Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-70-921/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
2-70-921/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01002-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Čiginskaitė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
J. D., Utenos rajono
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Civilinė byla Nr. 2-70-921/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01002-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 22.3.1.; 113.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui J. D., jo atstovui advokatui G. T., atsakovei Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarei N. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams J. D., Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarei N. K. dėl paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jontransa“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas 2011 m. rugpjūčio 29 d. paprastąjį vekselį Nr. 23, išrašytą vekselio davėjo A. P. vekselio gavėjui J. D. ir 2013 m. vasario 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. NK-340 pripažinti niekiniais ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo J. D. 3305,23 Lt; priteisti iš atsakovo J. D. 183,99 Lt nuostolių; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Jontransa“ sudarė neterminuotą darbo sutartį. Šios sutarties pagrindu įmonėje buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. UAB „Jontransa“ direktorius buvo J. D., kuris pasirašant ieškovui darbo sutartį pareikalavo, kad būtų pasirašytas paprastasis vekselis 5000 Lt sumai. Vėliau šis vekselis buvo perrašytas 3248 Lt sumai, nes jam buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. 2013 m. vasario 13 d. atsakovė notarė N. K. atsakovui J. D. išdavė vykdomąjį dokumentą, t.y. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. NK-340, kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Ieškovas, siekdamas išvengti didelių vykdymo išlaidų, 2013 m. birželio 5 d. per antstolį S. O. G. pagal išduotą vykdomąjį dokumentą pilnai atsiskaitė bei sumokėjo 183,99 Lt vykdymo išlaidų. Kadangi ieškovas neturi jokių įsipareigojimų atsakovui J. D., nėra jam skolingas, kreipėsi į teismą dėl paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Vykdomąjį įrašą prašo pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, nes jis buvo išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. ieškovui nebuvo pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas.

Atsakovas J. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jis ieškovui jo įdarbinimo dieną paskolino 3248 Lt. Paskolintų pinigų grąžinimui užtikrinti, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. jam išdavė vekselį. Ieškovas žadėjo pinigus grąžinti dalimis iki vekselyje nurodytos datos, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, pinigų negrąžino. Suėjus vekselyje numatytam terminui, atsakovas pareikalavo ieškovo apmokėti vekselyje nurodytą sumą. Nesulaukęs iš ieškovo pusės jokios reakcijos, atsakovas pradėjo skolos išieškojimo procedūrą. Mano, kad ieškovas iš karto neginčydamas vekselio ir vykdomojo įrašo, elgėsi ne pagal protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus. Be to, prašydamas pripažinti vekselį niekiniu CK 1.80 str. pagrindu ieškovas nenurodo kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja sandoris.

Atsiliepimas

Atsakovė Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarė N. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog gavusi iš atsakovo J. D. prašymą vykdomajam įrašui padaryti dėl ieškovo pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, patikrinusi pateiktus dokumentus ir įsitikinusi, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta dėl vekselio vykdymo, 2013 m. vasario 13 d. padarė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. NK-340. Atsakovui vykdomąjį įrašą pateikus antstoliui, jis buvo pilnai įvykdytas, pinigai išieškoti iš ieškovo. Mano, kad ji, būdama notare, atliko visus veiksmus, reikalingus notariniam veiksmui atlikti, todėl reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą niekiniu yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog, jos nuomone, nepranešimas apie tai, kad vekselis neapmokėtas, nėra ta sąlyga dėl kurios neįvykdymo vykdomąjį įrašą galima laikyti negaliojančiu. Be to, vekselio turėtojas ją informavo, kad su vekselio davėju susisiekė telefonu ir informavo jį apie tai, kad vekselis neapmokėtas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jontransa, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, byloje dalyvaujančių asmenų sutikimu, byla nagrinėjama neatvykus trečiajam asmeniui (CPK 247 straipsnis). Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog UAB „Jontransa“ ieškovui nėra skolinusi jokių lėšų ir nėra gavusi iš ieškovo jokio vekselio ar kitokio skolos dokumento. Kitokių, išskyrus darbo sutartimi susijusių santykių, trečiasis asmuo su ieškovu neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. vekselio davėjo A. P. vardu yra išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis Nr. 23 dėl 3248 Lt sumos sumokėjimo vekselio gavėjui J. D.. Šis vekselis turėjo būti apmokėtas 2012 m. rugpjūčio 29 d. (12 b.l.).

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 ir kt.). Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog ši įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai, ginčijant vekselį, jo davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013)

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo išduotas paprastasis neprotestuotinas 2011 m. rugpjūčio 29 d. vekselis Nr. 23 turi būti pripažintas niekiniu, kadangi jo su atsakovu nesiejo jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vekselio išrašymui; be to, atsakovas J. D. niekada neperdavė ieškovui ginčo vekselyje nurodytos pinigų sumos; vekselis buvo pasirašytas ieškovo įdarbinimo UAB „Jontransa“ dieną ir jam buvo žodžiu paaiškinta, kad vekselio išrašymas yra siejamas su 2011 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties Nr. 401 7 punkto sąlyga, numatančia „jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu dėl svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.“ Atsakovas J. D. niekada nebuvo ieškovo darbdavys, be to, dirbdamas UAB „Jontransa“ ieškovas niekada nebuvo mokytas, siųstas kelti kvalifikaciją. Mano, jog sandoris neturintis pagrindo turi būti pripažintas niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. D. nurodė, jog jis yra UAB „Jontransa“ vadovas. Ieškovas A. P. nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. balandžio 10 d. dirbo įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. Ieškovas įdarbinimo dieną, t.y. 2011 m. rugpjūčio 29 d., pasiguodė, kad neturi lėšų pragyvenimui ir paklausė, ar nėra galimybės pasiskolinti pinigų iš įmonės, kuriuos pažadėjo atiduoti dalimis iš vėliau gauto darbo užmokesčio. Atsakovas ieškovui jo įdarbinimo dieną paskolino 3248 Lt, t.y. tiek, kiek tuo metu su savimi turėjo grynųjų pinigų. Pinigus skolino ne iš įmonės, bet iš savo asmeninių lėšų. Siekiant užtikrinti paskolintų pinigų grąžinimą, ieškovas jam išdavė vekselį, kurio formą pateikė įmonės buhalterė.

Byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas ieškovo įdarbinimo UAB „Jontransa“ dieną, t.y. 2011 m. rugpjūčio 29 d., nekilo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (10-11, 12 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas neįrodė, jog vekselio išrašymas buvo siejamas su 2011 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties Nr. 401 7 punkto sąlyga „jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.“ Šių aplinkybių nepatvirtino nei ieškovo kviesti liudytojai A. K. bei D. B., kurie dirbo UAB „Jontransa“ vairuotojais, nei atsakovo kviesti liudytojai E. Š. ir V. Š., kurie ir šiuo metu dirba UAB „Jontransa“. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonėje UAB „Jontransa“ darbinosi antrą kartą ir pirmą kartą, pasirašant darbo sutartį, jokio vekselio atsakovui J. D. neišdavė. Vertinant bylos aplinkybes bei asmens veiksmų sąžiningumą, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė kitas vekselio išdavimo aplinkybes nei nurodė ieškinyje, t.y. teismo posėdžio metu nurodė, kad vekselį įdarbinimo dieną jam pasirašyti liepė kaip drausminamąją priemonę, jei „pridarytų nuostolių“ ir, priešingai, nei nurodė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, jog vekselį liepė pasirašyti ne atsakovas J. D., o UAB „Jontransa“ buvęs darbuotojas V. R., kurio dabartinės buvimo vietos šalys bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti (CPK 178 straipsnis).

Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė ir nurodytų aplinkybių, jog 2011 m. rugpjūčio 29 d. išdavė paprastąjį vekselį 5000 Lt sumai, o jo atleidimo iš darbo dieną vekselio suma buvo sumažinta ir jis pasirašė kitą vekselį mažesnei, t.y. 3248 Lt, sumai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas, ginčydamas vekselį tuo pagrindu, kad negavo jokių pinigų nurodė, jog vekselyje nėra užfiksuota jokių pinigų perdavimo fakto, tačiau fakto, kad vekselį yra pasirašęs jis pats, neginčijo. Pažymėtina, jog paprastojo vekselio rekvizitai yra įtvirtinti ĮPVĮ, kuriame nenumatyta reikalavimo, jog paprastajame vekselyje turi būti užfiksuotas ir pinigų perdavimo faktas. Taigi, paprastajame vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo - priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina ieškovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Juolab, kad šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Tai, kad atsakovas, ieškovo nuomone, neturėjo finansinių galimybių suteikti 3248 Lt paskolos, yra paremta tik ieškovo spėjimu, nes nepateikta teismui vertinti jokių įrodymų. Pažymėtina, jog nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva nerenka jokių įrodymų, be to, kaip minėta aukščiau, šiuo atveju ne vekselio turėtojas (ieškovas), o vekselio davėjas (atsakovas), privalėjo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, jog ieškovas, prieš pasirašant vekselį, ar po pasirašymo vekselio buvo kaip nors veikiamas fiziškai ar psichologiškai, kad vekselį pasirašė suklydimo įtakoje, ar apgaulės būdu (CK 1.90, 1.91 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes.

Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo vekselis yra surašytas ant vieno lapo, šriftas pakankamai didelis, jo turinys nėra sudėtingas, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog vekselio davėjas „pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 3248 Lt“, vekselyje prie ieškovo ranka parašyto vardo, pavardės ir parašo yra parašyta „skolininkas“, todėl abejotina, jog ieškovas, pasirašydamas vekselį, galėjo nesusipažinti su jo turiniu ir jį pasirašyti. Be to, ieškovas, pasirašydamas vekselį, buvo 37 metų amžiaus, t.y. turintis pakankamą gyvenimišką patirtį, todėl abejotina, jog nesuprato pasirašomo dokumento teisinės reikšmės bei pasekmių, o, kaip minėta aukščiau, abejodamas dėl atliekamo veiksmo teisinių pasekmių galėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniui arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui 2012 m. rugpjūčio 29 d. buvo siųstas reikalavimas apmokėti vekselį, kuris jam buvo įteiktas 2012 m. rugsėjo 1 d. (87 b.l.). Atsakovės Utenos 3 – iojo notaro biuro notarės N. K. išduotas 2012 m. vasario 13 d. vykdomasis raštas Nr. NK-340 buvo priimtas vykdyti antstolio Sigito O. G. kontoroje 2013 m. kovo 15 d. (58 b.l.). Ieškovui 2013 m. kovo 16 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (15-16 b.l.), vykdymo išlaidų apskaičiavimas (17 b.l.) ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (58 b.l.). 2013 m. birželio 5 d. ieškovas į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 3489,22 Lt (14 b.l.). Šiuo metu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas Utenos rajono 3 – iojo notaro biuro notarei N. K. (88 b.l.).

Tuo tarpu į teismą dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ieškovas kreipėsi tik 2013 m. liepos 4 d., t.y. praėjus 10 mėnesių po to, kai jam buvo įteiktas reikalavimas apmokėti 2011 m. rugpjūčio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 23 ir tik po to, kai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas antstolio kontoroje ir ieškovas sumokėjo 3489,22 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog pinigus sumokėjo siekdamas išvengti didesnių nuostolių, be to, nurodė, jog neginčijo vekselio todėl, kad turėjo pinigų, o gal tingėjo. Šiuo atveju, darytina išvada, jog tokie asmens veiksmai ir paaiškinimai negali būti vertinami kaip atidaus, rūpestingo, sąžiningo ir protingo asmens veiksmai, o ieškovo delsimas ginčyti vekselį bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, neduoda pagrindo teigti, jog vekselio išrašymas neatitiko jo vidinės valios.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad nebuvo teisinio pagrindo ginčijam vekseliui išduoti, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovui J. D. išduotą 2011 m. rugpjūčio 29 d. paprastąjį vekselį Nr. 23 negaliojančiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl vykdomo įrašo pripažinimo negaliojančiu

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas J. D. 2013 m. sausio 24 d. Utenos rajono 3 – ojo notaro biuro notarei N. K. pateikė rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko A. P. pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą 2011 m. rugpjūčio 29 d. (83 b.l.). Kartu su prašymu atsakovas J. D. notarei N. K. pateikė paprastąjį vekselį, reikalavimą apmokėti vekselį, registruoto laiško siuntimo pašto kasos kvito kopiją ir įteikimo pranešimo kopiją (83-87 b. l.). Notarė N. K. 2013 m. vasario 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą (82 b. l.).

Ieškovas nurodė, jog vykdomasis įrašas, jo nuomone, turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis dviem pagrindais, visų pirma, todėl, kad yra niekinis jo išdavimo pagrindas, t.y. 2011 m. rugpjūčio 29 d. vekselis, ir antra, todėl, kad atsakovė notarė N. K. nesilaikė teisės aktuose numatytos tvarkos dėl vykdomojo įrašo išdavimo, t.y. atsakovė notarė N. K. išdavė vykdomąjį įrašą, nors jam nebuvo pranešta apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo niekiniu šiuo pagrindu nepasisako.

Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka).

Notarui pateiktame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko, be kita ko, turi būti nurodyta, ar buvo įvykdyti ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t.y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti (Tvarkos 4.7 punktas). Be to, notaras, priėmęs prašymą, turi pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas (Tvarkos 8 punktas). ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pranešti apie tai, kad vekselis neapmokėtas, galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį, tačiau įrodyti, kad vekselio davėjui nustatytu terminu buvo pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas, privalo vekselio turėtojas (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui J. D. teikiant prašymą notarei išieškoti pinigus, jam nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas J. D., prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – vekselio davėją. Taip pat nustatyta, kad ieškovui buvo pateiktas vekselis apmokėti, kaip tai numato ĮPVĮ 40 straipsnis, tai pripažino ir šalys, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (85, 86-87 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovė notarė N. K. nurodė, jog atsakovas J. D., prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą, jai nurodė, jog apie tai, kad vekselis neapmokėtas, jis vekselio turėtoją informavo telefonu. Duomenų apie tai, kad atsakovė notarė N. K. reikalavo iš atsakovo J. D. pateikti įrodymus apie tai, kad vekselio davėjas realiai buvo informuotas dėl vekselio neapmokėjimo, nepateikė. Atsakovas J. D. teismo posėdžio metu tik nurodė, jog su ieškovu bendravo telefonu dėl vekselio apmokėjimo, bet laiko, kada tai darė, nurodyti negalėjo ir įrodymų, patvirtinančių savo teiginius apie tai, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog sprendžiant dėl šio pažeidimo reikšmės pažymėtina tai, kad net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą, vekselio gavėjas savo teisių nepraranda. Jis tik atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). Be to, išaiškino, jog ĮPVĮ 47 straipsnyje ir Tvarkos 8 punkte numatytų vekselio išdavimo procedūrų pažeidimas nepripažintinas esminiu, o atsakovo įpareigojimas iš naujo atlikti įstatymo numatytas procedūras būtų tik formalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2014).

Kadangi minėtas vykdomojo įrašo išdavimo procedūrų pažeidimas yra neesminis ir nepaneigia ieškovo pareigos atsiskaityti pagal išduotą vekselį, be to, ieškovas pagal išduotą vekselį yra su atsakovu J. D. visiškai atsiskaitęs, todėl vykdomojo įrašo pripažinimas negaliojančiu neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2014).

Darytina išvada, jog nustatyti formalūs vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų, išduodant ginčo vykdomąjį įrašą, neteisėtumo, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti 2013 m. vasario 13 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. NK-340, negaliojančiu, atmestinas.

Dėl restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo

Ieškovas prašo pripažinus vekselį ir vykdomąjį įrašą negaliojančiais taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo J. D. 3305,23 Lt bei priteisti iš atsakovo J. D. 183,99 Lt nuostolių, kuriuos sudaro sumokėtos vykdymo išlaidos antstoliui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas 3305,23 Lt skolą bei 183,99 Lt vykdymo išlaidų, sumokėjo jau prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui, t.y. 2013 m. birželio 5 d. (15 b.l.).

Restitucija ir civilinė atsakomybė yra du skirtingi ir savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 2 dalis ir 6 dalis). Esminis restitucijos bruožas, jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai.

CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažinus negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Šiuo atveju atmetus ieškovo reikalavimus dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, restitucija netaikytina.

CK 6.251 straipsnis numato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Ieškovas 183,99 Lt vykdymo išlaidų, sumokėtų antstoliui, prašo priteisti iš atsakovo J. D..

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog būtent dėl atsakovo J. D. veiksmų patyrė 183,99 Lt nuostolių, kadangi, kaip minėta aukščiau, vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla, nesilaikant ĮPVĮ ir Tvarkos reikalavimų išdavė notarė N. K., tačiau nustatyta, jog pažeidimai buvo formalūs, be to, ieškovas neįrodė ir to, jog tuo atveju, jeigu atsakovas būtų laiku informavęs ieškovą apie tai, kad vekselis neapmokėtas, ieškovas šią pinigų sumą būtų sumokėjęs gera valia, nelaukiant, kol bus pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra, todėl ieškinys šioje dalyje atsakovo J. D. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas visiškai, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams ir trečiajam asmeniui atlyginimo.

Atsakovas J. D. pateikė įrodymus, patvirtinančius 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėjimą (112, 146 b.l.). Atsakovė notarė N. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jontransa“ įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, nepateikė.

Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismas vadovaujasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovo J. D. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktuose įtvirtintais maksimaliais dydžiais bei vertinant bylos, atsiliepimo į ieškinį sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, pripažintina, kad atsakovas J. D. turėjo 2100 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovo reikalavimai atmesti visiškai, iš ieškovo atsakovui J. D. priteistina 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 67,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b.l.).

Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo valstybei priteistina 67,71 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2100 Lt (du tūkstančius vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,71 Lt (šešiasdešimt septynis litus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Čiginskaitė