- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-1997-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13953-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Č. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24407-1228/2025, pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Č. M. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti su atsakovu Č. M. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 449, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – D..
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2025 m. birželio 3 d. ir 2025 m. birželio 16 d. pateikė prašymus pratęsti procesinį terminą trūkumams pašalinti. 2025 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 449, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – D..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės R. M. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
5. Teismas nurodė, kad teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota: (i) pateikti informaciją apie hipotekas, kurių identifikavimo kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodyti kreditorius, kokių įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas minėtomis hipotekomis, įtraukti į bylą kreditorius trečiaisiais asmenimis; (ii) į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti ir ieškinyje nurodyti ne tik bendrus šalių kreditorius ir kreditorinius įsipareigojimus, bet ir kiekvieno iš šalies asmeninius kreditorius ir kreditorinius įsipareigojimus; (iii) pateikti duomenis apie šalių ar vienos iš šalies vardu įregistruotus turto areštus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2025 m. birželio 26 d. pateiktame patikslintame ieškinyje nepateikė duomenų apie aukščiau nurodytas hipotekas, į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė nė vieno šalių turimo bendro ar kiekvieno iš šalių asmeninio kreditoriaus, neaptarė turimų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo klausimų, taip pat nepateikė duomenų apie šalių ar vienos iš jų vardu įregistruotus turto areštus.
6. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiami klausimai, tarp jų – sutuoktinių prievolių pasidalijimo klausimai, kurie gali būti susiję tiek su vienos iš šalių, kaip sutuoktinių, asmeninių kreditorių, tiek bendrų kreditorių turtiniais interesais, o šių interesų apsaugai yra numatytas aiškus ir imperatyvus teisinis reguliavimas, įpareigojantis kreditorius informuoti ir įtraukti į bylą. Tai, kad šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kurios prievolės laikomos asmeninėmis ir kad kiekviena šalis atsakys tik savo asmeniniu turtu, nepaneigia galimybės sutuoktiniams įgyti bendrų prievolių, taip pat tai neatleidžia ieškovės nuo įstatyme numatytos pareigos nurodyti visus abiejų šalių tiek asmeninius, tiek bendrus kreditorius. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pabrėžė, kad ieškovės pareiga kreditorius informuoti apie bylos iškėlimą ir yra neatsiejamai susijusi su jos pareiga šiuos asmenis į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis. Trečiųjų asmenų (sutuoktinių asmeninių ar bendrų kreditorių) pasirinkimas reikšti ar ne reikalavimus ir atsikirtimus byloje yra jų įstatyme numatyta procesinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti tik būdami įtraukti į bylą. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentas, kad į bylą tretieji asmenys neįtrauktini, nes ieškovei neaišku, ar jie reikš savarankiškus reikalavimus. Į bylą kreditoriai visais atvejais privalo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, o proceso eigoje, priklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių (ar yra bendro turto, šalių turimų prievolių pobūdžiai ir pan.), tretieji asmenys gali suformuoti ir savarankiškus reikalavimus.
7. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą reikštų nepagrįstas išlaidas procese. Anot teismo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Susidariusių bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir trečiųjų asmenų susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra viena iš rizikų, kurias prisiima ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos procese susidaro jiems įgyvendinant savo teises – išreiškiant savo poziciją byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Dalyvavimo procese išlaidos negali būti laikomos kaip nepagrįstos, o asmuo ar asmenys, kuriems teks patirti naštą jas atlyginti, nustatomi priklausomai nuo bylos baigties.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, neįvykdė teismo nustatytos pareigos pašalinti teismo nurodytus procesinių dokumentų trūkumus, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė R. M. (toliau ir – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismo nustatytus trūkumus ieškovė pašalino, patikslintame ieškinyje nurodė informaciją apie sutartinę hipoteką, hipotekos rūšis: maksimalioji jungtinė hipoteka. Identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimai, kylantys iš 2025 m. sausio 14 d. susitarimo nepilnamečiam vaikui teikimo, išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pasirašytos tarp A. J. ir Č. M., patvirtinto 2025 m. sausio 21 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr. e2SP-1378-887/2025). Užtikrintos prievolės dydis: 10 000 Eur. Kita hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) yra užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iš 2023 m. lapkričio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. VAR202311-000027 BMW, X REIHE TP ID: 7158913 su tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais. Visiems kreditoriaus buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, įskaitant pagal hipotekos sutartis, jie (kreditoriai) nurodyti patikslintame ieškinyje.
9.2. Patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad bendrų prievolių nėra, prievolės aptartos ikivedybine sutartimi, nes tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta notarinė ikivedybinė sutartis. Šalys susitarė, kad pagal vienos iš šalių asmenines prievoles kita iš šalių neatsakys, jos lieka toliau šalims, bendrų prievolių nėra.
