Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. T. patikslintą ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais buvo pakeista laikinoji globėja, taip pat mero potvarkių, kuriais buvo panaikinta laikinoji globa panaikinimo, tretieji asmenys J. P., V. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. T. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), kuriuo prašė panaikinti kaip neteisėtus: 1) 2024 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. 955-94/24 (pakeistą 2024 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. 955-102/24) ir 2024 m. sausio 22 d. potvarkį Nr. 2024 m. sausio 22 d. Nr. 955-103/24; 2) 2024 m. sausio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą be tėvų globos likusius vaikus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), globojamą (rūpinamą) J. P., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti tėvui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. sausio 15 d. nurodymą Nr. 4SD-394; 3) 2022 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3414/22 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ 1-4 punktus; 4) 2022 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3413/22 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ 1-4 punktus; 5) 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1882/22 „Dėl administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 30-2600/20 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“; 6) 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1883/22 „Dėl administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 30-2599/20 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teisme 2024 m. vasario 15 d. gautas Tarnybos prašymas nutraukti civilinę bylą. Tarnyba prašo nutraukti bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį dalyje, kurioje prašoma panaikinti kaip neteisėtus: 1) 2024 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. 955-94/24 (pakeistą 2024 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. 955-102/24) ir 2024 m. sausio 22 d. potvarkį Nr. 2024 m. sausio 22 d. Nr. 955-103/24; 2) 2024 m. sausio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą be tėvų globos likusius vaikus V. M. ir R. M., globojamus (rūpinamus) J. P., grąžinti tėvui V. M. ir 2024 m. sausio 15 d. nurodymą Nr. 4SD-394; 3) 2022 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3414/22 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ 1-4 punktus; 4) 2022 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3413/22 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ 1-4 punktus), kadangi, anot Tarnybos, ieškovė šiose dalyse neturi reikalavimo teisės, nes ieškovė neturi reikalavimo teisės nustatyti vaikų laikinąją globą, kai ši jau pasibaigė, reikalavimo teisę dėl vaikų globos turi tik valstybės vaiko teisių institucija ir savivaldybių administracijos, vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai, tačiau ieškovė nei šiuo metu, nei laikinosios globos panaikinimo metu nebuvo ir nėra vaikų atstovė pagal įstatymą. Tarnybos įsitikinimu, ieškovės patikslinto ieškinio nagrinėjimas pilna apimtimi pažeistų V. M. ir J. P. privatų gyvenimą.

3. Ieškovė pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad prašymas nutraukti civilinę bylą yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Ieškovė reikalavimo teisės turėjimą grindė tuo, kad ieškovė inicijavo civilinę bylą ne dėl laikinosios globos savo vaikaičiams nustatymo, o dėl administracinių aktų, kuriais ji, kaip vaikų laikinoji globėja, buvo pakeista kitais globėjais ir, kuriais apskritai buvo užbaigta laikinoji globa, panaikinimo. Poziciją dėl ieškovės buvimo globotų vaikų įstatymine atstove ieškovė grindė tuo, kad ieškiniu tiesiogiai reikalauja ne vaikų grąžinimo jai, o atkurti jai teisinį statusą, kuris tuo pačiu suteiks jai teisę reikalauti grąžinti vaikus. Poziciją dėl privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo grindė tuo, kad atsakovė prašyme nenurodo konkrečių šių teisės aktų nuostatų, kuriose asmens duomenų apsaugos tikslais būtų numatyti kokie nors ribojimai teismams nagrinėti civilines bylas.

4. Trečiasis asmuo V. M. pateikė rašytinę poziciją, kurioje sutiko su prašymu nutraukti civilinę bylą. Nurodė, kad ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų močiutė ar buvusi globėja, neturi teisės ginčyti mero potvarkių dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaikų grąžinimo tėvui, nes mero potvarkiai ieškovei nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes ieškovė neturi jokių teisių į vaikus V. M. ir R. M. Teigė, kad nepilnamečių vaikų laikinoji globa yra pasibaigusi ir vaikai yra grąžinti tėvui, todėl laikinos globos atnaujinimas/atkūrimas yra negalimas. Laikinosios globos atkūrimo institutas, po to, kai vaikai jau yra grąžinti į šeimą, teisės aktuose nėra numatytas. Pažymėjo, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nepilnamečių vaikų laikinoji globa nustatoma tik po to, kai vaikas yra paimtas iš šeimos ir gautas teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos. Teismas savarankiškai neturi teisės spręsti dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Nurodė, kad ieškovė nėra nepilnamečių vaikų atstovė (šią teisę turi tik teisėtas vaikų atstovas), ji neturi teisės veikti vaikų vardu, atitinkamai negali atstovauti ir ginti jų teisų teisme. Nepilnametei V. M. jau yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl laikinoji globa jai negali būti nustatoma/atkuriama.

