- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-360-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00421-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. W.
- Atsakovas
- The Royal Bank of Baltics
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „The Royal Bank of Baltics“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „The Royal Bank of Baltics“ administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Relina“ kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu paskirti baudą buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui W. R., šį prašymą grįsdama aplinkybe, jog, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, jis buvo įpareigotas per 15 dienų perduoti, tačiau neperdavė, bankroto administratorei viso įmonės turto ir dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui W. R. paskyrė 2 000 Eur baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti bankroto administratorei visą BUAB „The Royal Bank of Baltics“ turtą nevykdymą.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo W. R. pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtą 2 000 Eur baudą sumažinti maksimaliai. Nurodė, kad apie bankroto bylos iškėlimą įmonei sužinojo tik 2019 m. gruodžio 6 d., atstovavimo sutartį bankroto byloje sudarė 2019 m. gruodžio 9 d. Bendrovės vadovo atstovas 2019 m. gruodžio 11 d. susisiekė su bankroto administratore ir sužinojo apie bylos stadiją bei priimtus procesinius dokumentus. Teigė, kad visi BUAB „The Royal Bank of Baltics“ dokumentai yra pas įmonės apskaitą tvarkančius asmenis ir šiuos dokumentus jis pasirengęs perduoti bankroto administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl baudos panaikinimui paduoti; prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis gyvena užsienyje, jam nėra žinoma lietuvių kalba, nėra pateisinančios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nevykdė jam, kaip įmonės buvusiam vadovui, tenkančių pareigų nepateisinamai ilgą laikotarpį. Bankroto administratorė, kreipdamasi dėl baudos buvusiam įmonės vadovui paskyrimo, nurodė ir atitinkamai pagrindė aplinkybes, kad BUAB „The Royal Bank of Baltics“ vadovui W. R. buvo išsiųsti ir įteikti raginimai vykdyti teismo įpareigojimą perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, tačiau įpareigojimas liko neįvykdytas. Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „The Royal Bank of Baltics“ pabaigos.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde W. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-2953-431/2019; patenkinti suinteresuoto asmens 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškimą ir jam skirtą baudą panaikinti pilna apimtimi; netenkinus prašymo dėl baudos panaikinimo – maksimaliai sumažinti suinteresuotam asmeniui R. W. skirtą baudą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad abu, t. y. tiek 2019 m. gegužės 13 d., tiek ir 2019 m. birželio 28 d., bankroto administratoriaus pranešimai dėl bankroto bylos buvo išsiųsti ne visuotinai žinomu apelianto gyvenamosios vietos adresu, todėl nebuvo gauti. Šie pranešimai, visų pirma, privalėjo būti siunčiami suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu, kuris buvo tinkamai išviešintas, jį nurodant Juridinių asmenų registro išraše apie bankrutavusią bendrovę. Tačiau bankroto administratorė siuntė pranešimus kitu adresu, kuriuo veiklas vykdo keletas trečiųjų asmenų. Ir nors vieno iš jų akcininku yra R. W., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis asmeniškai atsiėmė jam skirtus dokumentus. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens elgesys nebuvo nesąžiningas. Tik sužinojęs apie jam paskirtą baudą, suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų – sudarė atstovavimo sutartį, atsakovas susisiekė su bankroto administratore, informavo apie pasirengimą bendradarbiauti ir įmonės dokumentus perduoti. Akcentavo, kad vienintelė bankrutavusios bendrovės kreditorė yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo nukentėjo sąžiningų kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
7. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pridėjo šiuos naujus įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos – 2019 m. gruodžio 23 d. juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija apie BUAB „The Royal Bank of Baltics“, Barkleys banko pranešimą dėl suinteresuoto asmens R. W. būsto hipoteka užtikrinto kredito (pateiktas be vertimo į valstybinę kalbą), Jungtinės Karalystės mokesčių, mokėjimų ir muitų institucijos (HM Revenue & Customs) pranešimus, siųstus tretiesiems asmenims adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pateikti be vertimų į valstybinę kalbą).
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
9. Paaiškintina, kad pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dokumentai, neišversti į lietuvių kalbą, yra netinkamas įrodymas, o teismas negali jais remtis, todėl šios nutarties 7 punkte nurodytų įrodymų, kurie pateikti ne valstybine kalba, teismas nepriima (CPK 198 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).
10. 2019 m. gruodžio 23 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija apie BUAB „The Royal Bank of Baltics“ apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, kadangi šis įrodymas gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo (ne)tenkinimo.
Dėl atskirojo skundo tenkinimo iš dalies
11. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti 2 000 Eur baudą, skirtą BUAB „The Royal Bank of Baltics“ buvusiam vadovui R. W. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą BUAB „The Royal Bank of Baltics“, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Relina“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įpareigojo BUAB „The Royal Bank of Baltics“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. BUAB „The Royal Bank of Baltics“ dokumentai ir turtas bankroto administratoriui perduoti nebuvo.
13. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „The Royal Bank of Baltics“ kreditorių sąrašas, kurį sudaro vienas antros eilės kreditorius VMI, kurio kreditorinio reikalavimo dydis sudaro 8 975,04 Eur. Tos pačios dienos teismo nutartimi buvo nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, kadangi įmonė neturi jokio turto, todėl negalės apmokėti teismo bei administravimo išlaidų. 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
14. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017).
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra paduotas iki JANĮ įsigaliojimo, jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki JANĮ įsigaliojimo, nuostatos.
16. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896,00 Eur baudą. Teismų praktikoje pažymėta, kad aptartos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).
17. Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija nustatyta, kad BUAB „The Royal Bank of Baltics“ įsteigta 2007 m. spalio 19 d. Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas nuo jos įsteigimo momento iki šios dienos juridinių asmenų registre yra nurodomas R. W.. Ginčo dėl to nėra. Suinteresuotas asmuo neginčija, kad būtent jam teko pareiga iškėlus bankroto bylą bei įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai perduoti bankroto administratorei bankrutavusios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
18. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais pateikti 2013 metais, o iki 2013 metų – buvo teikiami nereguliariai. Ieškovė VMI priėmusi sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimą dar 2018 m. sausio 31 d. pateikė jį vykdymui antstoliui G. P., kuris 2019 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0019/18/00633 išieškotojui VMI dėl išieškojimo negalimumo.
19. Suinteresuotas asmuo, ginčydamas pirmosios instancijos nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl baudos panaikinimo nurodė, kad bankrutavusios bendrovės kreditorių interesai nebuvo pažeisti dėl jo pareigos nevykdymo, kadangi įmonė turi vienintelį kreditorių, kuris ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bei kad byloje nėra nustatyta akivaizdaus jo nesąžiningumo fakto ir nenoro bendrauti su bankroto administratore perduodant įmonės turtą ir dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, visgi, jo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindą paneigti, kad teismo nustatytas įpareigojimas bendrovės vadovui įvykdytas nebuvo, todėl visiškai baudos panaikinti teisinio pagrindo nėra.
20. Pagal bankroto administratorės, kartu su prašymu dėl baudos skyrimo, pateiktus dokumentus apie pranešimų BUAB „The Royal Bank of Baltics“ R. W. siuntimo nustatyta, kad bankroto administratorė nurodytam asmeniui dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Siuntos gavimo faktą patvirtina siuntų sekimo informacija www.post.lt. Visgi, nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad siuntų sekimo informacija nepatvirtina, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti jam asmeniškai, kadangi pagal siuntų sekimo informaciją 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. liepos 1 d. pašto siuntos buvo išsiųstos į gavėjo pašto dėžutę.
21. Procesiniai dokumentai Jungtinėje Karalystėje įteikiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, kuriuo siekiama pagerinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose perdavimą ir įteikimą valstybėse narėse, nuostatomis (toliau – Reglamentas). Vadovaujantis šio Reglamento nuostatomis dokumentai yra įteikiami pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors įteikimas dokumentų išsiunčiant / paliekant juos pašto dėžutėje atitinka Reglamento nuostatas dėl dokumentų įteikimo, realiai ji gali adresato ir nepasiekti.
22. Pastebėtina ir tai, kad pagal Juridinių asmenų registro informaciją R. W. gyvenamoji vieta yra – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo adresu bankroto administratorė jam siuntė pranešimus. Suinteresuoto asmens paaiškinimais, apie bankroto bylą jis sužinojo tuomet, kai grįžo į biurą po darbinių kelionių. Buvęs bendrovės vadovas buvo visiškai tikras, kad su valstybės biudžetu yra tinkamai atsiskaityta ir neįtarė, kad gali būti likęs įsiskolinimas.
23. 2019 m. gruodžio 9 d. R. W. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu S. G.. Atstovavimo sutartis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikta 2019 m. gruodžio 11 d. Su prašymu dėl paskirtos baudos panaikinimo R. W. į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 17 d. Suinteresuoto asmens atstovas kreipėsi į bankroto administratorę dėl informacijos apie bankroto bylą pateikimo. Šie duomenys ir suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad byloje nėra konstatuotas jo akivaizdus nesąžiningumas ir neveiklumas, teismo sprendimo privalomumo ignoravimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje cituodamas tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką ir nekonstatavo suinteresuoto asmens akivaizdaus nesąžiningumo ir teismo sprendimo privalomumo ignoravimo.
24. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo gyvena užsienyje, jam nėra žinoma lietuvių kalba, nėra pateisinančios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nevykdė jam, kaip įmonės buvusiam vadovui, tenkančių pareigų nepateisinamai ilgą laikotarpį. Ir su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
25. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
26. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad suinteresuoto asmens argumentai dėl baudos panaikinimo yra iš dalies pagrįsti, tačiau pasakytina ir tai, kad būdamas rūpestingas ir atidus bendrovės vadovas turėjo pareigą domėtis įmonės finansine būkle, teikiamais įpareigojimais bei imtis veiksmų, siekiant užtikrinti paskirtų įpareigojimų įvykdymą bei atitinkamai bendrovei siunčiamais dokumentais. Kaip įmonės vadovas, tikėdamas, kad yra pilnai atsiskaitęs su valstybės biudžetu, neketindamas toliau vykdyti jokios ūkinės komercinės veiklos, turėjo imtis priemonių, kad įmonė būtų išregistruota, likviduota arba sustabdyta jos veikla ir pan. Įmonės, realiai nevykdančios jokios ūkinės komercinės veiklos, egzistavimas rinkoje iškreipia teisinius ir ekonominius santykius.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo visiškai panaikinti R. W. paskirtą baudą, tačiau yra pagrindas ją sumažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti R. W. prašymą dėl baudos panaikinimo iš dalies ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki 1 000 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti ir sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „The Royal Bank of Baltics“ vadovui W. R. paskirtą baudą iki 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų).