo šeimos, nežinantis. Prieš kitus vaikus nesmurtavęs. Su uošve santykių jokių, nebendraujantys. Vaikui šiaudų, griūšę, ar sukėlė skausmą – kad paprasčiausia timtelėjimas ir viskas, ten nebuvo kažkoks, kad plėšti į viršų ar dar kažkas. Ar skaudėjo vaikui, neklausęs, fizinį skausmą sukelti nenorėjęs, taip gavosi. Jei grubiai daroma, vienas dalykas, ar sukelia skausmą toks dalykas - žiūrint kaip tą daro. Nebuvo fizinio skausmo sukėlimo, paimta, timptelta ir viskas. Stūmęs – stuktelėjęs, jis pargriuvo, slidžios grindys, nuo jo pastūmimo paslydo. Galėjo šoną susimušti, ne galvą. Ant šono griūdamas, galva nesiekė grindų. Su N. santykiai geri. Su juo turintys daug problemų. Mažas nukritęs nuo laiptų, šiai dienai gyvena fantazijos pasauly, daug melo, ir pamokos, melas su pamokom, su namų darbais, daug problemų. Su mokslais - laikymas mokslo sekasi, jei nepaspaudus, greitai krinta žemyn. Gal būt tingi. Nepripažįstantis kaltės, pripažįstantis, kad užpešęs griūšę, buvo pastumtas vaikas. Kadangi jis tokiam pasauly gyvena, atbėgo uošvė, gavosi tokie dalykai. Iš pradžių jis to nesakė, mamai nesakė, kai mama parvedė šunį, kad jis buvo parverstas, o paskui sakė, kai atbėgo uošvė. N. – nepilnametis, o vaiko veiksmai, elgesys priklauso nuo tėvų. Kokia vaiko kaltė – nežinantis kokia kaltė, yra daug aplinkybių. Iš vieno spręsti, kad tėvų aplinkybės, kad meluoja, dar kažką daro, sunku pasakyti. Kaip jis gali pasakyti, kad nuo jo vaikas meluoja, kaip tą klausimą suprasti (b.b. 146-147 l.). (Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, bylos lapai Nr. 15-16) ar bandęs paimti jį už kelnių pakelti - už kelnių kėlimo tikrai nebuvo, lyg ir negriebęs. Vaikas ką pasakojo, tą ir nurodo. Liudytojai ar matė - nematė. Ką vaikas nupasakojęs, tą ir pasakoja. Vaiką apklausti nebūtina. Vaikas fizinio skausmo nejautė, kad jeigu gilinamės į aplinkybes, tai po to, kai jisai nukrito ir atsistojo, tai pas kiekvieną vaiką ašaros būna. Kadangi vėliau buvo konfliktas ne tarp vaiko ir kitų, o buvo tarp žmonos ir uošvės, gavosi, kad paguodos prizų nunešė pas vaiką, vaikas pravirko akivaizdžiai. Tas ir gaunasi ašaros. Kad žmona sakė, kad grįžusi rado sūnų verkiantį, - jis atidaręs duris nematęs ar jisai verkė. Kada vaikas nukrito ant žemės, buvo akivaizdžiai matyti, kad akyse ašaros, kuris vaikas subartas nepravirks (b.b. 149 l.);Liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamasis vyras, N. – sūnus, sutinkanti duoti parodymus. Santykiai geri ir su vyru, ir su vaiku. Su vyru ne kartu gyvenantys, vyras gyvena pas tėvus todėl, kad tas konfliktas buvo su vaiku, kad iškeldinti prašiusi. Gyvenantys (duomenys neskelbtini), gyvena sūnus, dvi dukterys ir ji, o vyras dabar pas tėvus gyvena. Keturių kambarių butas jai priklauso, socialinis butas. Ji dirbanti, dirba ir vyras. Geri santykiai, pas kiekvienus visko būna ir tų barnių, ir gerų dienų. Alkoholio nevartojanti, o jis per šventes šiek tiek. Tarp jų smurtas nevyksta. Vaikai visi K.. Santykiai tarp vaikų ir jo geri, vaikai jautė tuštumą, kad jo nebuvo, prašydavo, kad greičiau grįžtų namo. Mergaites nuvesdavęs pas mamą, o su sūnumi – sūnus tokio charakterio, jis fantazijų pasauly gyvena, sunku su juo, prisigalvoja nesąmonių, jai vienai iš tikrųjų sunku. Jis tėčio labiau klauso negu jos, tėtis vieną sykį pasako ir užtenka. Ji jį dažnai baranti už jo nesąmones, sūnus sugalvojo, kad atostogas leido su tėčiu, lėktuvu skraidė, taip parašęs rašinyje mokykloje, arba plaukioja ežere, pagavo žuvį metro dydžio ir pasakoja visiems vaikams, ir tos patyčios mokykloje yra dėl šito. Pagautas meluojant jisai jau ir namie, ir mokykloje, ir patyčias patiria dėl savo nesąmonių. Ir pas psichologą, ir pas psichiatrus ėję, skaitosi taip jaučiasi saugesnis tam pasauly, jis lėtas, erzytis moka nepriliesdamas vaikų, prie jų lenda žodžiais, nesąmonėmis ir vaikai tai trinkteli, ir buvo nuskriaustas mokykloj ne kartą. Apie tą įvykį - tą dieną nebuvusi, negalinti