Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-767-478/2015

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09111-2015-3

NUOSPRENDIS

2015 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Šatkienei, nuteistojo M. Č. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Č. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė M. Č. sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 21 d. teismo nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi bausmes dalinai sudedant ir galutinė bausmė M. Č. paskirta - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, į paskirtą bausmę įskaitant pagal 2013 m. birželio 21 d. teismo nuosprendį atliktą bausmę.

Nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 1449,28 eurų sumai tenkintas pilnai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad 2014-07-15 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), apgaule, neketindamas atsiskaityti su pardavėju, raštu sudarydamas transporto priemonės pirkimo sutartį su nukentėjusiuoju R. N., susitarė su juo dėl motociklo „Husaberg“ pirkimo ir, žadėdamas sumokėti 5000 litų per keturis mėnesius, įtikino nukentėjusįjį R. N. perleisti naudotis motociklu „Husaberg“, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – motociklą „Husaberg“, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. 5000 Lt (1449,28 eurų) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

M. Č., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta teisingai, tačiau padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis bausmių subendrinimo dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Dėl M. Č. apeliacinio skundo.

M. Č. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirti švelnesnę bausmę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. Č. už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas ne pirmą kartą, padarytas nusikaltimas yra nesunkus, naujas nusikaltimas padarytas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl nusprendė, kad M. Č. nėra linkęs taisytis, būdamas laisvėje, ir paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatyta mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Be to, kaip jau minėta, nuteistajam paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina ir tai, jog bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į M. Č. ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas, bausme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Nors nuteistasis skunde nurodo, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo požiūris į gyvenimą pasikeitė, tačiau kaip jau minėta ankščiau, į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino skundžiamame nuosprendyje, todėl aukštesnysis teismas nesutikti su M. Č. paskirta bausme ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl bausmių bendrinimo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, M. Č. paskirtą bausmę subendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę M. Č. paskyrė - terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, į paskirtą bausmę įskaitant pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį atliktą bausmę. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 63 straipsnio 9 dalis, pagal kurią bausmes bendrino pirmos instancijos teismas, nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. Č. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2014-07-12, t. y., neatlikęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės (šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams), todėl šiuo atveju turėjo būti taikomos BK 64 straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės. BK 64 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog skundžiamame nuosprendyje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta per Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. Č. paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, kadangi turėjo vadovautis BK 64 straipsniu, ir dėl to apeliantui buvo paskirta neteisinga bausmė, todėl ši klaida ištaisytina, pakeičiant Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies taip pat šalintina tai, kad M. Č. į paskirtą bausmę įskaityta pagal 2013 m. birželio 21 d. teismo nuosprendį atlikta bausmė, nes BK 64 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. BPK 320 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Šioje byloje tokių skundų negauta, todėl M. Č. padėtis negali būti pabloginta. Kadangi taikant BK 64 straipsnio nuostatas atliktoji bausmės dalis į bausmės laiką nėra įskaitoma, todėl, taikant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, M. Č. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina mažesnė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, nei skundžiamame nuosprendyje. Iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio skelbimo dienos M. Č. yra atlikęs 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, jo neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai 20 dienų.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam M. Č., išlaidas iki 2015 m. spalio 20 d. sudaro 50,14 Eur (b. l. 118). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. Č. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir į paskirtos bausmė laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį - 1 (vieną) mėnesį, ir paskirti M. Č. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.