Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-11 · Administracinė byla Nr. eI3-2339-983/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
eI3-2339-983/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09543-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2339-983/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09543-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21R-589 (AG-484/02-2022) (toliau – ir 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas) dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas ir ginčą iš spręsti iš esmės – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2022 m. liepos 22 d. raštą Nr. BR6-5944 (toliau – ir 2022 m. liepos 22 d. sprendimas) dalyje dėl sankcijos pritaikymo pagal Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. Nr. 3D-286 įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 53.10 papunktį ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti išmokas už 2021 m. Ekologinio ūkininkavimo programoje už daugiamečių žolių sėklai skirtus plotus, taikant sankcijas minėtų taisyklių 53.8 papunkčiu ir iš naujo įvertinti išmokas prašomo panaikinti atsakovės sprendimo dalyje.

Nurodo, kad nesutinka su NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimu. Pareiškėja šiuo sprendimu sužinojo, jog atsakovė 2021 m. administruodama tiesioginių išmokų paraišką, pritaikė sankciją pagal Taisyklių 53.10 papunktį, tačiau turėjo taikyti Taisyklių 53.8 papunktį, kuriame nurodyta, jog jei paramos gavėjas, pretenduojantis gauti išmoką už javus ir (arba) daugiametes žoles sėklai, įgyvendina šių Taisyklių 27 punkto bei Taisyklių 27.1 arba 27.2 papunkčio reikalavimus, tačiau iki kitų metų birželio 1 d. Agentūrai nepateikia VATŽŪM pagal dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus išduoto galutinio „Sėklos sertifikato“ už daugiametes žoles mokama 50 proc. daugiametėms žolėms sėklai numatyto dydžio kompensacinė išmoka (kas sudaro 273 Eur/ ha /2), o už deklaruotų javų dėklai plotą mokama kaip už javus, jeigu pasėlis yra sudarytas iš šių Taisyklių 2 priedo II skyriuje nuodytų augalų. NMA argumentuoja, kad būtina atitikti visus Taisyklių 27 punkto reikalavimus, ir tik pavėluotai pristačius sertifikatą NMA taikytų Taisyklių 53.8 papunkčio sankciją. Visgi, pareiškėjos vertinimu, Taisyklių 53.8 papunktyje kaip tik ir apibrėžiamos sankcijos, kurios taikomos jei nėra įgyvendinti 27 punktai, tai yra, kai išduotas aprobacijos aktas, sudaryta auginimo sutartis, bet nėra „Sėklos sertifikato“. Pareiškėjos atveju, sėkla neatitiko privalomų daigumo reikalavimų ir nebuvo sertifikuota, tačiau kiti veiksmai buvo atlikti pagal nustatytus reikalavimus.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendime nurodyta aplinkybe, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikomas Taisyklių 53.8 papunktis, kadangi turėjo būti taikomas Taisyklių 53.10 papunktis. Teigia, jog 180577-2421 esantis laukas Nr. 1 (deklaruotas 1,55 ha DOB (dobilai) buvo ekologiškai sertifikuotas, tačiau ko gero aprobacijos metu Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo nepažymėtas aprobacijos akte požymis, kad laukas elektroninis, kadangi aprobavimo akto kopijos ūkyje patikros metu ir vėliau pareiškėja negauna tiesiogiai, todėl tos klaidos laiku negalėjo pamatyti ir pataisyti. Pareiškėja sutinka, kad už minėtą lauką nebūtų perskaičiuotos išmokos, tačiau likę 50,50 ha ekologiniai dobilų pasėlių plotai buvo aprobuoti.

Pažymi, jog pagal 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 30 d. prašymus pareiškėjos 2021 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai ir nepagrįstai nuspręsta pareiškėjai išmokėti paramą tik už 2,95 ha plotą pagal Priemonę už daugiametes sumas sėklai buvo nuspręsta taikyti Taisyklių 53.8 punktą.

Pastebi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-8841-1064/2022, kurioje yra reiškiamas reikalavimas panaikinti Komisijos 2022 m. spalio 11 d. Nr. 21R-534 (AG-484/02-2022) sprendimą dalyje (dėl sprendimo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 4960529 „Dėl skirtos išmokų sumos“ panaikinimo netenkinti ir atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 5 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, kurio prašoma panaikinti NMA 2022 m. birželio 5 d. Nr. 4960529 sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos“).

