- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2-929-675/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-018070-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui
- Atsakovas
- Z. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovės L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams Z. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo, ir atsakovės Z. K. priešieškinį ieškovui Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui dėl išieškotos skolos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Molėtų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 360,35 Eur skolą nesumokėto valstybinio žemės nuomos mokesčio ir 22,67 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-11-15 iki 2017-11-15.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė 1995-10-20 nusipirko pastatus (duomenys neskelbtini), kurie yra ant valstybinės žemės, todėl skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovė nurodė, kad minėtus pastatus pardavė 1998-06-25, tačiau ši sutartis neįregistruota Molėtų rajono Balninkų seniūnijoje, bet laiku įregistruota Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Utenos filiale. Pateiktoje sutartyje bei prieštaravimuose dėl įsakymo nurodyta, kad nustatytuoju laiku neįregistruota sutartis negalioja. Ieškinyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą 2003-11-10 Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Delspinigių už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį dydis yra nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais “Dėl delspinigių dydžio nustatymo” atitinkamai kiekvienam metų ketvirčiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-04 nutarimu Nr. 1373 “Dėl Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių 3 punktą, kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus rengia duomenų tvarkytojai: apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai apie asmenims suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, dėl kurių pateikti prašymai privatizuoti, išsinuomoti ar gauti naudotis neatlygintinai, bet valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys nesudarytos; apie asmenims suteiktus ar išnuomotus valstybinės žemės sklypus, dėl kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys sudarytos; apie asmenims suprojektuotus ir paženklintus vietovėje pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus naudojamus valstybinės žemės sklypus; apie kaimo vietovėje esančius statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti. Taisyklių 8 punktas nustato, kad kadastro duomenis, kurių reikia mokesčių administravimo savivaldybėse informacinei sistemai, apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, jų naudotojus ir žemės naudojimo pasikeitimus, įvykusius per metų I pusmetį, pagal liepos 1 dienos būklę šių Taisyklių 3 punkte nurodyti duomenų tvarkytojai atnaujina iki rugsėjo 1 dienos. Taisyklių 9 punktas nustato, kad kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai rengia vadovaudamiesi šiais dokumentais: valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartimis, sprendimais dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leisti naudotis žeme žemės reformos metu; asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašais; apskričių viršininkų įsakymais dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo- parodymo aktais; teritorijų planavimo dokumentais, namų valdų žemės sklypų techninės apskaitos bylomis, žemės sklypų planais ir informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovas nurodė, kad naudojasi tokiais duomenimis, kokius teikia duomenų tvarkytojas – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius ir nėra įpareigota tikrinti šių duomenų tikrumo, pagrįstumo. Atsakovė teigia, kad Administracija nepagrįstai nurodė 10 metų laikotarpį dėl skolos, nes taikytinas senaties terminas. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė skolos susidarymo laikotarpį ir pagrįstai bei teisėtai paprašė teismo priteisti jai šią skolą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnis nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Atsiliepimas
A. Z. K teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu dėl 360,35 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 22,67 Eur delspinigių priteisimo atsakovės Z. K. nesutinka, prašo jį atmesti. Be to prašo taikyti senatį dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 9 p. numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsakovė nurodė, kad neprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio, kadangi nebesinaudoja žeme nuo 1998-06-25. Z. K. 1998-06-25 pardavė nekilnojamąjį turtą: jai nuosavybės teise priklausantį rąstų gyvenamąjį namą, bei ūkio pastatą, daržinę, tvartą ir vieną kiemo įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini) bei perleido pardavėjai M. N. įmokas už namų valdos žemės sklypą - 0,64 ha, esantį ten pat, - (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, kurios buvo sumokėtos į Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to nurodė, kad pagal antstolės J. B. pateiktą informaciją: 2019-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini)antstolė J. B. vykdo išieškojimą iš Z. K. pagal teismo įsakymą Nr. eL2-24069-599/2018, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 375.46 Eur skolos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos išieškojimas nukreiptas į VDSFV 3 pensijų ir pašalpų filialą. Pagal teismo įsakymą išskaičiuota 221,55 Eur (132,85 Eurų skolos išieškojimas ir 88,70 Eurų antstolio vykdymo išlaidos). Nurodė, kad slaugo sergančią mamą ir atsakovės padėtis yra labai sunki.