Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis 2021 m. kovo 31 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), riedlenčių parke, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, priėjęs prie mažamečio E. M., gimusio 2009 m. liepos 30 d., be jokios priežasties, suėmęs rankomis už vilkėtos striukės, nutempė jį nuo dviračio ir, paguldęs ant žemės, sudavė vieną smūgį ranka į pilvą ir vieną kartą spyrė į nugaros sritį, o E. M. atsistojus stipriai suėmė jam už dešinės rankos riešo ir laikė, padarydamas E. M. dešinio riešo raiščių patempimą, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžioje prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra. Mažametį E. M. pažįsta iš seniau, jo tėvai ankščiau gerai sutardavo su jo tėvais, todėl tą vaiką ir žino, ankščiau konfliktų su tuo vaiku nėra turėjęs. 2021 m. kovo 31 d. E. J. ryte vartojo alkoholį, gėrė degtinę, alų. Gėrė daug, tačiau labai girtas nesijautė. Vartoti alkoholį baigė gal kokią 15-16 valandą. Po to, apie 17 val., kartu su draugu T. S. nusprendė eiti į riedlenčių parką. Atėjo prie riedlenčių parko nuo darbo biržos pusės. Kokiu adresu nežino. Riedlenčių parke pamatė E., jo seserį ir brolį. Tik atėjęs ir pradėjęs važinėti dviračiu, dėl girtumo nukrito nuo rampos, o E. tai pamatęs pradėjo juoktis iš jo. Jis stengėsi nereaguoti į tai, kad E. taip elgiasi, nes suprato, kad yra mažas, dar pats galimai nesupranta ką daro juokdamasis iš kito nelaimės. E. pasakė, kad, jei jam nepatinka, tegul nežiūri į jį, tegul nesijuokia ir eina namo, bet E. pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada jis priėjo prie E., bet rankos jam nelaužė, rankomis jo nelietė, tik spyrė jam kažkur į sėdmenis. Neatmeta galimybės, kad pataikė į juosmens sritį. Po spyrio vaikas nenugriuvo, pradėjo verkti ir išėjo link savo namų. Išeidamas dar pasakė, kad pasiskųs savo tėvui ir jam tada bus blogai. Kai spyrė E., matė pastarojo sesuo ir brolis, nes jie buvo šalia jo, tačiau jam nieko nesakė. Jie taip pat išėjo kartu su E. į namus. E. J. taip pat iš karto išėjo namo. Jo spyris galėjo sukelti E. skausmą. Nors spyrė nestipriai, tačiau matė, kad vaikas pradėjo verkti. Dar buvo vaikui paėmęs už rankos žemiau alkūnės, tik neatsimena už kurios. Palaikė neilgai ir paleido. Kai buvo suėmęs už rankos, vaikas reagavo ramiai. Nei verkė, nei rėkė. Pradėjo verkti tik tada, kai įspyrė. Ant žemės to vaiko tikrai nebuvo nuvertęs. Dėl to, kad nesusivaldė ir panaudojo smurtą vaiko atžvilgiu, gailisi. Už savo poelgį atsiprašys. Tai, kad buvo neblaivus įvykio metu, jo poelgiui įtakos turėjo. Blaivus taip elgęsis nebūtų. Daugiau tą dieną alkoholio po įvykio nevartojo (b. l. 95-98). Papildomai apklaustas E. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Dalinai pasilieka prie ankstesnių parodymų, tačiau juos nori patikslinti. Kokia diena buvo negali atsakyti, nebeatsimena. Jis buvo neblaivus, buvo vartojęs alkoholį namuose. Su nepilnamečiu draugu T. S. atėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esantį riedlenčių parką, kuriame buvo nepilnametis E. M. su seserimi ir broliu. Dėl buvusio girtumo tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau atsimena, kad tarp jo ir E. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis paguldė jį ant riedlenčių parko grindinio. Neatmeta galimybės, kad galėjo E. versdamas suduoti jam į pilvą, nors to neatsimena. Atsimena, kad po to spyrė į sėdmenis, gali būti, kad pataikė jam kažkur į nugaros sritį. Po to, jam atsistojus, dar suėmė E. už rankos ir neilgai palaikė, tačiau nesuko jos. Neatmeta galimybės, kad vaikui skaudėjo ranką nuo jo suėmimo. Dėl žalos atlyginimo gali pasakyti, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau atlyginimą gaus tik rugpjūčio 23 dieną, todėl nori susirašyti susitarimą ir iki rugpjūčio 27 dienos atlygins žalą. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. J. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