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakydama į pareiškėjos argumentą, jog NMA, vertindama pareiškėjos 2021 m. paraišką ir priimdama 2022 m. birželio 5 d. sprendimą, taikė netinkamą 2021 m. Taisyklių papunktį, t. y. vietoje 2021 m. Taisyklių 53.10 papunkčio, turėjo taikyti 53.8 papunktį, pažymi, jog Taisyklių 53.8 papunktyje nustatyta, jog „jei paramos gavėjas, pretenduojantis gauti išmoką už javus ir (arba) daugiametes žoles sėklai, įgyvendina šių taisyklių 27 punkto bei šių taisyklių 27.1 arba 27.2 papunkčio reikalavimus, tačiau iki kitų metų birželio 1 d. Agentūrai nepateikia VATŽŪM pagal dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus išduoto galutinio „Sėklos sertifikato“ už daugiametes žoles mokama 50 proc. daugiametėms žolėms sėklai numatyto dydžio kompensacinė išmoka, o už deklaruotų javų dėklai plotą mokama kaip už javus, jeigu pasėlis yra sudarytas iš šių Taisyklių 2 priedo II skyriuje nuodytų augalų. Įvertinus tai, kad nėra įvykdytas 2021 m. Taisyklių 27.1/27.2 papunkčių reikalavimas – pareiškėja nepateikė sėklos sertifikato, parama už 50,50 ha plotą pagal Priemonę už daugiametes žoles sėklai negali būti skiriama. Už šį plotą skiriama parama pagal Priemonę už daugiamečių žolių įsėlį, vadovaujantis 2021 m. Taisyklių 53.10 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog „jei paramos gavėjas, pretenduojantis gauti išmoką už javus ir (arba) daugiametes žoles sėklai, einamaisiais metais yra įtrauktas į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, bet pasėliui, už kurį prašo paramos, VATŽŪM nėra išdavusi pasėlio aprobavimo akto ir (arba) nėra sudaręs augalinės dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutarties, kaip nurodyta šių Taisyklių 27.2 papunktyje, kompensacinė išmoka už deklaruotų daugiamečių žolių sėklai plotą mokama kaip už daugiamečių žolių įsėlį, jeigu jį sudaro šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodyti augalai, o kompensacinė išmoka už deklaruotų javų sėklai plotą mokama kaip už javus, jeigu pasėlis yra sudarytas iš šių taisyklių 2 priedo II skyriuje nurodytų augalų“.

Teigia, jog už kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 180577-2421 esantį lauką Nr. 1 (deklaruotas 1,55 ha DOB (dobilai) plotas) parama pagal Priemonę nėra mokama, kadangi NMA gautame 2021 m. spalio 1 d. VATŽŪM rašto Nr. 1S-1748 „Dėl duomenų pateikimo“ (reg. Nr. BR5.2-16947) sąraše (apie aprobuotus sėklinius pasėlius už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) nėra informacijos, kad šio lauko sėkliniam pasėliui yra išduotas aprobavimo aktas.

Informuoja, kad VATŽŪM aprobavimo aktus išduoda, kai prašyme aprobuoti sėklinį pasėlį nurodyta, kad sėklinis pasėlis yra „ekologinis“. Pareiškėjos pateiktame 2021 m. rugpjūčio 4 d. aprobavimo akte Nr. LT-P/21/603/82-2233 nėra nurodyta, kad tai ekologinis pasėlis. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė NMA sėklos sertifikato, kuriame būtų nurodyta, kad sėkla teisės aktų nustatyta tvarka galutinai sertifikuota, todėl NMA pagrįstai vertindama pareiškėjos 2021 m. paraišką ir priimdama 2022 m. birželio 5 d. sprendimą, taikė 2021 m. Taisyklių 53.10 papunktį.

NMA nuomone, 2022 m. liepos 22 d. sprendimas nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies prasme (administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), nes juo NMA neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. NMA skundžiamu 2022 m. liepos 22 d. sprendimu pateikė pareiškėjai informaciją apie 2019–2021 m. paraiškų vertinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagal 2019–2021 m. Paraiškas apskaičiuotas mokėtinas sumas, tačiau neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo. Galutiniai 2019–2021 m. paraiškų vertinimo rezultatai, apskaičiuotos mokėtinos sumos ir taikomos sankcijos buvo nurodytos atitinkamai 2020 m. vasario 26 d. sprendime, 2021 m. kovo 12 d. sprendime ir 2022 m. birželio 5 d. sprendime, dėl kurių pagrįstumo ir teisėtumo ginčo šioje byloje nėra.

Tvirtina, jog pati pareiškėja nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-8841-1064/2022, kurioje reiškiamas reikalavimas panaikinti Komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje gautas pareiškėjos atstovo prašymas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta Vilniaus apygardos administracinė byla Nr. I3-10801-1064/2023, kurioje reiškiamas reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. spalio 11 d. Nr.