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad egzistuoja pagrindas nutraukti civilinę bylą, nes ieškovės patikslinto ieškinio pagrindu nagrinėjama civilinė byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Atsakovo manymu, ieškovė nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kelia ginčą, dalyvė, kadangi jos ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nesukelia ieškovei jokių teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino Tarnybos prašymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovės T. T. trečiojo asmens V. M., naudai 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė siekia, kad jos vaikaičiams būtų atkurta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja paliekant ieškovę. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.266 straipsnį, vaiko globą (rūpybą) organizuoja valstybės vaiko teisių institucija ir savivaldybių administracijos ir šis straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia asmenų ratą, turinčių reikalavimo teisę dėl vaiko laikinosios globos nustatymo. Teismas nustatė, kad skundžiamais mero potvarkiais nepilnamečiams vaikams V. M. ir R. M. taikyta laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai yra grąžinti tėvui V. M. Kadangi nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su tėvu, t. y., nėra paimti iš šeimos, laikinos globos nustatymas, anot teismo, savaime yra negalimas, nes tai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintai imperatyviai laikinos globos nustatymo tvarkai. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad vaikai šiuo metu gyvena šeimoje kartu su jų vieninteliu teisėtu atstovu pagal įstatymą – tėvu, ieškinio reikalavimas dėl laikinos globos atkūrimo (atstatyti įsakymo, kuriuo vaikams buvo nustatyta laikinoji globa galiojimą) nėra suderinamas su teisės aktuose įtvirtintais imperatyviais reikalavimais dėti maksimalias pastangas palikti vaiką gyventi šeimoje. Vaikams gyvenant šeimoje ir nesant nustatytam jų teisių pažeidimo faktui, laikinos globos atkūrimas pats savaime negalimas.

8. Teismas akcentavo, jog įstatymai nesuteikia reikalavimo teisės dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo giminaičiams. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar vaiko giminaitis gali reikalauti nustatyti su juo vaiko globą: kasacinės instancijos teismas šioje byloje pasisakė, jog klausimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo privalo išspręsti tik pagal prokuroro arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Teismas negali nustatyti vaiko globos (rūpybos), jeigu tokį reikalavimą reiškia asmenys, neturintys tokios teisės. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, teismas išaiškino, jog asmenys, turintys tokią reikalavimo teisę yra prokuroras ir valstybės vaiko teisių institucija. Taikant įstatymų ir teismų praktikos analogiją, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaikų laikinosios globos, teismas sprendė, kad reikalavimo teisę dėl vaikų globos turi tik valstybės vaiko teisių institucija ir savivaldybių administracijos. Teismas atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad vaikai šiuo metu yra grąžinti tėvui, todėl jiems nustatyta laikinoji globa jau yra pasibaigusi, o laikinos globos atkūrimo/atnaujinimo institutas nei CK, nei kituose teisės aktuose nėra numatytas.

9. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, jog 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (Nr. 30-1883/22, Nr. 30-1882/22) netekusiais galios pripažinti 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai (Nr. 30-2599/20, Nr. 30-2600/20), kurių pagrindų ieškovė paskirta vaikų globėja. Po šių įsakymų pripažinimo netekusiais galios, vaikai buvo atiduoti kitų asmenų laikinajai globai. Teismas nurodė, kad nuo momento, kai 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai neteko galios, ieškovei išnyko vaikų atstovės pagal įstatymą teisės, numatytos CK 3.272 straipsnyje. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, jog ieškovė nei šiuo metu, nei laikinosios globos panaikinimo metu nebuvo ir nėra vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl neturi reikalavimo teisės grąžinti jai vaikus bei panaikinti mero potvarkius, kuriais vaikų laikinoji globa nutraukta. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra vaikų senelė, todėl galėtų reikšti reikalavimus tik susijusius su jos ir jos vaikaičių teise bendrauti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys (pirmi keturi pareikšti reikalavimai) laikytinas pareikštu netinkamos ieškovės, t. y., subjekto, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo.

10. Dėl penktojo ir šeštojo patikslinto ieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad šiais 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. Nr. 30-1882/22 ir Nr. 30-1883/22 buvo panaikinti 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr. 30-2600/20 ir Nr. 30-2599/20, kuriais nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant ieškovę. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju esant situacijai, kai nepilnamečių vaikų laikinoji globa yra pasibaigusi, vaikai yra grąžinti tėvui, teisės aktuose nesant numatyto laikinos globos atkūrimo/atnaujinimo instituto, patikslinto ieškinio penktas ir šeštas reikalavimai nesukels nei vienai iš šalių materialinių teisinių pasekmių. Teismas, nustatęs, jog ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių turėtų tokį ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Šiuo atveju nurodyta aplinkybė nustatyta po patikslinto ieškinio priėmimo, todėl teismas nurodytoje dalyje bylą taip pat nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė (apeliantė) T. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir Tarnybos prašymą nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės T. T. patikslintą ieškinį atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį, analizavo išimtinai tik materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes, tačiau šis klausimas galėjo būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo nustatyti jos vaikaičiams globą ar paimti juos iš jų tėvo byloje net nereiškė. Ieškovės pareikšti reikalavimai buvo dėl administracinių aktų, susijusių su jos vaikaičių globa ir nulėmusių jos, kaip vaikaičių globėjos, teisių ir pareigų netekimu, panaikinimo. Laikinojo globėjo teisė ginčyti administracinius teisės aktus, kuriais globėjas yra faktiškai nušalinamas nuo globos vykdymo, teismų praktikoje yra pripažįstama ir ginama. Šiuo atveju ieškovės procesinis suinteresuotumas byloje akivaizdus – ieškovė buvo laikinoji globėja, šias teises ir pareigas prarado dėl pradiniu ieškiniu užginčytų administracinių sprendimų. Visi ieškovės patikslinti prašymai panaikinti vėliau priimtus administracinius sprendimus buvo nulemti būtent to, kad jie pavertė pradinį ieškinį betiksliu, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad viena vertus, ieškovė intereso ginčyti 2022 m. lapkričio mėn. ir 2024 metų sausio mėn. administracinius sprendimus neturi. Kita vertus, teismas pripažino, kad pirmųjų administracinių sprendimų ginčijimas yra betikslis, nes nesukels ieškovei jos norimų teisinių pasekmių dėl aptartų vėliau priimtų administracinių sprendimų.

11.2. Teismas pernelyg susikoncentravo į tą aplinkybę, kad globa pasibaigė grąžinus vaikus tėvui ir pradėjo ieškovės reikalavimus vertinti taip, lyg ji prašytų ne patikrinti sprendimų, kuriais vaikaičiai buvo paimti iš jos laikinosios globos ir galiausiai grąžinti tėvui, teisėtumą ir pagrįstumą, o nustatyti naują laikinąją globą vaikams, iš naujo juos paimti iš tėvo. Tokiu būdu teismas iš esmės nusišalino nuo civilinėje byloje pateikto prašymo patikrinti administracinių teisės aktų teisėtumą ir pagrįstumą sprendimo. Tuo pačiu teismas užkirto kelią ieškovei reikalauti teisme patikrinti tiesiogiai su jos teisėmis ir pareigomis susijusių administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą.

11.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio nuostatas, numatančias, kad teisme priimant bet kokį su vaiku susijusį sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams, o vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Bylos nutraukimo metu V. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jos nuomonė civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl jos globos (rūpybos) turėjo būti išreikšta tiesiogiai.

11.4. Teismas nekritiškai pažodžiui perrašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 išaiškinimų interpretaciją. Tačiau teismas neįvertino, kad ši nutartis nėra precedentinė nagrinėjamoje byloje, nes kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėtos bylos – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinosios globėjos teisės kreiptis į teismą dėl vaiko atkyrimo nuo tėvo ir/ar tėvo valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo.

12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

13. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

13.1. 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kurių pagrindų ieškovė buvo paskirta nepilnamečių vaikų laikinąja globėja neteko galios 2022 m. liepos 1 d., po to, kai buvo priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kurių pagrindu ieškovė buvo nušalinta nuo laikinos globėjos pareigų, o vaikai buvo atiduoti kitų asmenų laikinajai globai. Paaiškina, kad nuo 2022 m. birželio 28 d. vaikų teisėtu atstovu buvo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vaikų ir paauglių socialinis centras, kuris buvo paskirtas nepilnamečių vaikų laikinu globėju, o nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki vaikai buvo grąžinti tėvui, vaikų teisėtu atstovu buvo J. P.. Todėl, atitinkamai, ieškovei išnyko vaikų atstovės pagal įstatymą teisės, tokiu būdu ieškovė nei ieškinio teikimo metu, nei laikinosios globos panaikinimo metu ir ginčijamų mero potvarkių priėmimo metu nebuvo vaikų laikinąja globėja, atitinkamai mero potvarkiai ieškovei jokių teisių ar pareigų nesukėlė. Teigia, kad ieškovės ginčijami mero potvarkiai yra individualūs administraciniai aktai, kurie teises ir pareigas sukėlė tik V. M., kaip nepilnamečių vaikų tėvui ir nepilnamečių vaikų globėjai J. P., kurios laikinoje globoje buvo nepilnamečiai vaikai ginčijamų mero potvarkių priėmimo metu. Ieškovė, kaip nesusijęs asmuo, kuriam šiais ginčijamais aktais jokios teisės ir pareigos nesukuriamos, neturi teisės skųsti mero potvarkių.

13.2. Ieškovė, kaip vaikų senelė, neturi ir niekuomet neturėjo teisės būti vaikų atstove pagal įstatymą, t. y. įgyvendinti vaikų atžvilgių tėvų valdžią. Teigia, kad teisę auginti ir auklėti nepilnamečius vaikus turi išimtinai vaikų tėvas V. M. (vaikų mama yra mirusi). Mero potvarkiai, kuriais V. M. nepilnamečiams vaikams buvo panaikinta laikinoji globa ir vaikai grąžinti tėvui a priori teisines pasekmes gali sukelti tik V. M., kaip vaikų tėvui ir J. P., kuri ginčijamų mero potvarkių priėmimo metu buvo paskirta nepilnamečių vaikų laikinąja globėja.

13.3. Dėl ieškovės argumento, susijusio su nepilnametės V. M. nuomonės neišklausimu, trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovė nėra nepilnamečių vaikų atstovė ir ieškinio vaikų vardu teikti negalėjo ir negali, atitinkamai, ir jokių reikalavimų nepilnamečių vardu teismui reikšti negali. Pažymi, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl ginti teisme V. M. vaikų teisių ir interesų negali.

13.4. Faktą, kad ieškovės ieškinys nesukels jokių teisinių pasekmių nei vienai iš šalių objektyviai įrodo ir tai, kad net darant prielaidą, jog ieškinys būtų patenkintas, vaikams nesant paimtiems iš šeimos, laikinos globos atkūrimas/atnaujinimas bei atitinkamai ieškovės, kaip laikinos globėjos, statuso atkūrimas neįmanomas, t. y. ieškovės reikalavimai yra neįgyvendinami.

14. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Ieškovė viso teisminio proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jos tikslas yra atkurti vaikų laikinąją globą, globėja paskiriant būtent ieškovę. Paminėtina, kad šį tikslą ieškovė nurodė 2024 m. kovo 1 d. teismui pateiktoje nuomonėje dėl prašymo nutraukti bylą. Ieškovė pateiktos rašytinės nuomonės 6 punkte nurodė, kad ieškiniu siekia labai aiškių teisinių pasekmių, t. y. kad jos be motinos likusiems vaikaičiams būtų atkurta laikinoji globa (rūpyba) ieškovei atkuriant vaikaičių laikinosios globėjos (rūpintojos) statusą, t. y. atkurti materialiuosius teisinius santykius, kurių dalyve T. T. buvo. Toks tikslas yra teisėtas, objektyviai įgyvendinamas T. T. interesas. Tarnyba akcentuoja, kad laikinos globos atkūrimo/atnaujinimo institutas teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaikų globą, nėra numatytas.