E. M. įstatyminė atstovė K. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole parodė, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 16.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie riedlenčių parko, jos mažametį sūnų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas pilnametis E. J. (b. l. 16).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad 2021 m. kovo 31 d., apie 17.10 val., jos sūnus E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), grįžęs namo verkė ir papasakojo savo tėvui L. M., kad 2021 m. kovo 31 d., apie 16.40 val., jam būnant adresu (duomenys neskelbtini), prie riedlenčių parko, pievoje, jam iš matymo pažįstamas E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie E. M., pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais (tiksliai neatsimena kokiais), tada užlaužė E. M. dešinę ranką. E. M. spėjo ištraukti ranką, tačiau tada E. J., pakėlęs E. M. nuo žemės, jį parvertė. E. J. vieną kartą bandė spirti E. M., tačiau nepataikė. Po to spyrė antrą kartą ir pataikė E. M. į nugarą (juosmens sritį). Kaip E. J. smurtavo prieš E. M., matė jos vaikai: S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nes jie stovėjo netoli E. M.. E. M., grįžęs namo, buvo išsigandęs, verkė, pasakojo, kad jam skauda dešinės rankos riešą ir nugaros sritį (b. l. 17).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis E. M. parodė, kad atvažiavo į riedlenčių parką (duomenys neskelbtini). Viskas nutiko prieš keletą dienų, neprisimena, kokia buvo savaitės diena. Po pamokų išėjo į lauką. Į parką važiavo su sese S. M. ir broliais K. M., T. M. ir G. M.. Sesei yra 20 metų, broliui G. – 13 metų, K. – 8 metai, T. – 10 metų. Jiems atvažiavus, atėjo E. su savo draugais. Jie gėrė. Pirmas atėjo E., o paskui jo draugai. E. pažiūrėjo į E., o šis pasakė: „ko žiūri, užmušiu“. Jis atsakė, kad turi akis ir žiūri. Tada E. pasakė: „ateik čia, užmušiu“. Jis atsakė, kad E. neturi teisės. E. jį paėmė už striukės – už šonų (parodo kairįjį šoną), nutempė jį nuo dviračio. Dviratis nukrito. Suėmė už priekio, jį paguldė ir trenkė į pilvą, o po to spyrė į nugarą. Einant namo jam labai skaudėjo nugara. Sesė sakė, kad iškvies policiją, bet E. jai liepė tylėti. E. brolis G. pažiūrėjo į E., todėl jis vėl norėjo trenkti jam į nosį, bet jam tai nepavyko, nes 8 metų brolis nukreipė dėmesį. Brolis dviračiu nuvažiavo namo ir pasakė tėvams. E. buvo su dviračiu, bet nemynė, o stūmėsi, nes skaudėjo ranką ir nugarą. Kai grįžo, jo tėtis su M. Č. nuvažiavo pas E., su juo kalbėjosi ir sakė, kad iškvies policiją. Kitą dieną ėjo pas daktarus šviesti ranką ir jam išrašė vaistų. Ranka buvo patempta. Nusipirko vaistus. E. gėrė ir davė savo draugams. Jis gėrė alų ir davė savo nepilnamečiam draugui. E. buvo girtas. Anksčiau su E. bendraudavo draugiškai, žaisdavo krepšinį. Ne pirmas kartas, kai jį užsipuola. E. jį buvo užsipuolęs, kai buvo kokie 9 metai, o dabar yra 11 metų. Paėmė ir bandė jį pakabinti ant krepšio. Dar trečias įvykis, kai E. su akmeniu pataikė į pilvą. Taip buvo, kai su sese ėjo iš darželio parsivesti M. jam tada buvo 8 metai. Įvykį riedlenčių parke matė tik K. M., G. M., T. M. ir S. M.. Dar buvo E. draugai – Tomas (jis gyvena (duomenys neskelbtini), netoli jų namų, jam 16 metų), dar matė jo draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, bet žino pravardę – Ž. (gyvena V., jam 16 metų). Ž. nieko nedarė, o T. liepė bėgti keturiomis. Suprato, kad bėgti rankomis ir kojomis. E. alkūne trenkė savo draugui Ž.. Dėl to, ką jam padarė, ant kūno žymių neliko. Jautė, kad ant nugaros gali būti žymė, nes stipriai spyrė į nugarą. Galvojo, kad nugaros šonas bus raudonas. Bet nieko nebuvo – žiūrėjo sesė. Nugara skaudėjo vieną dieną, o ranka ilgiau – nepamena, kiek laiko (rankos skausmą įvertino – 7, nugaros – 4). Daugiau niekur neskaudėjo. Gydytojui sakė, kad jį sumušė, stipriai užlaužė ranką. Apie nugarą nieko nesakė ir gydytojas neapžiūrėjo. Tada nugara jau nebeskaudėjo. Pas gydytoją važiavo kitą dieną po įvykio. E. užpuolė apie 16.30 val. vakaro. E. atsiprašymo nepriimtų. Jeigu atleistų, vis tiek būtų taip pat – vėl prisigertų ir pradėtų muštis. Kai E. jį mušė, sakė, kad jeigu į jį dar pažiūrės, tada jį suspardys. Jis E. sakė, jeigu dar kartą prilys, bus blogai. Tuo metu jam žiauriai skaudėjo ranką. Kai E. atsikėlė nuo žemės, E. jį pastūmė ir jis susitrenkė nugarą. E. suėmė jį dviem rankomis už krūtinės ir stūmė. Jis susitrenkė nugarą, nes už kažko užkliuvo ir krito. K. apsimetė, kad verkia, taip atkreipė E. dėmesį. Broliai G. ir T. nubėgo pasakyti tėvams. E. su jo brolio dviračiu važiavo ir nukrito. Pavažiavo su jo dviračiu ir nutraukė stabdžius. Prisigėręs važiavo ant didelės rampos ir nukrito. Važiavo tada, kai jo dar nebuvo sumušęs. Viskas buvo tą dieną, kai buvo įvykis. Užlaužtą ranką laikė apie 2–3 minutes, tada norėjo nustumti, bet E. jį paguldė ir spyrė į nugarą (b. l. 44-47).

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G607/2021(04) užfiksuota, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, E. M. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje 2021 m. kovo 31 d. E. M. nustatytas dešinio riešo raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 64).

Iš 2021 m. kovo 31 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. kovo 31 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), prie riedlenčių parko, pilnametis E. J., gim. (duomenys neskelbtini), užlaužė E. M. dešinę ranką, pakėlęs E. M. nuo žemės, jį parvertė. E. J. vieną kartą bandė spirti E. M., tačiau nepataikė, po to spyrė E. M. į nugarą (juosmens sritį). Mažametį E. M., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tėvui L. M., greitoji medicinos pagalba išsivežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 18-24).

Iš 2021 m. kovo 31 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 31 d. 23.00 val. alkoholio kiekio matuokliu E. J. nustatytas 1,14 prom. girtumas (b. l. 86-88).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo mažamečiui arba tokios veikos padarymo kankinant nukentėjusį asmenį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nukentėjusysis veikos padarymo metu buvo vienuolikos metų amžiaus, jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis E. J. būtų galėjęs klysti dėl nukentėjusiojo amžiaus ir nesuprasti, kad smurtauja prieš mažametį, iš bylos medžiagos nenustatyta. E. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį mažametį E. M. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir E. J. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 54 MGL (2700 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinat ją vienu trečdaliu. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 105-108).

Nukentėjusiajam E. M., jo įstatyminei atstovei K. M. ir įgaliotai atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 110-111, 112-113).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

E. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. E. J. neteistas (b. l. 74-76), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 77-82), dirbantis (b. l. 84). E. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. J. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. J. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. J. 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 99-101).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (DVD kompaktinė laikmena su nepilnamečio E. M. apklausos įrašu), paliktina saugoti byloje.

Byloje 2021 m. gegužės 26 d. buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 513,58 Eur žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiojo E. M. naudai (b. l. 48-53). 2021 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiojo E. M. atstovė pagal įstatymą (mama) K. M. raštu patvirtino, kad žala atlyginta, pretenzijų E. J. nebeturi (b. l. 105).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį (taip pat – ir teismo baudžiamąjį įsakymą), priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. Telšių apylinkės teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-6030 dėl 259,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. M., priteisimo valstybės naudai. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata. Pagal BPK 55 straipsnio 4 dalį įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, be kita ko, bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį; be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiajam nepilnamečiui E. M. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Kristina Adomavičienė, dėl to valstybė patyrė 259,56 Eur išlaidas, kurios išieškotinos iš kaltinamojo E. J. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. nustatyti galutinę sumažintą bausmę – 36 MGL (1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti E. J. paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų). Paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams.

Išieškoti iš nuteistojo E. J. valstybės naudai 259,56 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 56 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus DVD kompaktinę laikmeną su nepilnamečio E. M. apklausos įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.