Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityta 2 dienos, išbūtos laikinajame sulaikyme, jas prilyginant 4 MGL baudos, ir laikyta, kad neatliktos bausmės dalis yra 16 MGL (602,56 eurai), baudą įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 29 d., apie 21.30 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), mušė ir kitaip smurtavo prieš savo mažametį sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia patempė už plaukų, sugriebęs už kelnių apvertė aukštyn kojomis, dėl ko nukentėjusysis susitrenkė galvą į grindis, tokiais savo veiksmais savo mažamečiui sūnui N. K. sukėlė fizinį skausmą.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus 20 MGL dydžio baudą.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, S. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirti – 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti 2 dienas, išbūtas laikinajame sulaikyme, jas prilyginant 4 MGL baudos ir paskirti 56 MGL, t. y. 2108,96 eurų baudą.Skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo principus, todėl paskyrė S. K. per švelnią bausmę – baudą, netinkamai nustatydamas jos dydį. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punkto nuostatas, už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 1 iki 500 MGL bauda, t. y. nuo 37,66 iki 19000 eurų bauda. Teismas nustatydamas baudos dydį neatsižvelgė į tai, kad S. K. veiką padarė prieš mažametį, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltės jis nepripažino ir nesigailėjo, kaltę vertė mažamečiui nukentėjusiajam, teikdamas, jog šis smurto pavartojimo faktą išsigalvoja, fantazuoja. Nustatyta, kad nuteistasis smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį naudojo jau ne pirmą kartą, ką patvirtino liudytojai E. K. ir R. R.. Nuteistasis smurtą naudojo ir prieš sutuoktinę, ką patvirtino E. K.. S. K. yra baustas administracine tvarka. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis neatliko jokių veiksmų, kad bausmės dydis būtų sumažintas. Nuteistasis neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, todėl bausmės negalima buvo švelninti esant lengvinančiai aplinkybei bei teismas negalėjo įrodymų tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir taip paskirtą bausmę mažinti 1/3.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis S. K. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl S. K. paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

6. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu tik dėl S. K. paskirtos bausmės – 20 MGL baudos – dydžio, teigdamas, kad toks baudos dydis yra per mažas, todėl nuteistajam paskirta bauda turi būti padidinta iki 60 MGL. Tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais motyvais negalima.

6.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.

6.2. Vertinant aplinkybes dėl galimybės dar labiau griežtinti paskirtos baudos dydį, teisėjų kolegija tam neįžvelgia pagrindų. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto anksčiau būdamas neteistas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, S. K. smurtaudamas auklėjo vaiką, sukeldamas jam fizinį skausmą, bet nežymus sveikatos sutrikdymas jam nebuvo padarytas. Todėl galima spręsti, kad S. K. įvykdytas nusikaltimas pagal savo pobūdį nėra itin pavojingas, ką skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apylinkės teismas aptardamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, nors nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis yra dirbantis. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis išlaiko tris mažamečius vaikus, todėl didesnės baudos skyrimas neigiamai paveiktų jo šeimos finansinius interesus. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad paskirta bauda savo dydžiu yra teisinga ir adekvati, nepažeidžianti nei proporcingumo, nei teisingumo principų esmės. Negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas pažeidė BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo principus, todėl paskyrė S. K. savo dydžiu per švelnią baudą. Skunde prokuroras nurodo, kad smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį ir sutuoktinę nuteistasis naudojo jau ne pirmą kartą. Tačiau, kaip jau minėta, S. K. anksčiau neteistas, duomenų, kad jam anksčiau buvo pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkybe, byloje nėra (b. l. 87-88). Todėl šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais griežtinti S. K. paskirtą baudą pagrindo nėra. Aplinkybė, jog S. K. yra baustas administracine tvarka, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, yra nepakankamas argumentas, jog nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bauda.

6.3. Skunde teigiama, kad bausmės negalima buvo švelninti esant lengvinančiai aplinkybei bei teismas negalėjo įrodymų tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir taip paskirtą bausmę mažinti 1/3. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuteistajam ir nešvelnino bausmės esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nes tokios aplinkybės apylinkės teismas nenustatė, o paskirtos bausmės, priešingai nei nurodė savo skunde prokuroras, 1/3 trečdaliu teismas nešvelnino. Nors skunde teigiama, kad teismas negalėjo įrodymų tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, tačiau ir šis prokuroro skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, teisme buvo apklaustas kaltinamasis ir liudytoja E. K., kas rodo, jog byla buvo nagrinėjama įprasta tvarka, o tai, kad neapklausti kiti kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, nesudaro pagrindo traktuoti, jog byloje įrodymai buvo ištirti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (klausimas dėl liudytojų apklausos teisme būtinumo buvo išspręstas teisiamojo posėdžio metu (b. l. 168). Todėl ir šioje dalyje prokuroro skundas laikomas nepagrįstu.

6.4. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu S. K. paskirta teisingo dydžio bauda, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokuroras, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.