tiksliai papasakoti. Kai parėjusi, mergaitės pasakė, kad N. buvo nubaustas. O vaikas vienai vienaip pradeda pasakoti, paskui ant galo kitaip, ji kiek suprantanti, tai tėtis subardamas, kad mergaitei užpakalio nenuvalė, tai verkė ir mušė mergaitę jisai todėl, kad ji krito ant žemės ir nesileido, tai mergaitė nubėgo verkdama ir pasakė tėčiui, kad ją mušė N.. Sužinojusi, kad mergaitės jai pasakė, trijų ir aštuonių metų. Gerai šneka mergaitė trijų metų. Ji šunį buvo išvedusi, grįžusi už 10 minučių, viskas buvo įvykę. Mergaitės verkė, N. nebuvo, jis prausėsi. Mažiukei trys metai, jai pliaukštelėjo per užpakalį vaikas, raudona buvo likę pirštai, vaikas valė klyną, jinai ant žemės krisdama nenorėjo, kad jis valytų, jis - neklausysi ir jis trinktelėjo jai, ta nuėjo pas tėtį ir pasakė, kad N. ją skriaudžia, o tėtis paklausė kodėl, todėl kad ji neklausė, ji jai trinktelėjusi. Jis jį pasivedė, už kelnių timptelėjo, ir jis parkrito tas vaikas. Žinanti, kad mergaitės pasakojo, jos sako, kad matė, nežinanti, ir berniukas sakė, kad timptelėjo už užpakalio, nes buvo kelnės ar įplyšę, bet ji nemačiusi, negalinti pasakyti. Ta mažutė kiek pasakė, tiek pasakė. Sūnus sakė, kad mergaitę mušė, o tėtis jam į koridorių pasivedęs už kelnių timptelėjo, ir jis krisdamas susimušė galvą į žemę, ir jam skauda, ir taip gavosi. Kad už kelnių timptelėjo – skaitosi, jį subarė taip, gal norėjo delnu per užpakalį. Tuo momentu, kai jis pliaukštelėjo už tų kelnių, taip gavosi, kad jis pliaukštelėjimas ir jis sugriebė ir parkrito ant žemės. Nelabai tėtis muša vaikus, neteko mušti, ji daugiau baranti, mėgstanti parėkti, o tėčiui vieno žodžio užtenka. Jokių žymių nebuvo, pati bėgusi žiūrėti, ir galvą žiūrėjusi kur susimušė, ir šoną – nebuvo. Ir darė tą tyrimą, ar ten jam nieko nebuvo. Su plaukais kaip – galvą švietė jam. Plaukai ilgi, gripkutė biskį. Šiaudai kas – griūšė, žinanti, ji nemačiusi, nesakė, sakė – tėtis ėmė už užpakalio ir vaikas parkrito. Ji nemačiusi. N. sakė – tėtis už užpakalio timptelėjo ir krisdamas susimušęs galvą į grindis. Sakė, kad timptelėjo už gripkos, tikrai negirdėjusi, kad griūšę darytų, o šiaudai – nežinanti išvis. Griūšę jai tai brolis daręs, o pas juos šeimoj ne, nemoka, ji negirdėjusi bent. Apie tai su kaltinamuoju, kai grįžusi, jis buvo namuose, žinias žiūrėjo, iš pradžių ji su vaiku šnekėjusi. Sako jo, sako jisai mergaitę skriaudė, todėl sako –įsivedęs į koridorių jam timptelėjo už kelnių, be diržo vaikas buvo, kelnės treninginės, diržu nemušę. Apie tą griūšę – vaikas sakė, kad už gripkos timptelėjo. Policiją močiutė iškvietė, jis močiutei paskambino, jis pradėjo verkti. Vaikas močiutei paskambino iš savo telefono. Jo močiutė – jos mama R. R., prie jos paskambino, tėtis mane mušė pasakė. Močiutė atbėgo. Vyras dabar nebendrauja, o tuo metu labai gerai sutarė su uošve. N. su močiute bendrauja, jį užstoja, jos auklėjimas neatitinka jų, jie griežtai jį, jei atleidi vadeles, ir mokslas kenčia, pradeda savo ta nesąmone gyventi, o močiutė jį palaiko, dėl to jis pasiskundė močiutei. Ji didelę įtaką daro jų šeimoje, jie auklėjantys kitaip, ji - kitaip, jie pykstasi dėl auklėjimo labai. Močiutė auklėja kitaip, ji auklėja taip, kaip jie augę, ji sako - jūs turit patirties iš vyresnio amžiaus. Ji neprižiūrėjo, ji prižiūrėjusi visą laiką vaikus, ji mama. Ir dabar už durų sėdi, ir ji aiškina, kad leisti į muziką, o vaikui patinka imtynės, leisti į muziką, leisti atsiskleisti. Jie susipykstantys dėl auklėjimo. Atėjo močiutė, vaiko paklausė kas kaip buvo, vaikas išpūtė didesnį burbulą, vaikas papasakojo su smulkmenomis, kad kitaip, nei jai vaikai pasakojo, močiutei pasakojo, kad jį tąsė, pervertė, kad į sieną atsimušė, paskui į grindis. O mergaitės kitaip pasakojo, jisai kitaip pasakojo. Mergaitės pasakė, kad tėtė timptelėjo už užpakalio, ar į užpakalį norėjo trinktelti, ar kaip, kad už užpakalio timptelėjo ir N. parkrito, daugiau nieko nepasakojo. O jisai pasakojo vėl kitaip. Jis ten pripasakojo visko, kad paskui pati šokusi tikrinti, ar tikrai. Kad ten nieko nematyti, kad ten būna toks įvykis, kai jis pasakoja, kad turėjo būti ir praskelta galva, ir dar kažkas, taip nebuvo, nėra. Vaikas kūdas, tėtis timptelėjo jį už to klyno, o jis močiutei papasakojo didelį burbulą, kad jį ten mušė. Sakė – susimušė galvą ir jam skaudėjo, aišku, kad jam tikrai skaudėjo. Policiją iškvietė močiutė. Iškeldinimą organizavo kas – iš pradžių nieko, viskas buvo gerai, o paskui ji norėjusi, kad toks atstumas būtų, kad vaikui, kad pažiūrėti, kaip jis reaguos be tėčio, kaip jisai elgsis. Visą laiką mama vaiku pasitiki, todėl ir mama darė tokį atstumą nuo tėčio pažiūrėti kurį laiką, kai vaikas bus be tėčio, kaip jisai elgsis. Nes vaikas iš tikrųjų pasakojo vienaip, o vyro paklausus - kitaip. Anksčiau jokio smurto tikrai nebuvo. Pusę metų atskyrusi. Iš pradžių nebuvo tas areštas uždėtas, o paskui uždėjusi, pažiūrėti, kaip vaikas elgsis namuose, nes jisai tėtį kaltino, norėjusi pažiūrėti kaip jisai elgsis namuose. Pradėjo jai ir vadovauti, kai tėtės nebuvo, ir dabar nėra. Jam pasakyta, kad tu esi ne vyras namuose, o tik berniukas dar kol kas, ir jis negali jai vadovauti. Suprantanti, kad yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Parodymų nepakeitusi. Kai parėjusi, N. vonioje radusi, prausėsi, vaikas verkė, pasakojo, kad tėtis jį per užpakalį trinktelėjo, skaitosi – mušė tėtis, sakė – per užpakalį tėtis ir už plaukų paėmė. Nekeičianti parodymų. Prieš ją sutuoktinis smurtavo vieną sykį buvo, kaip jis, nebuvo vaikų, jis nemušė su mėlynėmis, tik timptelėjo. Kodėl policiją kvietė močiutė, - ji nekvietusi policijos, nemačiusi, kad vaikas būtų sumuštas. Smurtavęs tai jis prieš ją buvo taip – už bliuskos kelis kartus tempęs. Jis tikrai niekada jos nebuvo sumušęs. Kad tampęs – buvo, bet tikrai nemušęs ir nebuvo vaikų. (Teismui pagarsinus protokolą-pareiškimą, bylos lapas Nr. 8.) protokolą pareiškimą rašiusi ji. Už užpakalio jisai ėmė ir krisdamas jis susimušė galvą į žemę ir tas gavosi, kad jį taip ir nuskriaudė. Vaikui skaudėjo, jisai verkė. Už tos gripkos patempė.(Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, bylos lapai Nr. 10-11) tas mušimas, į užpakalį davimas nemananti. Prie jos tai nebūna, ji nemačiusi, kad jis taip darytų. Vaikas taip sakęs, kad tėtis buvo uždavęs. Ji tai nemačiusi, kad jis muštų jį. Vaikas gal du kartus gal sakęs prieš tai. Susipykusi su vyru už tai, buvo žodinis konfliktas. Kad ją mušęs – tik už bliuskos tampęs, policijos anksčiau nebuvau kvietusi. Kad sakiusi, vyro bijojusi - kiekviena moteris bijo, kad nežinia, ką vyrai daro. Močiutei sūnus paskambino iš savo telefono, pirma ji su močiute šnekėjusi, paskui močiutė vaiką prašė, kad šnekėtų. Vaikas paskambino, paskui ji su mama šnekėjusi, mama atėjo paskui pas juos. Kad sakiusi, kad kelis kartus mačiusi, kad pastūmė, spyrė į užpakalį - ne, ji nemačiusi, vaikas jai sakė, kad ką vaikas sakė, tą ji ir pasakiusi. Jai tik vaikas sakė, ji nemačiusi. Kodėl taip nurodžiusi parodymuose – ji nemačiusi, o vaikas tikrai sakęs, kad buvo į užpakalį. Ji pati asmeniškai nemačiusi, bet kelis kartus mačiusi, kai tėtis – greičiau eik, daryk, mačiusi, kai ranka suduoda, bet tikrai ne koja. Į užpakalį - tikrai nemačiusi, nes vaikas sakė, kad jisai. Kodėl ikiteisminiam tyrime nurodžiusi - kad mačiusi, tai ji nežinanti, kad taip sakiusi, kad mačiusi. Kad sakė, tai tikrai sakė vaikas. (Teismui pagarsinus parodymus, bylos lapai Nr. 12-13), kad vaikas sakė, kad skaudėjo šoną ir galvą, - taip. Užpešė plaukus – vaikas pasakė – už gripkos, už čia, jai vaikas pasakė, kad už gripkos, jis jai parodė atėjęs. Nedaro jai kaltinamasis įtakos, nebijanti, ji būtų tada išsiskyrusi, jai buvo galimybė išsiskirti tada, ji galėjusi išsiskirt tada. Kad sakiusi, kad veidą ir į krūtinę jai, jis patampė, į veidą pliaukšelėjo, nebuvo tų mėlynių ar dar kažko, tai čia ne smurtas. Fantazuoja