- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-5461-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00611-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, E. R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir pareiškėja, VĮ „Turto bankas“) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, kad VĮ Turto bankas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Turto bankas, siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko informaciją bei dokumentus. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2024 m. kovo 18 d. informavo, kad namą, kuriame yra šis butas, (duomenys neskelbtini) duomenimis 1965 m. pastatė (duomenys neskelbtini), name yra suformuoti 8 butai, iš kurių šeši buvo privatizuoti pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas savivaldybės nuosavybėn., o buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentai iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo negauti, seniūnijos duomenimis bute gyvena E. R. šeima (VĮ Turto bankas taip pat gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiųstą E. R. prašymą dėl Turto banko procedūrų dėl šio buto sustabdymo). 2024 m. kovo 20 d. susisiekus su E. R. šeima telefonu, suinteresuoto asmens sutuoktinė patvirtino, kad dokumentų, patvirtinančių buto privatizavimą, jie neturi ir archyvuose nerado, veiksmų dėl turto įteisinimo savo vardu nesiims. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1965 m., kaip minėta, šeši butai buvo privatizuoti, tačiau dėl pareiškėjo nurodomo buto nėra jokių duomenų apie privatizavimą. Pareiškėjo įsitikinimu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Šiuo atveju nėra duomenų apie buto privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad jis liko valstybės nuosavybe. Butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad iš pareiškėjos su pareiškimu pateiktų dokumentų uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, bei nustačius, jog šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas, tačiau nuosavybės teisės į šį butą nėra įregistruotos, žodžiu kreipėsi į bute su šeima gyvenantį E. R., bei po to į valstybės įmonę Turto bankas. Nepaisant to, jog nuosavybės teisės į šį butą nėra įregistruotos, nuo to momento, kuomet namo bendro naudojimo objektų administratore buvo paskirta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, šio buto naudotojai mokėjo administratorei priskaičiuotus mokesčius. Šiuo metu – 2024 m. balandžio 2 d. įsiskolinimo už teikiamas būsto administravimo, pastato priežiūros, bei kaupiamųjų lėšų surinkimo paslaugas nėra. Kaip ir nurodyta pareiškime – butu naudojasi suinteresuotas asmuo E. R., jis moka už komunalinius patarnavimus. E. R. buvo paskatintas kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, į (duomenys neskelbtini), bei archyvų įstaigas, kad būtų gauta duomenų apie galimą šio buto privatizavimą E. R. motinai ar tėvui sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau kiek yra žinoma, tokius faktus patvirtinančių dokumentų nebuvo rasta bei butu besinaudojantys asmenys nesikreipė į valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo, ar į teismą dėl įgyjamosios senaties, ar kitokio juridinio fakto nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, neprieštarauja, jog teismo būtų patenkintas.
4. Suinteresuotas asmuo E. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
7. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 27 d. raštą (duomenys neskelbtini) esančioje namų ūkio knygoje Nr.6 namų ūkis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas G. R. vardu. Namų ūkio knygoje įrašyti šeimos nariai: žmona I. R., dukra I. R., sūnus E. R., sūnus L. R. (el. b. l. 8-9).
9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos (el. b. l. 11).
10. Pagal 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo raštą G. R. ir I. R. 1991-1995 m. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartis ar 1991-1995 m. sprendimas/potvarkis dėl buto skyrimo/išnuomojimo (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose, Ukmergės valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose nerasti (el. b. l. 12-13).
11. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 18 d. rašto ir jo priedų matyti, kad butas yra daugiabučiame name, kurį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) turimais duomenimis 1965 m. pastatė (duomenys neskelbtini). Butą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininkas 1997 m. gegužės 12 d. perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn, vėliau – 2005 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu jisbuvo perduotas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn. Seniūnijos turimais duomenimis, bute gyvena E. R. su šeima. Administracijos prašymu,bute gyvenantys asmenys pateikė turimus dokumentus: kadastro duomenų bylą, I. R. prašymą leisti privatizuoti butą (el. b. l. 20-46).
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.
13. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, E. R. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ar kita teise nevaldo. Duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų pradėję procesą dėl šio turto perdavimo jiems nuosavybės teise, nepateikta. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje duomenų, kad turtu naudotųsi į bylą neįtraukti asmenys, nėra. Byloje nenustatyta apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.
14. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.