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nekeliami jokie reikalavimai, jis nurodė, kad byla turi būti sprendžiama teismo nuožiūra. Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 16-434 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ (toliau - Projektas) Z. K. (toliau - Atsakovė) buvo suprojektuotas 0,64 ha dydžio žemės sklypas po pastatais. Projekto sąraše nurodyta, kad Z. K. žemės sklypas suprojektuotas pirkti iš valstybės. Be to nurodė, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 10 punktas reglamentuoja, kad perleidžiant statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, statinį ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės sklypą sumokėtas įmokas. (2010 01 19 įstatymu Nr. XI-660 (Žin, 2010, Nr. 13-623) nustatyta, kad asmuo, iki įstatymo Nr. XI-660 30 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo (iki 2010 02 02) įgijęs nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, turi teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įskaitant už tokį žemės sklypą sumokėtas įmokas, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą notaro patvirtintu sutikimu jam perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už šį valstybinės žemės sklypą, arba šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba kitas asmuo, kuriam jau buvo duotas toks sutikimas įskaityti sumokėtas įmokas.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1373 „Dėl Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ reglamento kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems atsiskaitymo už juos taisyklės (toliau vadinama - Taisyklės) nustato nekilnojamojo turto kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčiams apskaičiuoti ir kitoms tiesioginėms funkcijoms vykdyti, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau vadinama - Valstybinė mokesčių inspekcija), kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat kadastro duomenų apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus valstybinės žemės sklypus, kurie suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais žemę administruojančių institucijų sprendimais leista naudotis žemės reformos metu ir jų naudotojus rengimo ir kaupimo tvarką. Kadastro duomenis apie nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus ir jų naudotojus rengia duomenų tvarkytojai: 3.1 apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai: (3.1.1. apie asmenims suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus, dėl kurių pateikti prašymai privatizuoti, išsinuomoti ar gauti naudotis neatlygintinai, bet valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys nesudarytos; 3.1.2 apie asmenims suteiktus ar išnuomotus valstybinės žemės sklypus, dėl kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys sudarytos; 3.1.3. apie asmenims suprojektuotus ir paženklintus vietovėje pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus naudojamus valstybinės žemės sklypus; 3.1.4 apie kaimo vietovėje esančius statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti). Kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus suteiktus naudotis valstybinės žemės sklypus apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai rengia vadovaudamiesi šiais dokumentais: (9.1. valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartimis, sprendimais dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leisti naudotis žeme žemės reformos metu; 9.2 asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašais; 9.3. apskričių viršininkų įsakymais dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo- parodymo aktais; 9.4 teritorijų planavimo dokumentais, namų valdų žemės sklypu techninės apskaitos bylomis, žemės sklypų planais ir informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus.). Pagal šių Taisyklių 3.1.4 ir 3.2.1 punktus į kadastro duomenų formą įtraukiami ir duomenys apie žemės sklypus, dėl kurių nepateikti prašymai šiuos sklypus privatizuoti, išsinuomoti ar gauti naudotis neatlygintinai arba už kuriuos sumokėta pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau privatizavimo dokumentai nebaigti tvarkyti. Remiantis žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo atsakovei buvo suformuotas 0,64 ha dydžio žemės sklypas, Gyvenamojo namo techninio paso dokumentacija, bei namų valdos planu, atsakovė laikytina kaip valstybinės žemės naudotoja ir buvo įtraukta į asmenų, kuriems kaimo vietovėje reikalingas žemės sklypas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, sąrašus.
Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat ieškovė nėra kreipusi į suinteresuotą asmenį dėl galimo palikėjos M. N. palikimo perėjimo valstybei ir su juo susijusių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
A. Z. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl 360,35 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 22,67 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės Z. K.. Priteisti atsakovei Z. K. iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos 221,55 Eur ( t.y. 132,85 Eur skolos ir 88,70 Eur antstolio vykdymo išlaidų), kuriuos iš jos išieškojo antstolė J. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą. Nr. eL2-24069-599/2018. Bei taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Papildomai nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovė Z. K. 1995-10-20 nusipirko pastatus (duomenys neskelbtini), kurie yra ant valstybinės žemės, todėl skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. NŽT pateikė 1995-10-20 sutartį, kuria atsakovė nusipirko pastatus, gyvenamojo namo techninį pasą, sklypo planą, pastato planą, namų valdos planą. Administracija naudojasi tokiais duomenimis, kokius teikia duomenų tvarkytojas - NŽT Molėtų skyrius ir nėra įpareigota tikrinti šių duomenų tikrumo, pagrįstumo. Ieškinys pareikštas atsakovei Z. K., kuri nesinaudoja žeme nuo 1998-06-25. Ieškovas Molėtų rajono savivaldybės administracija ieškinyje neatsižvelgė į šias aplinkybes, kurios tapo ieškovui žinomos ir nenurodė, kaip rengiasi teismine tvarka spręsti dėl nepagrįstai iš manęs priteistos skolos ir delspinigių pagal 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-24069-599/2018 iš Z. K. priteistas 360,35 Eur Valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas ir 22,67 Eur delspinigių, išieškojimas pradėtas vykdyti. A. Z. K pateikė teismui antstolės J. B. raštą: „Dėl informacijos suteikimo“, išduotą 2019-05-15 Nr. S-19-18-5645, kurioje nurodyta: vykdomojoje byloje Nr. 0018/18/01585, pagal teismo įsakymą Nr. eL2-24069-599/2018 vykdo išieškojimą iš skolininkės Z. K. išieškotojo - Molėtų rajono savivaldybės administracijos naudai. Antstolės J. B. kontora vykdė Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-06-14 išduotą teismo įsakymą dėl 375, 46 Eurų skolos išieškojimo iš Z. K. išieškotojo Molėtų rajono savivaldybės administracijos naudai. Pagal teismo įsakymą buvo išieškota 221,55 Eurų ( skola 132,55 Eurų skolos ir 88,70 Eurų antstolio vykdymo išlaidos). 2019-02-26 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. A. Z. K 1998-06-25 pardavė nekilnojamąjį turtą: jai nuosavybės teise priklausantį rąstų gyvenamąjį namą, unikalus numeris; (duomenys neskelbtini) bei ūkio pastatą-2JI/m, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), daržinę -3JI/m, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą - 4jl/m, kurio unikalus numeris; (duomenys neskelbtini)ir vieną kiemo įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini) bei perleido pardavėjai M. N. įmokas už namų valdos žemės sklypą - 0,64 ha, esančias ten pat, - (duomenys neskelbtini), kurios buvo sumokėtos į Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta: vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str., ši sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filiale bei Molėtų rajono Balninkų seniūnijoje. Nustatytuoju laiku neįregistruota sutartis negalioja. Pirkėja M. N. įsigytus pastatus įregistravo Registrų centre per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 1998-08-05, tačiau nėra duomenų, ar sutartis įregistruota Balninkų seniūnijoje Molėtų r. Tačiau ieškovas nepateikė teismui dokumento, patvirtinančio, kad pirkėja M. N. neįregistravo sutarties Molėtų rajono Balninkų seniūnijoje. Z. K. nuo 1998-06-25, t.y. nuo to laiko kai pardavė nekilnojamąjį turtą Molėtų rajone ir perleido pirkėjai už namų valdą sumokėtas įmokas nesu gavusi iš kreditoriaus - Molėtų rajono savivaldybės administracijos jokio pranešimo, dėl žemės mokesčio mokėjimo. Vienintelį kartą, 2017 m. gruodžio mėnesį mano pašto dėžutėje adresu: (duomenys neskelbtini). buvo paliktas pranešimas iš pašto, kurį pasiėmė tiktai 2018 m. liepos mėnesį, kadangi nurodytu adresu negyveno. Z. K. dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimo aplinkybių pardavusi nekilnojamąjį turtą, pakeitė ir gyvenamąją vietą, tačiau iki 2015-08-04 deklaruota gyvenamoji vieta buvo prie Vilniaus m. savivaldybės, tačiau ji visą laiką dirbo, mokėjau mokesčius, todėl mano darbo vieta buvo žinoma. Be to Molėtų rajono savivaldybės administracija kreipdamasi į teismą dėl žemės nuomos mokesčio nesiėmė visų priemonių, kad nustatyti skolininkui.
Atsiliepimas
Ieškovas Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Mano, kad priešieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad Z. K. teigia, kad nesinaudojo žeme nuo 1998-06-25 sutarties, registro Nr. 2138, patvirtintos Molėtų rajono 2-ajame notaro biure, sudarymo, tačiau apie tokį faktą neinformavo nei žemėtvarkos, nei Balninkų seniūnijos, nors Sutarties pastaboje buvo nurodyta imperatyvi įstatyminė nuostata, kad per tris mėnesius neįregistruota Sutartis negalioja. Balninkų seniūnijoje Sutartis nebuvo registruota. Sutartyje nėra detalizuota kam tenka pareiga Sutartį įregistruoti, todėl kiekviena Sutarties šalis turi būti suinteresuota informuoti reikiamas valstybines institucijas apie tokius faktinius pasikeitimus, kas nebuvo padaryta. Z. K., nepagrįstai tikintis, kad tai padarys kita Sutarties šalis. Dėl tokio Z. K. neatsakingumo, nerūpestingumo, neatidumo ir susiklostė tokia situacija. Sutartyje nėra nurodyta, kad užtenka įregistruoti Sutartį vienoje iš nurodytų institucijų. Taigi, reikiamos institucijos laiku nebuvo informuotos apie įvykusius pasikeitimus, ko pasėkoje duomenims keisti nebuvo pagrindo ir reikiamos informacijos. Prieš kreipiantis į teismą, Administracija kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrių (toliau - NŽT) ir paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo perduodami duomenys žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti. NŽT pateikė 1995-10-20 sutartį, kuria atsakovė Z. K. nusipirko pastatus ir jai buvo perleistos sumokėtos įmokos už parduodamų namų valdos žemės sklypą. Kartu su minėta sutartimi pateikė gyvenamojo namo techninį pasą, sklypo planą, pastato planą, namų valdos planą. Administracija naudojasi tokiais duomenimis, kokius teikia duomenų tvarkytojas - NŽT Molėtų skyrius ir nėra įpareigota tikrinti šių duomenų tikrumo, pagrįstumo. Pažymėjo, kad speciali mokesčio programa pati sugeneruoja žemės nuomos mokesčio deklaracijas mokesčio mokėtojams, kuriuos Administracija išsiunčia. Dėl didelio siunčiamų laiškų žemės nuomos mokesčių mokėtojams skaičiaus (išsiunčiama apie vieną tūkstantį deklaracijų), laiškai nėra siunčiami registruotu paštu, o siunčiami paprastu laišku, kurį paštininkas palieka gavėjo pašto dėžutėje. Tokie laiškai Administracijai negrįžta. A. Z. K atsakinga dėl savo neveikimo, nes neįregistravo sudarytos nekilnojamojo turto pardavimo sutarties.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ir nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Molėtų skyriui buvo žinoma nuo 1998-06-25 pastatų savininke tapo M. N. t.y. nuo 1998 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. 239, kurią išdavė Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius Z. K. dėl pastatų, esančių ant valstybinės žemės sklypo pardavimo, o Molėtų skyrius ši teiginį kategoriškai paneigia ir atmeta, nes išduodant asmeniui pažymą dėl nuosavybės teise priklausančių pastatų pardavimo, esančių ant valstybinės žemės atsakovas tik išreiškia valią, kad neprieštarauja dėl sandorio įvykdymo, tačiau nekontroliuoja ir nežino ar pažyma bus pateikta notaro biurui ar asmuo įvykdys ar atsisakys sandorio. Atsakovei įsigijus pastatus iš pirminio pardavėjo R. B., ji pati, kaip naujoji savininkė vyko į atitinkamas įstaigas dėl pastatų įregistravimo, todėl pagal tuometinius dokumentus ir gyvenamojo namo techninį pasą ji tinkamai įformino savo nuosavybę. Žinodama visą tvarką, atsakovė privalėjo pati būti atidi ir rūpestinga ir pasirūpinti, kad sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Molėtų skyrius nėra atsakingas ir neprivalo tikrinti kiekvieno fizinio/juridinio asmens nekilnojamojo turto įsigijimo teises, todėl remiantis paskutiniais dokumentais ir buvo Z. K. įtraukta į žemėtvarkos projektą kaip pastatų savininkė ir valstybinės žemės naudotoja.
Ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė V. Žalienė teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, ieškovės priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad visiems žemės nuomotojams apie žemės mokestį praneša neregistruotais laiškais nes kiekvienais metais jų turi išsiųsti apie 1000 laiškų, registruotus laiškus siunčia tik tada kai ruošiasi kreiptis į teismą ir prisiteisti skolas. Nesutinka su sutrumpintu penkių metų senaties terminu, kurio prašo atsakovė. Be to nesutinka su tuo, kad jau antstolio išieškota skola būtų grąžinta. Su pačia atsakove nebuvo bendraujama. Z. K. deklaruotu gyvenamuoju adresu buvo siunčiami laiškai. Atsakovė sužinojo apie skolą, kai jau buvo pradėti nuskaičiuoti pinigai nuo atsakovės sąskaitos. Žemėtvarka turi informuoti savivaldybę, o pats ieškovas jokių kitokių žinių nežinojo. Ieškovas yra žemės nuomos mokesčio administratorius.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovė L. K. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinio nepripažino prašė jį atmesti. Teismo posėdžių metu nurodė, kad 2006 m. Utenos apskrities viršininko administratoriaus įsakymu ieškovei Z. K. buvo suprojektuotas žemės sklypas, ji buvo įtraukta į sąrašus kaip naudotoja, kuriai reikalingas žemės sklypas pastatų naudojimui. Atsakovas neigia, kad jam buvo žinoma, kad Z. K. sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir perleido M. N.. Taisyklėse numatyta duomenų perdavimo tvarka, be to duomenų perdavimo įstatymas neleidžia nuolat domėtis pastatais. Pati pardavėja Z. K. nepranešė apie pastatų pardavimą nei žemėtvarkos skyriui seniūnijoje nei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui. Iš pradžių buvo suprojektuota R. B.. 2005 m. liepos mėn. laiškas grįžo neįteiktas. Z. K. apie projektuojamą žemės sklypą turbūt nežinojo. 2019 m. sausio mėn. susipažino su dokumentais ir nustatė, kad pastatai Z. K. nepriklauso. Pardavimui išdavus pažymą apie valstybinės žemės buvimą jokia pažymą žemėtvarkos skyriuje negaunama. Asmuo turi būti pats suinteresuotas, institucijos nieko negali sutikrinti.
Šalies argumentai
A. Z. K. ir jos atstovė advokatė V. Budrevičienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad nusipirko pastatus 1995 m. o pardavė 1998 m. Kai ji pirko pastatus notarė pasakė jai, kad ji turi įregistruoti jos sudaromą sutartį VĮ Registrų centras ir Balninkų seniūnijoje žemėtvarkos skyriuje, ji tai ir padarė. Kai ji pardavė tuos pastatus sutarties įregistravimu ji jau nesidomėjo, nes jai buvo aišku, kad tai turi padaryti pirkėjas. Ji net neišsivaizdavo, kad pastatai jau yra be jos vardu, o žemė -jos vardu. Atsakovė buvo deklaruota prie savivaldybės nuo 2007 m., o 2015 m. įsigijus nekilnojamąjį turtą, ten ir buvo deklaruota. Sužinojo, kad yra skola už žemę, kai jai 2018 m. atskaičiavo žemės mokestį- 56 Eur. Ji buvo pas notarą ir buvo garantuota, kad pardavė savo sodybą ir buvo rami. Kadangi VĮ „Registrų centras“ pardavimo sutartis buvo įregistruota, todėl atsakovės mano, kad turėjo būti patikrinta ir mokestis turėjo būti siunčiamas ne jai.
Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko, iš jo gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 28 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 18 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 13 punktas). Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės (žemės sklypo) dydį. Naudojamos žemės (žemės sklypo) dydis nustatomas įvertinus visas byloje aplinkybes pagal įrodinėjimo taisykles. Remiantis CPK 178 straipsnyje nustatyta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, faktinę aplinkybę dėl faktiškai naudojamo žemės (žemės sklypo) dydžio turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o atsakovas, nesutinkantis su ieškovo nurodomu faktiškai naudojamu žemės (žemės sklypo) dydžiu, turi pateikti tai paneigiančius įrodymus.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Z. K. 1998 m. birželio 25 d. pardavė M. N. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)., be to pardavėja perleido pirkėjai namų valdos žemės sklypą, - 0,64 ha, esantį ten pat (duomenys neskelbtini)., -30,72 Lt, kurios buvo sumokėtos į Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus sąskaitą Nr. 709701, Pagrindas : Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 239. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatai registruoti M. N. vardu (t.1 el. b.l. 30-31). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas M. N. vardu, įregistravimo pagrindas 1998 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2138 nuo 1998-08-05. (t 1, el. b.l. 37-39). Iš sąrašo, kuriuo suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, patvirtinti dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone, Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-434, 2006 birželio 15 d. matyti, kad 211 eilės numeriu Z. K., sklypo projekto plane Nr. 689 suprojektuotas 0,64 ha plotas pirkti iš valstybės (t.1.el.b.l.80-89). Iš Liteko-Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad M. N. (duomenys neskelbtini)mirė. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testatorės M. N. testamentų registre nėra testatorė sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos M. N. palikimo priėmimo faktų. Ieškovas prašo priteisti 360,35 Eur skolą nesumokėto valstybinio žemės nuomos mokesčio ir 22,67 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-11-15 iki 2017-11-15. Pagrindinė priežastis, kodėl ieškovas nurodė, kad skola turi būti priteista iš atsakovės Z. K. yra atsakovės 1998-06-25 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nebuvo įregistruota Molėtų rajono Balninkų seniūnijoje, bet laiku įregistruota Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Utenos filiale. Ieškovas mano, kad atsakovė turėjo sutartį įregistruoti Molėtų rajono Balninkų seniūnijoje, o jai to nepadarius, turi mokėti žemės nuomos mokestį. Be to ieškovas pažymėjo, kad duomenų apie žemės nuomininkus netikrina, o vadovaujasi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus teikiamais duomenimis. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą manytina, kad jau 2006 metais birželio mėn.15 d., tvirtinant Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-434 suprojektuotų žemės sklypų sąrašą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos buvo žinoma, kad projektuojamame žemės sklype yra M. N. vardu nuosavybės teise VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazėje registruotas pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini)su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas 1998 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2138 nuo 1998-08-05. Būtent šiam nekilnojamojo turto savininkui reikalingas minėtas valstybinės žemės plotas pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės aktuose nustatyta tvarka valstybinę žemę nuomoti ar pirkti. Todėl atsakovo argumentai, kad tik 2019 m. sausio mėnesį, ieškovui prašant duomenų sužinojo, kad pastatai nepriklausi atsakovei Z. K. atmestini kaip nepagrįsti. Kaip patvirtino ir pats ieškovas prieš pateikiant ieškinį teismui, t.y. 2019 m. jam tapo žinoma susidariusi padėtis. Be to pažymėtina, kad dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta nei su Z. K. nei su M. N.. Remiantis tuo kas išdėstyta ieškovo ieškinys atsakovės Z. K. atžvilgiu atmestinas.
Dėl sutrumpinto penkerių metų senaties termino
LR CK 1. 125 str. 9 d. numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl periodinių išmokų išieškojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl šio senaties termino taikymo, sprendžia, jog žemės nuomos mokestis gali būti priskirtas prie šių „kitokių periodinių išmokų išieškojimo“ (LAT nutartys Nr. 3K-3-132/2008, Nr. 3K-3-4/2011). Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t.y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 str. 9 p. požymius, todėl sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Kadangi žemės nuomos mokestis yra metinis, mokamas vieną kartą per metus, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti mokestį už paskutinius penkis metus.
Dėl išieškotos skolos
A. Z. K. prašo priteisti atsakovei Z. K. iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos 221,55 Eur ( t.y. 132,85 Eur skolos ir 88,70 Eur antstolio vykdymo išlaidų), kuriuos iš jos išieškojo antstolė J. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą. Nr. eL2-24069-599/2018.
Antstolė J. B. vykdė išieškojimą iš Z. K. pagal teismo įsakymą Nr. eL2-24069-599/2018, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 375.46 Eur skolos, vykdomoji byla Nr. 00018/18/01585. Skolos išieškojimas buvo nukreiptas į VDSFV 3 pensijų ir pašalpų filialą. Pagal teismo įsakymą išskaičiuota 221,55 Eur (132,85 Eurų skolos išieškojimas ir 88,70 Eurų antstolio vykdymo išlaidos). 2018-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas buvo panaikintas ir ieškovo ieškinys atsakovei buvo priimtas nagrinėti ginčo teisenos tvarka.
2019 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-7556-599/2019 (e2-929-675/2020) sustabdytas išieškojimas iš atsakovės Z. K., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vykdo antstolė J. B., vykdomojo byla Nr. 0018/18/01585.
Kadangi 2018-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas buvo panaikintas ir ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei Z. K. atmestinas. Pagal teismo įsakymą išskaičiuota 221,55 Eur (132,85 Eurų skolos išieškojimas ir 88,70 Eurų antstolio vykdymo išlaidos) suma grąžintina atsakovei Z. K. taikant restituciją ir grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki ginčo (LR CK 6.145 str - 6.152 str.).
A. Z. K, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl Antrinės teisinės pagalbos teikimo 2019 m. gruodžio 10 d. Nr. 2.2. (NTP-2)-19-P-4079-19344 teikiama antrinė teisinė pagalba byloje 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Iš ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos, atmetus ieškinį, priteistina turėta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 487,61 Eur valstybei, 2019 m. spalio 2 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti visiškai.
Grąžinti 221,55 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 55 centus) sumą atsakovei Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) taikant restituciją.
Priteisti iš ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 188712799, 487,61 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 61 centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.