vaikas nežinanti iš kurio. Ji neskaitanti smurto, kad užduoda per veidą. Kiek iš kitų šeimų irgi mačiusi, kad smurto to neįvardina, kad trinkteli per veidą ir jau čia viskas. Vyrui tada trenki per veidą, tai reiškiasi – irgi smurtas. Nu tik jau. Neduodanti vyrui per veidą, neduodanti niekam per veidą, čia sudavė vyras su žmona, konfliktas buvo ir sudavė. Ji suprastų, kad būtų itin dažnai, suprastų, kad smurtas, o čia kai susipyksta, susibara, apsistumdo, apsispjaudo ar dar kažką, tai čia. Prieš vaiką smurto nebuvo. Buvo du kartus, nemačiusi, kai per užpakalį trinktelėjęs vaikui ranka, tai nesiskaito, kad yra mušama. Jie užaugę, ir per užpakalį davė ranka, ir griūšes duodavo tėtis, per klyną, ir tikrai į viešumą niekas tokių nesąmonių neiškelia, yra vaikas subaramas. Ji suprantanti, kai muša ar su diržu, tai yra smurtas, tikrai smurtas yra (b.b. 147-149 l.).Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamasis yra žentas, sutinkanti duoti parodymus. Visada santykiai buvo geri labai. Po to, kai pakvietusi policiją, vengianti vienas kito su žentu. Su dukra geri santykiai, su N., jį labai mylinti. Turi dar dvi anūkes ir sūnaus anūkutę. N. yra vyriausias, ji ir gimdyme buvusi. Tą dieną, neatsimenanti kada buvo, gal būt pernai metų birželio 29 d., vakaras buvo, ji skaičiusi knygą, buvusi namie, šalia gyvenanti, gretimas namas. Buvo 9 val. gal. išgirdusi skambutį telefono, pakėlusi – niekas nekalba, tik girdinti - tu nemuši man N., ji galvoja - pajungė jai, kad girdėtų, nes ji visada labai žentu pasitikinti, jo pusę visada labiau palaikiusi negu dukros. O dukra - juodu apsipykę buvo, jis mėgdavo internete būti, ji pamatė neištikimybę jo, ji buvo padavusi skyrybas. Ji labai prieštaravusi, kad jie nesiskirtų, tai ji pajungė, ji supratusi, kad ji eitų prieš žentą. Ji galvojusi kas čia, alio, alio, tik girdinti jų balsus, S. negirdėjusi, tik E. balsą. E., dukra jai paskambino, jos numeris rodo, bet nekalba, matyt garsiakalbį jai įjungus, bet pati nešneka, tik girdėjusi ką jiedu šnekasi. S. balso ji negirdėjusi, tik savo dukros, kad nemuši jai N. daugiau, ir kurį laiką tą girdinti, tik josios va taip, o jo kažkaip neina suprasti, jis tyli, nes jos dukra labai garsiai, ji mėgsta parėkaut. O S. jis toks taktiškas. Dukra rėkavo, kad nemuši N., ir po kiek laiko ji paskui atsiliepė jai. Atsiliepė, sakiusi - kas ten vyksta. Sako – ji buvo šuniuką išvedusi, tai N. mušęs, nes jai mergaitės pasakė, kad mušė tėtis N.. Ji sakiusi – o gali jai duot N., nes ji labai S. palaikydavusi, nes S.labai švelnus vaikams, ji niekada netikėdavusi, kad S.galėtų taip, nes vaikai myli beprotiškai jį. N. klaususi – tave mušė, skauda, ji ateinanti. Ir ji atbėgusi, nes jai ateiti dvi minutės. Ant jo nieko nesimatė, bet jis gulėjo susirietęs ant sofos. Sakiusi – S., kas tau darosi, o jis televizorių žiūrėjo, jis buvo blaivas, ar tau protas pradėjo per tą internetą, varai per tas pažintis, ar tau protas pasimaišė, kas tau darosi, kas tau užėjo. O jis jai - matai duris, lauk. Va tada ir pakvietusi policiją, nes įsižeidusi. Jeigu jis šitaip galėjo jai pasakyti, tai jis tada ir N. sumušė, jeigu jis išdrįso jai pasakyti. Ji po to gailėjusis, nes S. žinanti, kad labai gailėjosi, kad taip padarė. Apie ją tai ji nežinanti, ar jis gailėjosi, dėl N. gailėjosi. Ji iškvietusi policiją, netikėjusi, kad iki teismo ateis, niekad nebūdavo, kad iki teismų. Nieko negalinti pasakyti, nei jie geria, nei valkiojasi, jie tvarkinga šeima. N. tada nieko nepasakojo, tėvai, tai jis nepasakojo nieko. Paskui, po kurio laiko vieno paklausinėjusi, tai skaitosi - tai mažiukė, ta trijų metukų jų dukrytė pašaukė, kad nori kakutį. Papasakojo ne tą dieną, po viskam buvo, savaitė buvo praėjusi, savaitgalį jis pas ją nakvojo. Tą dieną nieko nepasakojo. Telefonu jai neskambino, tik dukra jai jį pakvietė prie telefono. Papasakojo namie pas ją, vienas buvo, ji paprašiusi, kad leistų, nes vaikai nori pas ją. Ji išklausinėjusi kaip buvo, dėl ko. Sako - tėtis televizorių žiūrėjo, mama išvedė šuniuką, L. užsimanė kakų. Jie visi turi atskirus kambarius. Tėtis pašaukė N., N., eik L. nuvesk į tualetą. Mergaitę nuvedė ir jis valė klynuką, ji nenori matyt, kad brolis valytų, jis jai taip sakė, kad ji pradėjo cypti, kai pradėjo valyti, tai tėtis atbėgo, sako - mušė jai į klyną, atseit N. mušė jai į klyną. O tėtis už mergaitę, kad tu mušei į klyną, jį trenkė į žemę kažkaip, stūmė, trenkė į žemę. Ji nemačiusi, ji atėjusi, tai jau nieko nebuvo. Ji galvojusi, kad jį perspės, kad šitaip reikia valdyti savo emocijas, bet negalvojusi, kad iki teismų, čia ne tokia šeima, ne kokių pijokų. Tie vaikai, jiems buvo uždrausta lankytis, ji žinanti, kad pas ją N. išvien ateina, pasiilgsta tėtės. Tai sakiusi – skambink iš jos telefono. Ji tai nieko nerašiusi ten, išvis nieko nerašiusi. (Pagarsinus liudytojos parodymus, bylos lapai Nr. 29-30). Čia viską jis pasakojo daktarams, kai daktarai atvažiavo. Jis jai nepasakojo tikrai, prie daktarų. Ji nerašiusi, ją klausinėjo, paskui tardytoja sukūrė tą istoriją, ji nežinanti. Ji sėdėjusi, nežinojusi, kad užrašinėja, ji paprasčiausiai šnekėjo apie savo gyvenimą, ji pasirašiusi ir viskas. Ji sakanti kaip buvo, šito nebuvo. Ji girdėjusi, kad daktarams pasakojo, kai važiavo. Girdėjusi, kai daktarams pasakojo, kai daktarai atvažiavo su policija kartu. Vaikas pasakojo šitą dalyką, kad mušė tėtis, staigiai už plaukų išsitempė į koridorių. Ji negalinti garantuoti, ar A. taip sakė, ar N., kažkuris sakė, galvojanti, ar A. buvo tą dalyką pasakojusi. Ji kvietusi policijos pareigūnus, įpykusi, kadangi norėjusi su juo pasikalbėti, kas jam pasidarė, kad prieš N. pakėlė ranką. Jeigu N. verkė, tai supratusi, kaip galėjai prieš N., kas tau pasidarė, ar tau protas pasimaišė. O jis į tą – protas pasimaišė – jai sako – matot duris, ji įsižeidusi. Ir dar nenori išklausyti jos. Sakiusi – dabar aš tau pakviesiu policiją. Kad smurtą vartojo kažkada, kodėl tada policijos nekvietusi - tada buvo praėję daug laiko, nežinanti kiek laiko, jis nesakė, jai reikia labai daug ištardyti vaiką, buvo lyg tai kažkada mušę diržu tokios. Ir svarbiausia, kad jisai - jam nugarą skaudėjo, kai jį į vonią kėlusi. Prašymų keisti parodymus nebuvo, ji su juo nekalbėjus po to, su S. nekalbėjusi, jie vienas kito kažkaip tai vengia. Su N. sutarianti, jis turi daug fantazijos. Ji ne viską būdavo klausanti, ji prikuria. Ar buvo anksčiau sakęs, kad kas jį sumušė, fantazijos, susijusios su smurtu prieš jį nebuvo, N. niekada nepasakojo, kad jį muša, ji pati buvo pamačiusi tada, ir tai jisai sakė - sakė – per treniruotę. Kad vieną sykį S. smurtavo prieš dukrą, - buvo dukra atėjusi, užtat ja tada nepatikėjusi, nuėjo pas tėtį permiegot, nes jos dukra dėl neištikimybės kai užpyksta, ji kartais ir prifantazuoja, ji savo dukrą pažįstanti nuo mažens užauginusi. Ji mylinti ir dukrą, bet nori teisingumo. Užpyko užtai ji. Jis niekad nebuvo mušęsis, pas juos jie gyvenę yra. (Pagarsinus bylos lapą Nr. 61) ji skambinusi į policiją, kad sumušė, neneigianti to (b.b.149-151 l.)Liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįstanti. Buvo gautas kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę radę berniuką, jis buvo kambaryje su močiute, mama ir mažom sesėm. Jis gulėjo lovoje, pasakė, kad tėtis jį pervertė, kad skauda galvą, lyg ir buvo praradęs sąmonę. Kada buvo, birželio mėnesį, tiksliai kada nepasakysianti. Buvo vakaras. Galėjo būti birželio 29 diena, į vakarą - 21-22 val. gal ir galėjo būti. Adresą atsimenanti, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vaiko vardą, pavardę atsimenanti – N. K.. Buvusi su vairuotoju, nuėję abu. Berniukas gulėjo lovoje, nesujaudintas, pakankamai ramus. Pakankamai ramiai reagavo, išorinių sužalojimų nesimatė, skundėsi galvos skausmu lyg ir pykinimu, sakė, kad buvo lyg ir praradęs sąmonę, nes tėtis jį pervertė. Kaip pervertė, neaiškino. Skaudėti galėjo