9.3. Duomenys apie įregistruotus turto areštus taip pat yra byloje, juos iš viešųjų registrų surinko pats teismas.
9.4. Šiuo atveju ginčo tarp šalių dėl turto nėra, visiems kreditoriams pranešta apie bylą, nei vienas iš kreditorių nepateikė jokių reikalavimų teismui dėl įstojimo į procesą, todėl ieškovė nemato pagrindo jų įtraukimui į procesą, o teismas savo iniciatyva jų neįtraukė. Šuo atveju, jei kreditoriai nuspręstų įstoti į procesą, jie turi teisę informuoti teismą ir pateikti teismui motyvuotą prašymą. Ieškovės nuomone, jie materialaus ar procesinio intereso neturi, nes priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo nepaveiks jų materialiųjų teisių ir pareigų, ypač vertinant notarinės formos ikivedybinės sutarties buvimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – D.. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu bendrų vaikų neturi, šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure sudarė ikivedybinę sutartį su visiškai atskiru turtiniu režimu, todėl bendro, dalintino turto ir įsipareigojimų neturi ir jie yra nedalinami.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuria nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė, kad:
12.1. ieškinyje turi būti nurodyti ne tik bendri sutuoktinių finansiniai įsipareigojimai ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti bendri sutuoktinių kreditoriai, bet ir asmeniniai šalių finansiniai įsipareigojimai ir asmeniniai kreditoriai;
12.2. ieškovė turi ieškinyje neaptartų neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Tuo atveju, jeigu ieškovė nurodytas prievoles kreditoriams yra įvykdžiusi, teismui privalo būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, priešingu atveju ieškovė įpareigotina patikslinti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jame nurodyti visus turimus tiek abiejų sutuoktinių bendrus, tiek ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius kreditorius ir pasisakyti dėl kiekvieno iš sutuoktinių turimų finansinių įsipareigojimų pobūdžio ir tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo. Ieškovė taip pat įpareigotina pranešti visiems turimiems kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, išsiunčiant patikslinto ieškinio su priedais kopiją ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
12.3. Teismas nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotos hipotekos, kurių identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nėra duomenų apie nurodytas hipotekas, kokių įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas šiomis hipotekomis ir kas yra kreditoriai. Todėl teismas įpareigojo ieškovę pateikti šią informaciją, informuoti kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimą ir įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis.
13. Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame palaikė savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – D.
14. Patikslintame ieškinyje, 11 punkte ieškovė nurodė savo 16 kreditorių, 12 punkte nurodė atsakovo žinomus du kreditorius. Patikslinto ieškinio 13 punkte ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure sudarė ikivedybinę sutartį su visiškai atskiru turtiniu režimu, todėl bendro, dalintino turto ir įsipareigojimų šalys neturi ir jie yra nedalinami. Patikslinto ieškinio 14.1 punkte ieškovė nurodė, kad teikia teismui duomenis apie kreditoriams pateiktus pranešimus apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, tačiau ieškovė neįtraukia kreditorių į bylą trečiaisiais asmenimis, nes nėra aišku, ar kreditoriai reikš savarankiškus reikalavimus, t. y bus šalimi pagal CPK 46 straipsnį, ar jie būtų trečiaisiais asmenimis, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų CPK 47 straipsnio tvarka.
15. Prie patikslinto ieškinio, be kita ko, yra pridėti duomenys apie pranešimus kreditoriams (13 priedas), duomenys iš hipotekos registro (14 priedas), duomenys apie kreditorius (15 priedas), informacija iš Nekilnojamojo turto registro (16 priedas), duomenys iš VĮ Registrų centro, Turto arešto aktų registro, kelių transporto registro, vedybų sutarčių registro, antstolių informacinės sistemos (17–21 priedai).
16. Skundžiama nutartimi teismas laikė ieškovės ieškinį nepaduotu, kadangi, anot teismo, ieškovė nepašalino teismo nustatytų trūkumų, t. y. ieškovė 2025 m. birželio 26 d. patikslintame ieškinyje nepateikė duomenų apie hipotekas, į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė nė vieno šalių turimo bendro ar kiekvieno iš šalių asmeninio kreditoriaus, neaptarė turimų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo klausimų, taip pat nepateikė duomenų apie šalių ar vienos iš jų vardu įregistruotus turto areštus.
17. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
18. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei), todėl priimant ieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti ieškinio turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan.
19. Pagal CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes pagal CK 3.126 straipsnio 1 dalį vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58-218/2015, Nr. e3K-3-5-916/2022). Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtraukti į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-514-684/2015, Nr. 3K-3-303-378/2019).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl turto padalijimo nėra pareikštas, vykdydama teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė tiek savo, tiek sutuoktinio kreditorius ir pateikė duomenis, kad jų kreditoriai ir antstoliai, vykdantys išieškojimus, yra informuoti apie santuokos nutraukimo procesą. Iš pridėtų dokumentų taip pat matyti, kad kreditoriams elektroniniu paštu išsiuntus pranešimą apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą, kartu buvo pridėtos ir patikslinto ieškinio su priedais kopijos.
22. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą nurodyti sutuoktinių (vieno iš jų) kreditorius ir informuoti juos apie pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo. Be to, teismui nusprendus, kad bylos išsprendimas gali turėti reikšmėms kitų asmenų teisėms bei pareigoms, jis turi teisę tokius asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenims savo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
23. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad ieškovė su patikslintu ieškiniu nepateikė duomenų apie turto hipotekas, kadangi ieškovė prie ieškinio pridėjo duomenis, gautus iš VĮ Registrų centro apie teismo minėtus hipotekos sandorius, ir duomenis apie įregistruotus turto areštus.
24. Apibendrinant aptartas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti duomenys jo priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti, iš ieškinio turinio yra aišku, kokių materialinių teisinių padarinių siekia ieškovė, aiški ir suprantama reikalavimų esmė, pagrindas ir ribos.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.