14.2. Ieškovės aiškus tikslas yra panaikinus skundžiamus įsakymus ir mero potvarkius, atkurti vaikų laikinąją globą, kai ši pasibaigė ir vaikai gražinti tėvui, tačiau tokios galimybės teisės aktai nenumato. Nors ieškovė ir nenurodo argumentų, kaip, jeigu byla pagal jos ieškinį būtų išnagrinėta iš esmės, būtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) jos subjektinės teisės ar pareigos, tačiau akivaizdu, jog jos statusas kaip laikinosios vaikų globėjos negali būti atkuriamas net ir panaikinus skundžiamus įsakymus ir mero potvarkius.

14.3. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su nepilnametės V. M. nuomonės neišklausymu, Tarnyba nurodo, kad teismui konstatavus procesinio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių byla turėtų būti nutraukta, byla nėra nagrinėjama iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

18. Byloje nustatyta, kad ieškovės T. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymų (Nr. 30-2599/20, Nr. 30-2600/20) pagrindu buvo paskirta laikinąja nepilnamečių vaikų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja. Pastarieji įsakymai buvo pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymų pagrindu.

19. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais buvo pakeista laikinoji globėja, panaikinimo ir ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl laikinos globos nepilnamečiams vaikams panaikinimo ir vaikų grąžinimo į šeimą, tretieji asmenys J. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2024 m. vasario 9 d., 16:30 val., tačiau Tarnyba 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 15 d. nurodymu dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo (Nr. 4SD-394), Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 19 d., ir 2024 m. sausio 22 d. priėmė potvarkius (Nr. 955-94/24; Nr. 955-103/24; Nr. 955-102/24) dėl laikinosios globos V. M. ir R. M. panaikinimo, bei vaikų grąžinimo tėvui V. M. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

20. Ieškovė T. T. 2024 m. vasario 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti kaip neteisėtus: 1) Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 19 d. potvarkį Nr. 955-94/24 (pakeistą 2024 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. 955-102/24) ir 2024 m. sausio 22 d. potvarkį Nr. 2024 m. sausio 22 d. Nr. 955-103/24; 2) Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 4 d. sprendimą be tėvų globos likusius vaikus V. M. ir R. M. globojamą (rūpinamą) J. P. grąžinti tėvui V. M. ir 2024 m. sausio 15 d. nurodymą Nr. 4SD-394; 3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 30-3414/22 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ 1-4 punktus; 4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 30-3413/22 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ 1-4 punktus; 5) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 30-1882/22 „Dėl administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 30-2600/20 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“; 6) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 30-1883/22 „Dėl administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 30-2599/20 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“. Patikslintas ieškinys priimtas 2024 m. vasario 7 d. teismo rezoliucija. Tarnyba 2024 m. vasario 15 d. pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės T. T. patikslintą ieškinį.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės patikslintu ieškiniu ginčijamais Tarnybos 2024 m. sausio 4 d. sprendimu bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 22 d. potvarkiais iš esmės nuspręsta vaikus grąžinti jų tėvui V. M. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymais vaikų laikinąja globėja buvo paskirta trečiasis asmuo J. P. Galiausiai, kaip jau minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymais, kuriuos ieškovė taip pat ginčija patikslintu ieškiniu, 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymai, kurių pagrindu ieškovė pripažinta laikinąja vaikų globėja, pripažinti netekusiais galios.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą, konstatavęs, kad: ieškovės patikslintas ieškinys pagal pirmuosius keturis reikalavimus laikytinas pareikštu netinkamos ieškovės, t. y., subjekto, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo. Teismas nurodė, kad nuo momento, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais ieškovė buvo paskirta laikinąja vaikų globėja, neteko galios, ieškovei išnyko vaikų atstovės pagal įstatymą teisės, todėl ieškovė nei šiuo metu, nei laikinosios globos panaikinimo metu, nebuvo ir nėra vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl neturi reikalavimo teisės grąžinti jai vaikus bei panaikinti mero potvarkius, kuriais vaikų laikinoji globa nutraukta. Nutraukdamas civilinę bylą pagal penktąjį ir šeštąjį patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju esant situacijai, kai nepilnamečių vaikų laikinoji globa yra pasibaigusi, vaikai yra grąžinti tėvui, teisės aktuose nesant numatyto laikinos globos atkūrimo/atnaujinimo instituto, šie ieškovės reikalavimai nesukels nei vienai iš šalių materialinių teisinių pasekmių.