galvą nuo to, kad jį pervertė, kad jis nukrito ant grindų, susimušė nugarą. Žymių nesimatė. Jis skundėsi galvos skausmu. Kad buvo labai susijaudinęs, ji neatsimenanti, tai buvo birželio mėnesį, o apklausa rugsėjo mėnesį. Tėvo tame kambaryje nebuvo, buvo mažos mergaitės. Jis išvis buvo namuose, mačiusi tik siluetą kitam kambary. Ji nebendravusi su juo, nes atvykę pas berniuką, ne pas tėvą. Mamą, močiutę mačiusi, irgi lygiai tą patį pasakojo. Apžiūrėję berniuką išoriškai, vežę berniuką į priėmimą, nes visada vežam po smurto. Pamatavę pulsą, spaudimą, neatsimenanti ką rodė, negalinti pasakyti (b.b. 167-168 l.). Nukentėjusiojo mažamečio N. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasaros pradžioje, nei dienos nei mėnesio neatsimenantis, buvo vakaras, jis buvęs namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m.. Namuose buvo sesės ir jis. Sesės – A. 7 metų ir L. 3 metų. Mama vedžiojo šunį. Tėtis buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Sesė L. buvo tualete ir ji atsigulė ant žemės, kad ji jai nuvalytų klyną. L.ožiavosi, nes ji norėjo, kad sesė A. jai nuvalytų klyną, jis L. nuvalęs klyną ir, kad ji nesiožiuotų ir negulėtų ant žemės, jai pliaukštelėjęs su ranka vieną kartą, nestipriai, per klyną. L. pradėjo verkti ir nuėjusi į kambarį pasakė tėčiui ką jis padaręs. Jis tuo metu buvęs koridoriuje. Į koridorių atėjo tėtis, jis su viena ranka suėmė jį už kelnių užpakalyje ir pakėlė nuo žemės apie 10 cm ir kita ranka bandė pliaukštelti per klyną, bet nepataikė, nes kai jis kėlė ranką su kuria norėjo jam pliaukštelti iš rankos su kuria jį jis laikė jis išslydęs ir krisdamas susimušęs galvą. Jis galvą susimušęs į žemę, susimušęs dešiniąją galvos pusę. Jam skaudėjo truputį. Tėtis daugiau jokių veiksmų neatliko, jis tik pasakė, kad kitą kartą žinosiąs, jog negalima mušti sesės. Tada jis rengęsis ir ėjęs praustis. Po šio įvykio praėjus apie 5 minutėms, parėjo mama, ir sesės jai viską papasakojo, tada mama tėčio paklausė, kodėl muša vaiką, ir ji atėjo pas jį į vonią, klausė kas nutiko, jis jai pasakęs, kad nesakysiąs, nenorėjęs, kad vėl tėtis nubaustų. Į klausimą kaip nenorėjai, kad tėtis nubaustų ir ar jau ne pirmas kartas kaip tave tėtis baudžia ir kaip tave tėtis baudžia, N. atsakė, kad maždaug prieš metus už tai, kad jis neprižiūrėjęs sesės, jam tėtis su ranka vieną kartą sudavė per veidą, skaudėjo, niekas nematė, nes buvę tiktai dviese ir apie tai, kad jam tėtis sudavė per veidą, jis niekam nebuvo pasakojęs. Šis kartas, kai sesei pliaukštelėjęs buvo antras kartas kai jį tėtis mušė, daugiau jo tėtis nėra mušęs (b.b. 15-17 l.).Liudytojos mažametės A. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasaros pabaigoje, tiksliai nežinanti, buvo vakaras, buvo namuose ji, tėtis L. ir N.. Mama buvo darbe. L. užsimanė į tualetą, tad tėtis pasakė N. ją nuvesti. N. nuvedė sesę į tualetą, sesė padarė kakų, ir jis po to nuvalė sesei klyną. Sesė N. neklausė, ir N. sesei su ranka pakštelėjo per klyną, L. pasiskundė tėčiui, kuris gulėjo lovoje ir žiūrėjo žinias. Tėtis nusikeikė, atsikėlė iš lovos ir kažką N. padarė, tačiau ką nemačiusi, ji buvusi kambaryje ir žaidusi. Kad tėtis N. kažką padarė, supratusi iš garso, nes išgirdusi, kaip kažkas dunktelėjo į žemę, ir tada N. pradėjo verkti. Iš karto po to mačiusi, kad N. verkė ir suplėšyti jo trusikai. Po to mama parėjo ir tada išgirdo, kad N. verkia, ir kažkas paskambino močiutei. Po to močiutė atėjo ir paskambino dėdei A, kuris atėjo. Po to jie visi susipyko ir kažkas iškvietė policiją. Po to tėtį išvežė į policiją ir jis gyvena pas močiutę. Toks įvykis su N. buvo pirmą kartą, jo tėtis anksčiau nėra mušęs.(b.b. 35 -37 l.);Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūrimas butas yra iš 4 kambarių, koridorius, bei virtuvė (b.b. 5-6 l.);Protokolas - pareiškimas, kuriame E. K. 2017-06-29 22:57 val. policijai pranešė, kad 2017-06-29 apie 21:30 adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis S. K. matant mažamečiams vaikams tampė mažametį sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., griebė už kelnių apvertė aukštyn kojomis, dėl ko vaikas susitrenkė galvą į grindis, bei dėl tokių veiksmų jautė fizinį skausmą (b.b.8 l.);Specialisto išvada Nr.G497/2017(09) iš kurios matyti, kad nukentėjusysis N. K. priėmimo skyriuje Vilkaviškio ligoninėje skundėsi galvos ir kairio šono klubo skausmu, diagnozuotas galvos ir kairio klubo srities sumušimas. Kadangi išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos ir kairio klubo srities sumušimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (b.b.52 l.);Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu 2017-09-08 Nr.41D(A)-462 pateiktas 2017-06-29 22:05:38 pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad jame užfiksuoti liudytojos E. K., liudytojos R. R., pagalbos telefono operatorės balsai. R. R. nurodo, kad ,,nu tėvas vaiką daužo, dabar vėlei sudaužęs“ , ,,nesibaigs invalidu padarys vaiką“, ,, tą mamą irgi per balkoną nori išmesti vis viską“ (b.b.60 l.).Dokumentai - kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais (b.b. 17,37,59 l.)

Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 str.3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų.Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje pripažino, kad už tai, kad nukentėjusysis mažametis jo sūnus N. K. mušė savo mažametę seserį, jis užpešęs jo plaukus vadinamus ,,šiaudų“ būdu, pastūmęs, dėl ko jis griuvo, nebuvo pagriebęs už kelnių, skausmo jam nesukėlęs, jis pravirko tik dėl to, kad parpuolė, buvo subartas. Teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko gynybine kaltinamojo pozicija, ją atmeta, kadangi ją visiškai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis mažametis N. K. teigė, kad sesei L. pliaukštelėjęs su ranka per klyną, dėl ji pradėjo verkti ir nuėjusi į kambarį pasakė tėčiui ką jis padaręs, po ko į koridorių atėjo tėtis, jis su viena ranka suėmė jį už kelnių užpakalyje ir pakėlė nuo žemės apie 10 cm ir kita ranka bandė pliaukštelti per klyną, bet nepataikė, nes kai jis kėlė ranką su kuria norėjo jam pliaukštelti, iš rankos su kuria jį jis laikė jis išslydęs ir krisdamas susimušęs į žemę dešiniąją galvos pusę, skaudėjo truputį. Liudytoja A. K. patvirtino, kad N. sesei L. su ranka pakštelėjo per klyną, ji pasiskundė tėčiui, kuris kažką padarė N., nes išgirdusi, kad kažkas dunktelėjo ant žemės, po ko N. pradėjo verkti, tai mačiusi, ir kad buvo suplėšyti jo trusikai. Liudytoja E. K. teigė, kad jai mergaitės pasakojo, kad N. buvo nubaustas, nes jis mušė 3 metų mergaitę, kadangi nenuvalė jai užpakalio po tualeto, po ko ji pasiskundė tėčiui, kuris už kelnių timptelėjo ir jis krisdamas susimušė galvą į žemę, ir jam skaudėjo. Liudytoja R. R. taip pat patvirtino, kad N. jai pasakojo, jog tėtis už tai, kad jis sudavė sesei L., jį trenkė, stūmė kažkaip į žemę. Taip pat liudytoja V. M., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, parodė, kad N. jai pasakojo, jog tėtis jį parvertė, skauda galvą, nukrito ant grindų, susimušė galvą. Teismas atsižvelgdamas į nurodytus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teiginius, daro išvadą, kad jie pagrindžia tokią įvykio versiją, kad kaltinamasis auklėdamas vaikus naudojo netinkamą auklėjimo būdą, t.y. naudojo fizinį smurtą, kaip pliaukštelėjimą per užpakalį, ,,šiaudų arba grūšės“ užpešimą“, užuot pakalbėjęs su sūnumi apie jo nederamą elgesį, kaltinamasis nusprendė jį auklėti senoviniu būdu (akis už akį, dantis už dantį), t.y. smurtu už smurtą. Teismas sutinka su kaltinamojo teiginiu, kad jis nenorėjęs, kad vaikas kristų ir susimuštų į grindis galvą, tačiau akivaizdu, kad jis savo veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą vaikui, t.y. jį kėlė už kelnių, kad galėtų jam suduoti delnu per užpakalį, kas neginčijamai sukelia fizinį skausmą, dėl ko neišlaikė vaiko kelnaitės, ir vaikas krito galva į grindis ir susimušė galvą, dėl ko taip pat neginčijamai patyrė fizinį skausmą. Taip pat fizinį skausmą sukelia ir plaukų užpešimas, vadinami ,,šiaudai-grūšė“, kadangi šių veiksmų tiesioginė paskirtis ir yra fizinio skausmo sukėlimas. Tai, kad kaltinamasis siekdamas sukelti fizinį skausmą mažamečiui vaikui vienais veiksmais, jį sukėlė kitais veiksmais, rodo, kad jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia sukelti fizinį skausmą vaikui, bei atsirado padariniai - fizinio skausmo sukėlimas, tarp jo veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.Kaltinamojo S. K., nukentėjusiojo mažamečio N. K., liudytojų A. K., R. R., V. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, garso ir vaizdo įrašais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis S. K. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, bute 2017-06-29 naudojo fizinį smurtą prie savo mažametį sūnų N., jam tyčia patempęs už plaukų, bei pakeldamas už kelnių apvertęs jį aukštyn kojomis, sutrenkė jo galvą į grindis, dėl ko mažametis patyrė fizinį skausmą.Teismas byloje surinktus faktinius duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, juos ištyręs ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str.3 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis S. K., dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.3 d. padarymas, yra baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.2 d.).Kaltinamasis S. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį. Nusikaltimo motyvas buvo vaiko auklėjimas smurto pagalba. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas. Kaltinamasis teistumų neturi. Turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe už veikas susijusias su alkoholio vartojimu. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į aplinkybes, išdėstytas šio nuosprendžio 4.3 punkte, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad jis ankščiau neteistas, BK 140 str.3 d. sankcijoje yra eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, padarytas nusikaltimas ir kaltininkas nėra tokie pavojingi, nėra jokių ypatingų aplinkybių, kad būtų skiriama griežčiausia bausmė, laikantis bausmės teisingumo ir proporcingumo principų, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nei areštas nėra skirtini, o skirtina švelnesnė bausmė - bauda, kurio dydis nustatytinas mažesnis negu prašo prokuroras, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 4.3 p. nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis išlaiko tris mažamečius vaikus, t.y. 20 MGL bauda.Kaltinamasis S. K. buvo laikinai sulaikytas 2017-06-29 22:20 val. (b.b.103 l.), paleistas 2017-06-30 14:57 val.(b.b.115 l.), todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką (2 dienas, kadangi diena skaičiuojama nuo 00:00 iki 24:00 val.) prilyginant 4 MGL baudos.

Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo (b.b.74-75 l.) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.).Dokumentai, esantys įrodymais byloje, kompaktiniai diskai su juose esančiais garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d.3 p., 95 str.) (b.b. 17,37,59 l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d.3 p., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam skirti 20 (dvidešimt) MGL (753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) eurų) baudą,

į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti 2 (dvi) dienas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017-06-29 22:20 val. iki 2017-06-30 14:57 val., jas prilyginant 4 MGL baudos, ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis yra 16 MGL (602,56 (šeši šimtai du eurai 56 euro centai) eurai).

Nuteistajam išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-110-1021/2018; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Dokumentus- kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašai palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis