- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-113-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39623-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. S.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmių dalimis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, L. S. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį draudimą taikant visą laisvės atėmimo bausmės laiką bei nurodytą terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos;
konfiskuotas automobilis ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini).
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 18.40 val. iki 18.41 val., nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu jam nustatyta mažiausia koncentracija – 1,98 promilės etilo alkoholio).
1.1. Be to, L. S., nuteistas už tai, kad žinodamas, jog jam 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia priemone vairuoti transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2022 m. balandžio 3 d., jis 2019 m. rugsėjo 14 d., 18.41 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių neblaivumas), nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį; peržiūrėti realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, teisėtumą; taikyti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nebuvo visiškai objektyvus, todėl prašoma dar kartą patikrinti bausmių skyrimo taisyklių laikymąsi bei nustatyti, kokiais pagrindais jam nebuvo taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Apeliantas pažymi, kad jo sugyventinė šiuo metu laukiasi, artimiausiu metu yra numatyta jų civilinė santuoka. Jis yra vienintelis jaunos šeimos maitintojas, todėl, mano, jog teismas galėjo jam taikyti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, paliekant jį laisvėje, o ne izoliuojant nuo visuomenės.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nagrinėjamoje byloje L. S. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatytas 1,98 promilės neblaivumas) ir tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apeliantas dėl jam inkriminuotų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažįsta ir jos neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – realiu laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nebuvo visiškai objektyvus, todėl prašoma dar kartą patikrinti bausmių skyrimo taisyklių laikymąsi ir taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytus prašymus, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės individualizavimo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą L. S., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. S. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį. Apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino L. S. asmenybę, t. y. jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas, šeiminę padėtį ir kt. aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo L. S. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Šiuo atveju faktas, jog apeliantas sudarė civilinę santuoką ir susilaukė vaiko, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai L. S. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-449/2019 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. S., nors ir yra jauno amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau jau ne vieną kartą teistas (1 t., b. l. 77-91). Taigi, jis sistemingai nusikalsta nuo pat pilnametystės. Jo daromose nusikalstamose veikose dominuoja nusikaltimai nuosavybei, taip pat smurtiniai nusikaltimai, o paskutiniai trys teistumai yra iš esmės analogiški, t. y. vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. taip pat pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam. Tai jau ketvirtas kartas per vienerių metų laikotarpį, kai apeliantas, visiškai nepaisydamas Kelių eismo taisyklių imperatyvų, vairuoja padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, būdamas neblaivus. Pirmąjį kartą L. S. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, antrąjį kartą – 1,55 promilės, trečią kartą – 2,16 promilių, ketvirtą – 1,98 promilės. Visus minėtus kartus nuteistasis savo kaltę pripažino, teigė, jog gailisi ir daugiau tokie jo veiksmai nepasikartos. Tai buvo įvertinta skiriant L. S. bausmę, t. y. pirmąjį kartą paskirta arešto bausmė, vėliau – laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant konkrečiam terminui. Tačiau švelnus baudžiamumas nuteistajam nebuvo veiksmingas ir jis toliau vykdė nusikalstamas veikas, tame tarpe ir analogiškas, kas patvirtina, jog paskutinis įvykdytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. L. S., nors deklaratyviai teigia besigailintis dėl savo neteisėto poelgio, iš tiesų kritiškai susidariusios situacijos nevertina ir jokių veiksmų, siekiant keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, nesiima. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, jog nemano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, t. y. alkoholinius gėrimus vartoja tik savaitgaliais (1 t., b. l. 66). Tokios nuteistojo nuostatos tik patvirtina, kad jis negeba identifikuoti turimos problemos ir jos efektyviai spręsti, kas sudaro pagrindą manyti, jog L. S. būnant laisvėje, jo nusikalstamas elgesys kartosis.
11. Negebėjimą laikytis teisės aktų nuostatų patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 131-135), kuris patvirtina, kad apeliantas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairių nusižengimų padarymų, dalis kurių buvo įvykdyti taip pat apsvaigus nuo alkoholio. Sodros duomenimis L. S. dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą pradėjo tik 2018 m. spalio mėnesį (1 t., b. l. 142), anksčiau niekur nedirbo, taigi jo darbinių santykių negalima laikyti pastoviais ar ilgalaikiais. Nors šiuo metu nuteistasis yra sudaręs civilinę santuoką su K. L., tačiau bylos medžiaga liudija, kad 2019 m. gegužės 27 d. jis yra smurtavęs tuo metu dar sugyventinės K. L. atžvilgiu, dėl ko buvo nuteistas 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Todėl teigti, kad L. S. yra saistomas stipriais, pagarba vienas kitam grįstais šeiminiais santykiais, nėra objektyvu. (duomenys neskelbtini) gimęs apelianto kūdikis nemažina jo asmenybės pavojingumo ir visų L. S. charakterizuojančių duomenų kontekste neleidžia švelninti jam paskirtos bausmės ar keisti jos atlikimo formą, nes iš esmės jokie itin teigiami pokyčiai nuteistojo gyvenime nėra nustatyti.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. L. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas iš viso yra taikytas jau ne vieną kartą, tačiau nei vienas iš minėtų atvejų nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, todėl dar kartą taikyti tą patį nuteistajam visiškai neveiksmingą institutą nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad L. S. paskirtoji vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.