23. Ieškovė T. T. atskirajame skunde teigia, kad jos pareikšti reikalavimai buvo dėl administracinių aktų, nulėmusių jos, kaip vaikaičių globėjos, teisių ir pareigų netekimą, panaikinimo. Apeliantės teigimu, teismas pernelyg susikoncentravo į tą aplinkybę, kad globa pasibaigė grąžinus vaikus tėvui ir pradėjo ieškovės reikalavimus vertinti taip, lyg ji prašytų ne patikrinti administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, o nustatyti naują laikinąją globą vaikams. Tokiu būdu, anot apeliantės, teismas iš esmės nusišalino nuo byloje pateikto prašymo patikrinti administracinių teisės aktų teisėtumą ir pagrįstumą sprendimo ir užkirto ieškovei reikalauti teisme patikrinti tiesiogiai su jos teisėmis ir pareigomis susijusių administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Aptarta nuostata, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tiesiogiai susijusi su VAĮ 14 straipsnyje reglamentuota administracinio sprendimo apskundimo tvarka.

25. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su trečiojo asmens V. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog pirmieji keturi patikslinto ieškinio reikalavimais ginčijami mero potvarkiai tiesioginį poveikį turi (turėjo) tik V. M., kaip nepilnamečių vaikų tėvui, kadangi 2024 m. sausio 22 d. potvarkiais vaikai grąžinti jų tėvui V. M., ir nepilnamečių vaikų globėjai J. P., kadangi patikslintu ieškiniu ginčijamais 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymais šis asmuo buvo nustatytas laikinuoju vaikų globėju.

26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka suskundžiamos nutarties išvada, jog kiek tai susiję su pirmaisiais keturiais patikslinto ieškinio reikalavimais, laikytina, kad jie pareikšti netinkamo ieškovo. Pažymėtina, kad aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

27. Kaip jau buvo minėta, penktuoju ir šeštuoju patikslinto ieškinio reikalavimais ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymai, kurių pagrindu neteko galios ankstesni administracijos direktoriaus įsakymai dėl ieškovės paskyrimo laikinąja vaikų globėja. Vertinant atskirajame skunde išdėstytą ieškovės argumentaciją šiame kontekste, pastebėtina, kad pastarieji įsakymai turi tiesioginį poveikį ieškovės teisėms ir pareigoms. Tačiau skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai pagrįstai pastebėta, kad po 2022 m. liepos 1 d. įsakymų priėmimo pasikeitė faktinė situacija, t. y., šiuo metu nepilnamečių vaikų R. M. ir V. M. laikinoji globa yra panaikinta, mero potvarkiai dėl laikinos globos panaikinimo ir vaikų grąžinimo tėvui yra įvykdyti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vaikams nustatyta laikinoji globa jau yra pasibaigusi, o laikinosios globos atkūrimo/atnaujinimo institutas nei CK, nei kituose teisės aktuose nėra numatytas. Pažymėtina, kad apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo, nors jos visiškai pagrindžia skundžiamos nutarties motyvą, jog atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, penktojo ir šeštojo patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas (net ir atlikus administracinių aktų peržiūrą, kaip tai nurodo apeliantė) nesukels nei vienai iš šalių materialinių teisinių pasekmių.

28. Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 380 straipsnio nuostatas, nes bylos nutraukimo metu nepilnametė V. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jos nuomonė civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl jos globos (rūpybos) turėjo būti išreikšta tiesiogiai.

29. CPK 380 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

30. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiama ir pasisakoma procesiniu aspektu, t. y. dėl bylos nutraukimo, kuomet dalis reikalavimų pareikšta netinkamo ieškovo, o likusi dalis reikalavimų nesukels materialinių teisinių pasekmių. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų materialinių ir teisinių pareigų tokia apimtimi, kuri įpareigotų pirmosios instancijos teismą išklausyti vaiko nuomonę kaip tai numato CPK 380 straipsnis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su civilinės bylos nutraukimu, taip pat išsamiai ir tinkamai nurodė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių laikinąją globą, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo V. M. prašė priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirasis skundas atmestas, todėl trečiasis asmuo, turėjęs priešingą suinteresuotumą byloje, įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

35. Rekomendacijų 8.16. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0,4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2024 m. balandžio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. IV ketvirtį buvo 2 110,3 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma yra 844,12 Eur. Trečiojo asmens prašoma priteisti suma neviršija nurodyto dydžio, yra pagrįsta įrodymais, todėl priteistina trečiojo asmens naudai iš ieškovės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovės T. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.