Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji pagal 2023-04-07 darbo sutartį Nr. 483, sudarytą su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdama priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas minėtai įstaigai priklausančioje valgykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pagal žodinį susitarimą dirbdama valgyklos kasininkės pareigose bei einamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą turtą, laikotarpiu nuo 2023-09-22 iki 2023-09-26, valgyklos darbo metu, per 3 kartus iš kasos paėmė bendrai 951,20 Eur grynais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 951,20 Eur.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirbo adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Per 3 kartus iš kasos išėmė nurodytą pinigų sumą. Kai ėmė pirmą kartą, tikėjosi, kad niekas nesužinos, bet nesigavo. Dienos pabaigoje pildė kasos žurnalą ir paėmė tai, kiek buvo priprekiauta grynaisiais pinigais. Kasos aparatas atspausdina čekį, kiek tą dieną turi būti pinigų. Iš tų grynųjų, kuriuos turėdavo perduoti vairuotojui, ji ir paėmė. Į kasos žurnalą rašė, kaip turi būti, bet pinigų neperdavė. Mėnesio pabaigoje vadovė paprašė atiduoti pinigus, tada ji prisipažino, ką padarė, kad paėmė tuos pinigus, kurie buvo kasoje. Paprastai dienos pabaigoje išima pinigus, sudeda į maišelį, o kitą dieną atiduoda vairuotoju. Tomis dienomis neatidavė, sakė, kad užmiršo. Nurodyta suma 951,20 eurų teisinga. Gavosi su centais, nes paimdavo visus grynuosius pinigus, buvusius kasoje. Ėmė pinigus, nes įklimpo, pradėjo investuoti ir gavosi negeri dalykai. Šiuos paimtus pinigus taip pat investavo. Jai skambino tie žmonės, sakė, jeigu sumokėsi tą sumą, grąžins uždirbtus pinigus. Investavo ir savo pinigų. Šiuo metu ji yra atlyginusi 150 eurų žalos, dar liko 801,20 euro. Sumokės per mėnesį. Savo veiksmus blogai vertina, nori atsiskaityti, susitaikyti. Daugiau neinvestuoja, nieko neuždirbo.

Dar nesumokėjo, nes turi skolų. Ji buvo pažadėjusi atsiskaityti, bet jos vyrą ištiko infarktas. Šiuo metu turtinė padėtis bloga. Jos atlyginimas per mėnesį apie 900 eurų. Prašo leisti grąžinti tą sumą dalimis per du kartus, ji gali per mėnesį pervesti 400 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti baudžiamosios bylos įrodymai teismo posėdyje paskelbti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu I. L. (2023-10-23 įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį), savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie 7 metus. Darbo sutartis buvo pasirašyta ir ji pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau pastaruoju metu dirbo tik su kasa, maisto negamino, darbo sutartis perrašyta nebuvo ir ji, būdama (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbo praktiškai (duomenys neskelbtini) pareigose. Dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo prie kasos, pas ją atsiskaitydavo už perkamą maistą. Pinigus įmušdavo ir dėdavo į kasą, kiekvienos dienos pabaigoje pildydavo Z ataskaitą ir sumą įrašydavo į kasos žurnalą. Kitą dieną ar po kelių dienų atvažiuodavo įmonės vairuotojas, kuriam ji paduodavo pinigus. Kiek pamena, š. m. sausio mėnesį, ji investavo į kriptovaliutą, rado nuorodą internete. Pagal jų sąlygas, tam, kad galėtų gauti savo investuotus ir uždirbtus pinigus, turėjo pervesti į nurodytą sąskaitą tam tikras pinigų sumas. Tuo metu ji neturėjo atliekamų pinigų, pasiskolinti taip pat neturėjo iš ko. Tuomet jai kilo mintis paimti pinigus iš kasos, juos pervesti į tam tikrą sąskaitą, kurią jai buvo nurodę asmenys, iš kurių tariamai turėjo gauti investuotus pinigus. Pagalvojo, kad kai gaus investuotus pinigus, iš karto grąžins juos į kasą. Taip ir padarė. Kiek pamena, jos prašė 850 Eur. 2023-09-22 išėmė iš kasos 297,10 Eur, kiek pamena, pervedė juos į nurodytą Coinbase sąskaitą, tuomet 2023-09-25 išėmė 325,80 Eur ir 2023-09-26 – 328,30 Eur, kuriuos pervedė į anksčiau minėtą Coinbase sąskaitą. Bendrai paėmė 951,20 Eur, pervedusi 850 Eur, likusius pasiliko sau. Tuomet ją užblokavo ir ji suprato, kad buvo apgauta. 2023-09-27 darbe jos paprašė paduoti pinigus už rugsėjo 22, 25 ir 26 d. Pinigų neturėjo, paskambino gamybos vadovei J. K. ir prisipažino, kad paėmė pinigus, ir paaiškino kodėl. Vakare nuvažiavo pas direktorių J. K., paaiškino viską, jis jai liepė toliau dirbti ir atidirbti paimtus pinigus. Po kelių dienų ją perkėlė į kitą mokyklą, o paskui liepė jai parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Ką ir padarė. Šiai dienai nedirba minėtoje įmonėje. Dėl įvykio labai gailisi, supranta, kad neturėjo teisės imti pinigų iš kasos, nori atlyginti žalą, šiuo metu ieško darbo, kai pradės dirbti, galėtų atlyginti žalą 3 mėnesių bėgyje (b. l. 46-50).

Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, I. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie 7 metus. Darbo sutartis buvo pasirašyta ir ji pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau pastaruoju metu dirbo tik su kasa, maisto negamino, darbo sutartis perrašyta nebuvo ir ji, būdama (duomenys neskelbtini) pareigose, dirbo praktiškai (duomenys neskelbtini) pareigose. Dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo prie kasos, pas ją atsiskaitydavo už perkamą maistą. Pinigus įmušdavo ir dėdavo į kasą, kiekvienos dienos pabaigoje pildydavo Z ataskaitą ir sumą įrašydavo į kasos žurnalą. Įmonės vairuotojas, kuriam ji perduodavo surinktus pinigus, atvažiuodavo kas kelias dienas. Ji suprato, kad yra materialiai atsakinga už jai patikėtą turtą, t. y. už pinigus, kuriuos ima už parduotą maistą ir kuriuos turi įmušti ir įdėti į kasą. Nepasirašinėjo materialinės atsakomybės sutarties, tik žodžiu buvo susitarę su įmonės vadovybe, jai tai buvo aišku. Kiek pamena, nuo š. m. pradžios jai prasidėjo finansiškai sunkus periodas, jai trūko pinigų, ir jai kilo mintis paimti iš kasos pinigus, kuriuos ji planavo iš karto įdėti atgal. 2023-09-22 išėmė iš kasos 297,10 Eur, tuomet 2023-09-25 išėmė 325,80 Eur ir 2023-09-26 -328,30 Eur. Bendrai paėmė 951,20 Eur. Tačiau grąžinti paimtų pinigų į kasą jai iš karto nepavyko. 2023-09-27 darbe jos paprašė paduoti pinigus už rugsėjo 22, 25 ir 26 d. Pinigų neturėjo, paskambino gamybos vadovei J. K. ir prisipažino, kad paėmė pinigus ir paaiškino kodėl. Vakare nuvažiavo pas direktorių J. K., paaiškino viską, jis jai liepė toliau dirbti ir atidirbti paimtus pinigus. Po kelių dienų ją perkėlė į kitą mokyklą, o paskui liepė jai parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Ką ir padarė. Šiai dienai nedirba minėtoje įmonėje. Dėl įvykio labai gailisi, supranta, kad neturėjo teisės imti jai patikėtus pinigų iš kasos. Šiai dienai grąžino įmonei 150 Eur, pervedė į jų sąskaitą. Įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Ketina grąžinti ir likusią sumą, tačiau negali to padaryti iš karto (b. l. 59-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios būstinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje jos pareigos – gamybos vadovė ir steigėja. Minėta įmonė užsiima maisto tiekimu mokykloms, kurių šiuo metu yra 4, t. y. (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau į minėtas mokyklas taip pat atvažiuoja gan dažnai, kadangi turi prižiūrėti maisto gaminimo tvarką. (Duomenys neskelbtini), yra pagrindinė kasa bei buhalterė. Kiekvienos darbo dienos rytą jų įmonės vairuotojas iš padalinių vadovų surenka pinigus, kurie yra uždirbti iš praeitos dienos, ir atveža buhalterei, kuri minėtus pinigus perskaičiavus sudeda į pagrindinę kasą (seifą). 