21R-534 (AG-484/02-2022) sprendimą ir atnaujinti terminą skundui pateikti dėl NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 4960529 „Dėl skirtos išmokų sumos“ ir 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. BR6-4359157 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ apskundimo ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 4960529„Dėl skirtos išmokų sumos“ ir 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. BR6-4359157 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ apskundimo. Nurodoma, kad šios administracinės bylos tarpusavyje yra susijusios, kadangi jose sprendžiamas klausimas, kurie administraciniai aktai, ar NMA 2022 m. liepos 22 d. aktas, kuris ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI3-2339-983/2023 ar NMA 2022 m. birželio 5 d. ir 2021 m. kovo 12 d. sprendimai, kurie ginčijami administracinėje byloje Nr. I3-1801-1064/2023 sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-629/2020; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-586-415/2020). Atitinkamai šiuo atveju prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos ir pareiškėjos atstovo nurodytos administracinės bylos Nr. I3-1801-1064/2023 nenustatytas, teismas šioje byloje turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti šioje byloje ginčijamo akto teisėtumą, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. BR6-5944 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21R-589 (AG-484/02-2022) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pateikė NMA 2020 m. gegužės 25 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 20-1011845147-1.

Apie apskaičiuotą paramą ir taikomas sankcijas pagal 2020 m. paraišką pareiškėja buvo informuota NMA 2021 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. BR6-4359157 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

Pareiškėja pateikė NMA 2021 m. birželio 7 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 21- 1011845147-1.

Apie apskaičiuotą paramą pagal 2021 m. paraišką pareiškėja buvo informuota NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 4960529 „Dėl skirtos išmokų sumos“.

2022 m. birželio 7 d. NMA buvo gautas pareiškėjos 2022 m. birželio 7 d. prašymas (reg. Nr. BR5.1-9121) dėl pagal pareiškėjos 2021 m. paraišką priklausančios paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ už daugiamates žoles sėklai išmokėjimo.

NMA 2022 m. birželio 30 d. gautas pareiškėjos prašymas (reg. Nr. BR5.1-10365) dėl paramos pagal Priemonę apskaičiavimo pagal 2019–2021 m. paraiškas.

NMA, atsakydama į abu pareiškėjos prašymus, 2022 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. BR6-5944 pateikė pareiškėjai informaciją apie pareiškėjos 2019–2021 m. paraiškas.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2021 m. kovo 12 d. sprendimu, 2022 m. birželio 5 d. sprendimu bei 2022 m. liepos 22 d. sprendimu pateikė skundą Komisijai.

Komisija 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 19R-2153 (AG-484/02-2022) NMA informavo, kad Komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 21R-534 (AG-484/02-2022) (toliau – Komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimas) netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NMA 2021 m. kovo 12 d. sprendimo ir 2022 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti NMA 2021 m. kovo 12 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 5 d. sprendimą.

Komisija 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21R-589 (AG-484/02-2022) pareiškėjos skundą dalyje dėl NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, kitoje dalyje bylą nutraukė.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimu bei Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu, 2022 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą/Komisiją nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą/Komisiją priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, LVAT 2014 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-486/2014).

Pareiškėja skunde nurodo, kad NMA, vertindama pareiškėjos 2021 m. paraišką ir priimdama 2022 m. birželio 5 d. sprendimą, taikė netinkamą Taisyklių papunktį, t. y. vietoje Taisyklių 53.10 papunkčio, turėjo taikyti Taisyklių 53.8 papunktį.

Bylos medžiaga patvirtina, jog skundžiamame 2022 m. liepos 22 d. sprendime išsamiai paaiškinamos visos aplinkybės, t. y. Agentūra atsakydama į 2022 m. birželio 7 d. prašymą bei 2022 m. birželio 30 d. prašymą, ginčijamu 2022 m. liepos 22 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad jos 2021 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai, išmokant paramą už 2,95 ha plota pagal Priemonę, įvertinus pateiktą sėklos sertifikatą, Nr. SK-1192. Agentūra, rėmėsi 2021 m. Taisyklių 53.8 papunkčiu, 27 punktu ir 27.1-27.2 papunkčiais bei nurodė, jog įvertinus tai, kad nėra įvykdytas 2021 m. Taisyklių 27.1/27.2 papunkčio reikalavimas, t. y. pareiškėja nepateikė sėklos sertifikato, parama už 50,50 ha plota pagal Priemonę už daugiametes žoles sėklai negali būti skiriama. Už šį plota skiriama parama pagal Priemonę už daugiamečių žolių įsėlį, vadovaujantis 2021 m. Taisyklių 53.10 papunkčiu. Taip pat informavo, jog KŽS Nr. 180577-2421 esantį lauką Nr. 1 (deklaruotas 1,55 ha DOB (dobilai) plotas) parama pagal Priemone nėra mokama, kadangi Agentūros gautame 2021 m. spalio 1 d. VATŽŪM rašto Nr. 1S-1748 ,,Dėl duomenų pateikimo“ sąraše (apie aprobuotus seklinius paselius už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) nėra informacijos, kad šio lauko sėkliniam pasėliui yra išduotas aprobavimo aktas. VATŽŪM aprobavimo aktus išduoda, kai prašyme aprobuoti sėklinį paseli nurodyta, kad sėklinis pasėlis yra „ekologinis“, o pareiškėjos pateiktame 2021 m. rugpjūčio 4 d. aprobavimo akte Nr. LI-P/21/603/82-2233 nėra nurodyta, kad tai ekologinis pasėlis. Be kita ko, iš 2022 m. liepos 22 d. sprendimo dalies, kurioje pasisakoma dėl paramos pagal Priemonę pagal 2021 m. paraišką, matosi, kad apie paramos apskaičiavimą pareiškėja informuota dar NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimu.

Įvertinus ginčijamo NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimo turinį, matyti, kad jame nėra suformuluotų jokių pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių. Šiuo atveju NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimas nelaikytinas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos VAĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, nes juo atsakovė neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo, nepanaikino, nesukūrė, pareiškėjai teisių ir pareigų, o pateikė pareiškėjai informaciją. Skundžiamame 2022 m. liepos 22 d. sprendime akcentuojama, jog apie 2020 m. paraiškos vertinimo rezultatus, pareiškėja informuota Agentūros 2021 m. kovo 12 d. sprendimu, o apie 2021 paraiškos vertinimo rezultatus, pareiškėja informuota Agentūros 2022 m. birželio 5 d. sprendimu. Todėl, vadovaujantis minėtų kriterijų visuma, pripažintina, jog ginčijamas NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių.

Nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė, administruodama tiesioginių išmokų 2021 m. paraišką, netinkamai pritaikė sankciją pagal Taisyklių 53.10 papunktį ir turėjo taikyti Taisyklių 53.8 papunktį, tačiau teismas pabrėžia, jog ši pareiškėjos pateikta argumentacija būtų aktuali ginčijant NMA 2021 m. birželio 5 d. sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pati pareiškėja skunde pripažįsta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-8841-1064/2022, kurioje reiškiamas reikalavimas panaikinti Komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimą. Taigi, iš šių pareiškėjos veiksmų matyti, jog pareiškėja supranta, kad teisines pasekmes jai sukelia būtent NMA 2022 m. birželio 5 d. sprendimas, o ne šioje byloje ginčijamas NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimas.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas.

LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas vertina, jog, kaip buvo minėta prieš tai, pagal savo turinį 2022 m. liepos 22 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame tik cituojami ankstesni NMA sprendimai priimti administruojant 2020 m. – 2021 m. paraiškas (2021 m. kovo 12 d. sprendimas, 2022 m. birželio 5 d. sprendimas). Šiuose NMA sprendimuose pasisakyta dėl skiriamos bendros paramos sumos, nurodomos konkrečios išmokos ir sankcija, konkretūs plotai už kuriuos skiriamos išmokos ir taikoma sankcija. Be kita ko, analizuojant pareiškėjai pateikto 2022 m. liepos 22 d. sprendimo turinį matyti, jog jame yra atsakoma į pareiškėjos 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 30 d. prašymus išsamumo aspektu, t. y. Agentūra pateikė išsamų informacinio pobūdžio atsakymą, detaliai pasisakydama tiek dėl paraiškų vertinimo, tiek išdėstydama taikytą teisinį reguliavimą. Šiuo atveju, teismas pritaria Komisijos pozicijai, jog 2022 m. liepos 22 d. sprendimas atitinka Agentūrai pateiktų 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 30 d. prašymų turinį, o pateikiama informacija apie paraiškų vertinimą ir atliktus apskaičiavimus yra detali, išsami ir laikytina pakankama informacinio pobūdžio prasme. Pareiškėjos nesutikimas su informacinio pobūdžio raštu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog net ir panaikinus NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimą, pareiškėjos teisių ir pareigų pusiausvyra niekaip nepasikeistų, kadangi, kaip minėta, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent 2021 m. kovo 12 d. sprendimas ir 2022 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriuose pasisakyta dėl pagal 2020-2021 m. paraiškas skiriamos bendros paramos sumos ir kitų su parama susijusių klausimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamame NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendime dėl pareiškėjos 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 30 d. prašymų nagrinėjimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus esminius NMA kompetencijai priskirtus pareiškėjos prašymų klausimus. Nenustatyta, kad nagrinėjant prašymus buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovės 2022 m. liepos 22 d. sprendimą. Taip pat kaip matyti, Komisija priimdama 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą pagrindė jį teisiniu reguliavimu bei teismų praktika tuo aspektu, jog NMA 2022 m. liepos 22 d. sprendimas yra informatyvus, aiškus ir detalus. Taigi, teismo vertinimu, Komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir išsamus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais.

Skundžiamus NMA 2022 m. liepos 22 d. ir Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimus pripažinus teisėtais, išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinami, todėl šie reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 100 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Pareiškėjos K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė