Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2012 m. kovo 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2012 m. birželio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 90 parų arešto;

3) 2012 m. rugpjūčio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimą;

4) 2013 m. lapkričio 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, galutinę bausmę paskiriant 60 parų arešto;

5) 2013 m. lapkričio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą;

6) 2013 m. gruodžio 12 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą;

7) 2015 m. balandžio 10 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimą;

8) 2016 m. vasario 29 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 10 MGL dydžio baudą;

9) 2016 m. kovo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį, 310 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą;

10) 2016 m. liepos 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,

11) 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 60 parų arešto ir 10 MGL dydžio baudą;

12) 2020 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 10 MGL (380 eur) dydžio baudą ir laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesį keičiančioje programoje;

13) 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 10 MGL (380 eur) dydžio baudą ir laisvės atėmimą 11 mėnesių bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, dirbti ir nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (b.b.l 169)

14) 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per 12 (mėnesių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės laikotarpį dirbti (pradėti dirbti), o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais savo veiksmais R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Šiais savo veiksmais R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Įvykio metu R. Š. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, M. Š. 2,41 promilės, J. A. 2, 99 promilių, T. J. 0,41 promilių. (b.l 113)

Iš Asmens kratos protokolo nustatyta, kad R. Š. atliekant asmens kratą rasta ir iš jo paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko kortelė SEB Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos odinė vyriška piniginė su joje esančiomis nuolaidų kortelėmis, raudonos spalvos nešiojama garso kolonėlė „Westorm“, nešiojamas rausvos spalvos žibintuvėlis, juodos spalvos žibintuvėlis, 3 raktų ryšulys su pakabukais, 4 raktų ryšulys su pakabukais, guminė apyrankė baltos spalvos, geltonos spalvos metalo grandinėlė su kryžiuku, metalinės monetos 8 Eur ir 63 ct (b. l. 123-127), kurie pagal pakvitavimą 2022 m. spalio 5 d. grąžinti R. Š. (b. l. 142).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų (BK 140 straipsnio 1 dalis ir BK 140 straipsnio 2 dalis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. Š. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą savo broliui M. Š. ir J. A., visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju R. Š., savo kaltę abiejų nusikalstamos veikos epizodų, tai yra tiek dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, tiek dėl BK 140 straipsnio 2 dalies pripažino pilnai.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534-397-2014). Iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad kaltinamasis R. Š. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė J. A. į veidą, bei į galvą, o jai pargriuvus ant žemės, kumščiu tris kartus sudavė jai į galvą bei kumščiu ne mažiau kaip šešis kartus sudavė jai į kairį šoną bei į kairę koją, taip padarydamas jai kraujosruva pakaušio dešinėje ir kraujosruva kairėje plaštakoje, tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtas aplinkybes nurodė ne tik nukentėjusioji J. A., įvykį matęs kaltinamojo brolis M. Š., bet ir teismo medicinos ekspertas nurodė, kad J. A. padaryta kraujosruva pakaušio dešinėje ir kraujosruva kairėje plaštakoje. Kraujosruvos padarytos paveikus kietais bukais daiktais <...> (b.l. 85-86). Taip pat teismas pažymi, jog kaltinamasis minėtas aplinkybes pripažino teismo posėdžio metu, jų neginčijo, nors teigė neprisimenantis kaip buvo, bet neneigė to, kas įvyko, todėl teismas vertindamas teismo medicinos eksperto išvadą, dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įvykį mačiusio liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, daro pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai J. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo R. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Š. ir M. Š. yra broliai – artimi giminaičiai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Š. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, padaryta paveikus kietu buku daiktu ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 60-61), kas reiškia, jog šį sužalojimą nukentėjusiajam padarė kaltinamasis R. Š.. Papildomi kaltinamojo R. Š. kaltės įrodomumą pagrindžiantys įrodymai yra ne tik liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo M. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga, bet ir paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas. Todėl teismas daro išvada, kad kaltinamasis R. Š. savo broliui M. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra tai, kad praeityje yra teistas 14 kartų (b.l. 157-168). Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarydavo neišnykus teistumui, daromos analogiško pobūdžio veikos, be to, skirtos tiek laisvės atėmimo bausmės su bausmės vykdymo atidėjimu, tiek arešto bausmės teigiamos įtakos nepadarė. Praeityje kaltinamasis yra baustas administracine tvarka (b. l. 176-179). Yra darbingo amžiaus, nedirba (b.l.180), registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 181). Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neabejotinai atskleidžia kaltinamojo R. Š. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pasikartojantis nusikalstamų veikų darymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės atėmimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64-1 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su dalimi bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, prieš tai pakeitus paskirtą laisvės apribojimo bausmę pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles ir paskiriant galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 228,22 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų gydymo atlyginti (b.l. 99-104). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiųjų J. A. ir M. Š. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. Š. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusioji J. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 87). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji labai išgyveno, negalėjo miegoti naktimis, buvo dideli skausmai. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji J. A. nurodė, kad per kilusį konfliktą jai buvo padaryti įvairūs sužalojimai: sumuštas veidas, spardyta galva, krūtinė, nugara, kojos, pilvas. Sužalojimo metu patyrė emocinį šoką. Išgyveno diskomfortą dėl padarytų sužalojimų. Jautė nepatogumus, įtampą, jautėsi nesaugi.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis R. Š. nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. A. smurtiniais veiksmais fizinį skausmą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat suprantama, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir nesaugumo jausmą.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (32 metų amžiaus, darbingo amžiaus), be to, tai, kad dėl kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 400 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką, nes sukėlus fizinį skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b.l. 138-139).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 4 d., 22.20 val., iki 2022 m. spalio 5 d., 14.19 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (b.l. 119-122; 140-141).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su Body kameros įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 302-303 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę R. Š. skirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridedant švelnesnę laisvės apribojimo bausmės dalį, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, prieš tai pakeitus paskirtą laisvės apribojimo bausmę pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles, R. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai R. Š. buvo sulaikytas nuo 2022 m. spalio 4 d. 22 val. 20 min. iki 2022 m. spalio 5 d. 14 val. 19 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 228,22 (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 22 ct) eurus Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios J. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. Š. nukentėjusiosios J. A. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su Body kameros įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.