2023-09-27, apie 9 val. 00 min., jai paskambino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. D., kuri paklausė, ar ji žino, kad viena iš padalinių vadovė I. L., kuri dirba (duomenys neskelbtini), neatidavė iš kasos pinigų, kuriuos turi atiduoti kiekvieną rytą. Taip pat ji paaiškino, kad I. jai pasakė, kad viską ji žino bei su J. K. viską suderino, kad šiuo metu pinigų neatiduos. Po kurio laiko ji gavo žinutę iš I., kuri parašė, kad ji labai atsiprašo bei yra skolinga jų įmonei pinigų, kuriuos iš kasos ji paėmė (buvo nufotografavusi 3 kvitus, kurie pridėti prie pareiškimo), nes „įlindo“ į kažkokius negerus dalykus. Po perskaitytos žinutės ji jai nedelsiant paskambino, kuri paaiškino, kad jai atsirado nenumatytų problemų, kiek iš jos pasakojimų suprato, kad pinigus kažkur investavo. Ji jai paaiškino, kad pinigus turės bet kokiu atveju grąžinti, nes ji pasielgė labai negražiai pavogdama juos iš kasos. Baigus pokalbį, ji paskambino įmonės direktoriui J. K. bei paaiškino situaciją dėl vienos jų darbuotojos. Ji tuo metu dėl šio įvykio aiškintis negalėjo, nes buvo išvykusi į kelionę. Kelionės metu ji žinojo, kad įmonės direktorius perkėlė minėtą darbuotoją kitur, kad nedirbtų prie kasos ir nedarytų daugiau tokių panašių dalykų. Taip pat I. direktoriui parašė paaiškinimą, kad pinigus, kurių buvo 951,20 Eur, paėmė ji, kuriuos pasižada grąžinti. Vagystė įvykdyta nuo šių metų rugsėjo 22 d. iki rugsėjo 26 d. 2023-10-05, ji grįžus po atostogų, nuvyko į (duomenys neskelbtini) padalinį, kuriame dirbo I., kuriai pasiūlė du variantus, kad arba tegul dirba toliau pas jas ir atidirba pavogtus pinigus, arba kviečia policiją ir rašo dėl vagystės pareiškimą. I. jai paaiškino, kad ji nori išeiti iš darbo, nes jos ją pažemino pareigose, todėl čia nenori toliau dirbti. Dėl tokio jos nenoro dirbti jų įmonėje jai kilo įtarimas, kad pinigų gali ji iš vis negrąžinti, todėl su pareiškimu kreipėsi į policiją. Jos pasakymas, kad grąžins pinigus, jos neįtikino, kadangi išėjus iš jų darbo, jos greičiausiai jau nematytų, todėl nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas bei įpareigotų I. L. atiduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 951,20 eurų. Civilinį ieškinį pateiks vėliau. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 21-23).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023-10-05 pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023-09-22 iki 2023-09-26 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. L. adresu (duomenys neskelbtini), pavogė iš kasos 951,20 Eur, kurie priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 951,20 Eur turtinę žalą. Prie pareiškimo pridėtas I. L. paaiškinimas ir kasos kvitų 3 dienų kopijos: 2023-09-22 kvitas Nr. 87195/220 – 297,10 Eur sumai, 2023-09-25 kvitas Nr. 87490/280 – 325,80 Eur sumai, 2023-09-23 kvitas Nr. 87757/235 – 328,30 Eur sumai (b. l. 6, 12-13).

2023-10-05 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) valgykla, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta (b. l. 24-27).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Baudžiamosios bylos Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-455/2012, 2K-15-699/2015 ir kt.).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamoji I. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini), tačiau pastaruoju metu faktiškai dirbo tik su kasa, maisto negamino. Gautus už maistą pinigus ji įmušdavo į kasą, pildydavo Z žurnalą ir sumą įrašydavo į kasos žurnalą. Kitą rytą pinigus atiduodavo vairuotojui. Tačiau kaltinime nurodytu metu ji per tris kartus pasiėmė iš kasos visus grynais gautus pinigus, iš viso 951,20 Eur. Į žurnalą juos įrašė, bet vairuotojui neatidavė, pasakė, kad pamiršo. Taip pasielgė, nes investavo į kriptovaliutas ir reikėjo pervesti 850 eurų, kurių ji neturėjo. 850 eurų ji pervedė į nurodytą sąskaitą, o likusius pasiliko sau. Kaltinamosios parodymus patvirtina liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie vienos iš padalinių vadovės I. L. iš kasos paimtus ir negrąžintus pinigus ji sužinojo 2023-09-27. I. L. žadėjo pinigus grąžinti, bet grąžino tik 150 eurų; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nefiskaliniai kvitai: 2023-09-22 kvitas Nr. 87195/220 – 297,10 Eur sumai, 2023-09-25 kvitas Nr. 87490/280 – 325,80 Eur sumai, 2023-09-23 kvitas Nr. 87757/235 – 328,30 Eur sumai. Darbuotojo atsakomybės už padarytą žalą darbdaviui sutartis, pasirašyta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir I. L., patvirtina, kad I. L. buvo atsakinga už grynųjų pinigų, maisto žaliavos ir kito mažaverčio inventoriaus saugumą, buvo įsipareigojusi tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jai perduotas įmonės materialines vertybes. Apibendrinant konstatuotina, kad įrodyta, jog I. L. pagal 2023-04-07 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdama priimta į virėjos pareigas minėtai įstaigai priklausančioje valgykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal žodinį susitarimą dirbdama (duomenys neskelbtini) pareigose bei einamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą turtą, laikotarpiu nuo 2023-09-22 iki 2023-09-26, valgyklos darbo metu, per 3 kartus iš kasos paėmė bendrai 951,20 Eur grynais, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 951,20 Eur. Nors pagal darbo sutartį ji buvo (duomenys neskelbtini), vis tik bendru sutarimu ji faktiškai dirbo su kasa, taigi, neabejotinai jai buvo patikėtas įmonės turtas – pinigai, kuriuos naudoti savo reikmėms ji neturėjo teisės. Pasiimdama iš kasos grynuosius pinigus ji negalėjo nesuvokti, kad pinigai priklauso bendrovei, kurioje ji dirba, o šiuos pinigus ji pasisavina. Taip veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad pasisavina svetimą jai patikėtą turtą, taip elgdamasi daro žalą įmonei, bet norėjo taip veikti. Todėl jos veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas I. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimai nuosavybei, pasisavintas juridinio asmens turtas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuo pirmos apklausos prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios I. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis – ji per 1 metus du kartus bausta administracine tvarka, baudas sumokėjusi (b. l. 66), dirba (b. l. 67-68). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ji neteista. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro informacija nesurinkta. Be to, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji civiliniam ieškovui atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, t. y. 150 eurų. Šios aplinkybės teismas nevertina kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes tai tik nedidelė dalis žalos, kurią I. L. žada grąžinti nuo 2023 m. rugsėjo mėnesį, tačiau iki šiol daugiau nė dalis neatlyginta.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad viešuosius darbus ar baudą skirti netikslinga, nes kaltinamoji dirba, todėl atlikti viešuosius darbus gali būti sudėtinga; jos turtinė padėtis nėra gera – kaip pati nurodo, jos atlyginimas yra apie 900 eurų, sutuoktinis turi sveikatos problemų, iki šiol ji neatlygino žalos, todėl manytina, kad bauda kaltinamajai būtų neproporcinga našta. Darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, padarytos žalos dydį, intensyvi priežiūra ir įpareigojimas būti namuose nakties metu neskirtini. Kaltinamajai nustatytini elgesio koregavimą skatinantys įpareigojimai: tęsti darbą arba būti registruota Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (801,20 Eur).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (b. l. 14). Ieškinyje nurodoma, jog šiai dienai yra grąžinta 150 Eur, prašo priteisti iš I. L. likusią sumą, t. y. 801,20 Eur. Kaltinamoji ieškinį pripažino, prašė leisti atsiskaityti su įmone per du kartus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgus į tai, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su I. L. neteisėtais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą (801,20 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. L. bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą (801,20 Eur).

I. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš I. L. 801,20 Eur (aštuonis šimtus vieną eurą 20 ct) turtinei žalai atlyginti.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430).

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.